Stojantiesiems

Prof. Hartmutui Pasternakui suteiktas VILNIUS TECH Garbės daktaro vardas

Vasario 13, 2026
Vasario 13 dieną Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) suteikė Garbės daktaro vardą Brandenburgo technologijos universiteto (BTU, Vokietija) profesoriui, habilituotam daktarui Hartmutui Pasternakui – iškiliam plieninių ir kompozitinių konstrukcijų srities mokslininkui, ilgamečiam akademinės bendruomenės lyderiui ir aktyviam VILNIUS TECH partneriui.
 
Garbės daktaro vardas profesoriui suteiktas Statybos fakulteto iniciatyva, įvertinus jo išskirtinius nuopelnus inžinerijos mokslui, reikšmingą indėlį į tarptautinį akademinį bendradarbiavimą bei ilgametę, nuoseklią partnerystę su VILNIUS TECH.
 
„Mums tai ypač svarbus įvykis – per visą universiteto istoriją tokį vardą suteikiame 33-ąjį kartą nuo 1990-ųjų metų. Mes labai vertiname prof. dr. H. Pasternako bičiulystę su VILNIUS TECH bei jo nuopelnus inžinerijos mokslui, aktyvią pedagoginę veiklą. 
 
Profesorius – mūsų ilgalaikis partneris, talentingas doktorantų mokytojas, standartų ir normatyvų kūrėjas, nuolat besidomintis statybos inžinerijos pasiekimais Lietuvoje, mūsų šalies tiltų garsintojas, ištikimas bendraautorius – esame dėkingi Jums, kad tarptautiniuose žurnaluose ir konferencijose skamba Lietuvos inžinerinė išmintis“, – sveikindamas kalbėjo universiteto rektorius Romualdas Kliukas.
 
Pasak prof. H. Pasternako, tai ne tik akademinis įvertinimas, bet ir simbolinis VILNIUS TECH bei mokslininko bendradarbiavimo ženklas.
 
„Garbės daktaro vardo suteikimas – didelė ir itin išskirtinė garbė. Man, asmeniškai, tai reiškia pripažinimą ir įvertinimą. Tai ypatingo ryšio tarp VILNIUS TECH ir manęs ženklas, kurį turėtume puoselėti ir ateityje“, – sako profesorius.
 
Tarptautinio lygio mokslininkas ir ekspertas
 
Prof. H. Pasternakas yra vienas žymiausių plieninių ir kompozitinių konstrukcijų specialistų Europoje. 1993–2020 m. jis vadovavo BTU Plieninių ir medinių konstrukcijų katedrai, o 2016–2019 m. ėjo BTU Statybos inžinerijos instituto vadovo pareigas. 2021 m. už mokslo pasiekimus buvo išrinktas Vokietijos Braunšveigo mokslo akademijos tikruoju nariu.
 
Profesorius yra aktyvus Europos plieninių konstrukcijų konvencijos (ECCS) 8-ojo techninio komiteto narys, prisidedantis prie plieninių konstrukcijų stabilumo klausimų sprendimo ir Europos standartų kūrimo. Jis taip pat dalyvavo Europos Komisijos projektų darbo grupėse „Crane supporting structures“ ir „Web openings“, COST C25 veikloje bei daugiau nei 15-oje tarptautinių projektų (DAAD, RFCS, DFG, AiF, DVS ir kt.).
 
Nuo 1999 m. prof. H. Pasternakas yra vienas iš mokslo žurnalo „Bauingenieur“ (įtrauktas į „Web of Science“ duomenų bazę) vyriausiųjų redaktorių, kuruojančių plieno konstrukcijų sritį. Jis taip pat priklauso daugelio tarptautinių mokslo žurnalų redakcinėms kolegijoms, tarp jų – ir VILNIUS TECH leidžiamų „Journal of Civil Engineering and Management“ bei „Engineering Structures & Technologies“.
 
Per savo akademinę karjerą profesorius paskelbė daugiau kaip 270 mokslinių publikacijų, yra penkių knygų vokiečių ir anglų kalbomis bendraautorius, vadovavo 24 apgintoms daktaro disertacijoms.
 
Praktinė patirtis ir tarptautinis pripažinimas
 
Be akademinės veiklos, prof. H. Pasternakas yra pripažintas konstrukcijų inžinerijos ekspertas. Nuo 1995 m. jis paskirtas konstrukcijų inžinerijos srities patikros inžinieriumi (ekspertu) ir yra atlikęs sudėtingų, tarptautiniu mastu žinomų statinių projektų ekspertizes, tarp jų – „CargoLifter“ dirižablių angaro, „Porsche“ paviljono, AKC Wolfsburg bei Schierke Feuerstein arenos dvigubo kreivio stogų.
 
Prof. H. Pasternak nuolat domisi statybos inžinerijos pasiekimais Lietuvoje ir dalyvauja įvairiose dalykinėse ekskursijose. Apsilankęs prie pastatyto inovatyvaus pėsčiųjų tilto Alytuje per Nemuną („Baltosios rožės“ tilto) ekskursijos profesorius paprašė pateikti apie šį statinį publikaciją žurnalui „Bauingenieur“, kad galėtų viešinti naujus ir inovatyvius Lietuvos tiltus.
 
Profesorius taip pat aktyviai dalyvauja tarptautinėse konferencijose visame pasaulyje – nuo Europos iki Australijos ir Pietų Afrikos – kaip mokslinių komitetų narys ir pagrindinis pranešėjas.
 
Ilgametė partnerystė su VILNIUS TECH
 

 

Prof. H. Pasternakas su VILNIUS TECH sieja daugiau nei du dešimtmečius trunkantis bendradarbiavimas. Jis yra vienas iš VILNIUS TECH ir BTU partnerystės iniciatorių bei apie 20 metų koordinavo institucijų bendradarbiavimą, taip pat ir pagal „Erasmus“ programą.
 
Profesorius dešimt kartų lankėsi VILNIUS TECH, skaitė paskaitas Statybos fakulteto studentams, dalijosi naujausiomis žiniomis apie plieninių konstrukcijų inovacijas. Tarp pastarųjų paskaitų – „Išskirtiniai plieniniai pastatai Vokietijoje – kai kurie inžineriniai aspektai“ (2023 m.) ir „Klijuojamo anglies pluošto plastiko (CFRP) panaudojimas nuovargio pažeistų plieninių konstrukcijų armatūrai ir renovacijai“ (2024 m.).
 
Nuo 2004 iki 2023 metų prof. H. Pasternak buvo VILNIUS TECH tarptautinės konferencijos „Modern Building Materials, Structures and Techniques“ (MBMST) mokslo komiteto narys ir kviestinis pranešėjas – šioje konferencijoje jis perskaitė septynis pagrindinius pranešimus.
 
Jo iniciatyva žurnale „Bauingenieur“ buvo publikuotos penkios VILNIUS TECH mokslininkų publikacijos, o 2022 m. kartu su VILNIUS TECH tyrėjais paskelbtas bendras straipsnis žurnale „Applied Sciences“. Artimiausiu metu planuojama ir toliau rengti bendras publikacijas.
 
Prof. H. Pasternakas aktyviai prisideda prie jaunųjų VILNIUS TECH mokslininkų ugdymo – jis dalyvavo šešių doktorantų disertacijų gynimo tarybose, o šių metų birželį buvo dar trijų doktorantų gynimo tarybos narys. Jo ekspertinės įžvalgos ir tarptautinė patirtis reikšmingai prisideda prie studijų ir mokslinių tyrimų kokybės stiprinimo universitete.
 
Paskutinį kartą VILNIUS TECH Garbės daktaro vardas buvo suteiktas 2023 m. JAV Ohajaus universiteto (JAV) profesoriui, filosofui Algiui Mickūnui. 

Galerija

Panašios naujienos

VILNIUS TECH lankėsi Suomijos ir Lietuvos pirmosios ponios
VILNIUS TECH lankėsi Suomijos ir Lietuvos pirmosios ponios
Penktadienį VILNIUS TECH lankėsi Suomijos pirmoji ponia Suzanne Innes-Stubb ir Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė. Viešnios domėjosi universitete kuriamomis naujausiomis technologijomis, apsilankė Pramoninės robotikos laboratorijoje, bendravo su jaunaisiais kūrėjais ir domėjosi VILNIUS TECH įgyvendinamu projektu, stiprinančiu mergaičių ir merginų įsitraukimą į inžinerines, technologijų konstravimo ir valdymo veiklas. [caption id="attachment_116782" align="alignnone" width="2560"] VILNIUS TECH lankėsi Suomijos pirmoji ponia Suzanne Innes-Stubb ir Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė[/caption] Atvykusios į VILNIUS TECH Mechanikos fakultetą pirmosios ponios išklausė strateginės partnerystės prorektoriaus doc. dr. Ado Meškėno parengto universiteto pristatymo. Jis viešnioms pasakojo apie strategines partnerystes, technologinių studijų kryptis, universiteto vaidmenį ugdant ateities inžinierius bei pristatė su kuriomis Suomijos aukštosiomis mokyklomis ir institucijomis VILNIUS TECH bendradarbiauja. [caption id="attachment_116805" align="alignnone" width="2560"] Strateginės partnerystės prorektorius doc. dr. Adas Meškėnas viešnioms pasakojo apie VILNIUS TECH[/caption] Mechanikos fakulteto dekanas doc. dr. Justinas Gargasas priminė, kad fakultetas yra istorinė VILNIUS TECH ištakų dalis, nes būtent čia 1956 m. prasidėjo universiteto kelias. „Šiandien fakultetas specializuojasi mechanikos inžinerijos srityje, kuri yra daugelio kitų inžinerinių technologijų pagrindas — nuo transporto ir robotikos iki medicinos inžinerijos“, – sakė jis. Pramoninės robotikos laboratorijoje prof. dr. Vytautas Bučinskas pirmosioms ponioms papasakojo apie robotų evoliuciją nuo 1990 m. iki naujausių sistemų, parodė senesnius ir naujausius robotus. [caption id="attachment_116799" align="alignnone" width="2560"] Prof. dr. Vytautas Bučinskas viešnioms pristatė laboratorijos paskirtį[/caption] Studijų prorektorė prof. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė pirmąsias ponias supažindino su VILNIUS TECH veikla, kryptingai įvedančia vaikus ir jaunimą į universitetinę aplinką bei pristatančia technologijų ir inžinerijos svarbą šiuolaikinei visuomenei, sudarančia sąlygas jauniems žmonėms sąmoningai pasirinkti savo ateities studijas ir profesinį kelią, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar socialinio konteksto. Mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros doc. dr. Justė Rožėnė Lietuvos ir Suomijos pirmosioms ponioms pristatė VILNIUS TECH nuotolinio ugdymo programa „Ateities inžinerija“. Šioje programoje dalyvaujantys 7–12 klasių moksleiviai atlieka integruotus projektinius darbus inžinerijos ir kitų STEAM dalykų srityje, orientuotus į realių gyvenamosios aplinkos problemų tyrimą ir praktinį sprendimą. [caption id="attachment_116817" align="alignnone" width="2560"] Doc. dr. Justė Rožėnė pirmosioms ponioms pristatė programa „Ateities inžinerija“[/caption] Programa suteikia moksleiviams reikalingos metodinės medžiagos, IT įrankių, universiteto dėstytojų konsultacijas, dalyviams organizuojamos kūrybinės dirbtuvės mokykloje arba VILNIUS TECH laboratorijose. [caption id="attachment_116784" align="alignnone" width="2560"] Lietuvos ir Suomijos pirmosios ponios laboratorijoje bendravo su moksleiviais[/caption] „Dėkoju už labai vertingą ir aktualią idėją – atverti universitetą ir mokyklinio amžiaus vaikams. Suformavote gražią tradiciją, kurią seka ir kitos aukštosios mokyklos: kviečiate į savo laboratorijas, studijų erdves mokyklinio amžiaus vaikus, talkinate mokykloms, suteikiate mokytojams darbo laboratorijose galimybių. Tyrimai atskleidžia, kad apie 15 procentų vaikų turi inžinerinį mąstymą – specialių polinkių, galvojimo, analizės ypatybių rinkinį. Laiku pastebėti ir sulaukę paramos, paskatinimo, tokie vaikai gali užaugti genialiais ateities technologijų kūrėjais. Jūs ėmėtės šio darbo – ir sėkmingai. Tai didelė dovana ne tik šiems vaikams, jų šeimoms, bet ir visai mūsų valstybei. Inžinerinis ugdymas – visos mūsų šalies, visuomenės interesas“, – sakė Lietuvos pirmoji ponia D. Nausėdienė.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Konstrukcijų su akustine metamedžiaga iš perdirbto plastiko kūrimas ir savybių tyrimai“, kurią parengė doktorantas Andrej Naimušin. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – doc. dr. Tomas Januševičius. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. gegužės 15 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje nagrinėjamos plastiko konstrukcijos ir metamedžiagos, į kurių sandarą įeina akustinė metamedžiaga, paremta Helmholtzo rezonatoriaus veikimo principu. Pagrindinis tyrimo objektas yra iš perdirbto plastiko pagaminta metamedžiaginė konstrukcija, pasižyminti geromis garso izoliajos ir garso sugerties savybėmis. Disertacijos tikslas – sukurti konstrukciją iš perdirbto plastiko metamedžiagos, patalpų garso izoliacijai ir sugerčiai gerinti. Darbe sprendžiami tokie uždaviniai: pirmasis susijęs su metamedžiagų kūrimu ir jų neakustinių bei akustinių savybių tyrimais; antrasis – su teoriniais skaičiavimais atskiriems metamedžiagos rezonatoriams pagal perdavimo matricos metodą; trečiasis ir ketvirtasis – akustinių savybių charakterizavimas, naudojant interferometrą ir triukšmo slopinimo kamerą bei garsą sugeriančios plokštės iš perdirbto plastiko metamedžiagos ir garsą izoliuojančios sistemos su perdirbto plastiko metamedžiaga projektavimas; penktasis yra galutinio inžinerinio sprendinio garso izoliacijos ir garso sugerties modeliavimas, naudojant modeliavimo programas. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje aprašoma tiriamoji problema, darbo aktualumas, tyrimo objektas, suformuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, nurodomos tyrimų metodikos, darbo mokslinis naujumas ir darbo rezultatų praktinė reikšmė, pateikiami ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema paskelbtos autoriaus publikacijos, pranešimai konferencijose bei disertacijos struktūra. Pirmajame skyriuje nagrinėjamos plastiko atliekų antrinio panaudojimo galimybės patalpų akustikai gerinti ir garso izoliacijos ir garso sugerties mokslinių tyrimų analizė. Antrajame skyriuje pateikiamos mėginių geometrinių savybių skaičiavimo ir paruošimo, akustinių ir neakustinių savybių nustatymo, garso izoliacijos bei sugerties modeliavimo metodikos. Trečiame skyriuje pateikti teorinių tyrimų, garso izoliacijos, garso sugerties ir statinės orinės varžos eksperimentinių tyrimų rezultatai ir jų analizė. Disertacijos tema yra atspausdinti penki moksliniai straipsniai: trys mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Web of Science duomenų bazę; vienas – Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje; vienas – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti penki pranešimai konferencijose Lietuvoje ir kitose šalyse. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau