Stojantiesiems

Prof. Hartmutui Pasternakui suteiktas VILNIUS TECH Garbės daktaro vardas

Vasario 13, 2026
Vasario 13 dieną Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) suteikė Garbės daktaro vardą Brandenburgo technologijos universiteto (BTU, Vokietija) profesoriui, habilituotam daktarui Hartmutui Pasternakui – iškiliam plieninių ir kompozitinių konstrukcijų srities mokslininkui, ilgamečiam akademinės bendruomenės lyderiui ir aktyviam VILNIUS TECH partneriui.
 
Garbės daktaro vardas profesoriui suteiktas Statybos fakulteto iniciatyva, įvertinus jo išskirtinius nuopelnus inžinerijos mokslui, reikšmingą indėlį į tarptautinį akademinį bendradarbiavimą bei ilgametę, nuoseklią partnerystę su VILNIUS TECH.
 
„Mums tai ypač svarbus įvykis – per visą universiteto istoriją tokį vardą suteikiame 33-ąjį kartą nuo 1990-ųjų metų. Mes labai vertiname prof. dr. H. Pasternako bičiulystę su VILNIUS TECH bei jo nuopelnus inžinerijos mokslui, aktyvią pedagoginę veiklą. 
 
Profesorius – mūsų ilgalaikis partneris, talentingas doktorantų mokytojas, standartų ir normatyvų kūrėjas, nuolat besidomintis statybos inžinerijos pasiekimais Lietuvoje, mūsų šalies tiltų garsintojas, ištikimas bendraautorius – esame dėkingi Jums, kad tarptautiniuose žurnaluose ir konferencijose skamba Lietuvos inžinerinė išmintis“, – sveikindamas kalbėjo universiteto rektorius Romualdas Kliukas.
 
Pasak prof. H. Pasternako, tai ne tik akademinis įvertinimas, bet ir simbolinis VILNIUS TECH bei mokslininko bendradarbiavimo ženklas.
 
„Garbės daktaro vardo suteikimas – didelė ir itin išskirtinė garbė. Man, asmeniškai, tai reiškia pripažinimą ir įvertinimą. Tai ypatingo ryšio tarp VILNIUS TECH ir manęs ženklas, kurį turėtume puoselėti ir ateityje“, – sako profesorius.
 
Tarptautinio lygio mokslininkas ir ekspertas
 
Prof. H. Pasternakas yra vienas žymiausių plieninių ir kompozitinių konstrukcijų specialistų Europoje. 1993–2020 m. jis vadovavo BTU Plieninių ir medinių konstrukcijų katedrai, o 2016–2019 m. ėjo BTU Statybos inžinerijos instituto vadovo pareigas. 2021 m. už mokslo pasiekimus buvo išrinktas Vokietijos Braunšveigo mokslo akademijos tikruoju nariu.
 
Profesorius yra aktyvus Europos plieninių konstrukcijų konvencijos (ECCS) 8-ojo techninio komiteto narys, prisidedantis prie plieninių konstrukcijų stabilumo klausimų sprendimo ir Europos standartų kūrimo. Jis taip pat dalyvavo Europos Komisijos projektų darbo grupėse „Crane supporting structures“ ir „Web openings“, COST C25 veikloje bei daugiau nei 15-oje tarptautinių projektų (DAAD, RFCS, DFG, AiF, DVS ir kt.).
 
Nuo 1999 m. prof. H. Pasternakas yra vienas iš mokslo žurnalo „Bauingenieur“ (įtrauktas į „Web of Science“ duomenų bazę) vyriausiųjų redaktorių, kuruojančių plieno konstrukcijų sritį. Jis taip pat priklauso daugelio tarptautinių mokslo žurnalų redakcinėms kolegijoms, tarp jų – ir VILNIUS TECH leidžiamų „Journal of Civil Engineering and Management“ bei „Engineering Structures & Technologies“.
 
Per savo akademinę karjerą profesorius paskelbė daugiau kaip 270 mokslinių publikacijų, yra penkių knygų vokiečių ir anglų kalbomis bendraautorius, vadovavo 24 apgintoms daktaro disertacijoms.
 
Praktinė patirtis ir tarptautinis pripažinimas
 
Be akademinės veiklos, prof. H. Pasternakas yra pripažintas konstrukcijų inžinerijos ekspertas. Nuo 1995 m. jis paskirtas konstrukcijų inžinerijos srities patikros inžinieriumi (ekspertu) ir yra atlikęs sudėtingų, tarptautiniu mastu žinomų statinių projektų ekspertizes, tarp jų – „CargoLifter“ dirižablių angaro, „Porsche“ paviljono, AKC Wolfsburg bei Schierke Feuerstein arenos dvigubo kreivio stogų.
 
Prof. H. Pasternak nuolat domisi statybos inžinerijos pasiekimais Lietuvoje ir dalyvauja įvairiose dalykinėse ekskursijose. Apsilankęs prie pastatyto inovatyvaus pėsčiųjų tilto Alytuje per Nemuną („Baltosios rožės“ tilto) ekskursijos profesorius paprašė pateikti apie šį statinį publikaciją žurnalui „Bauingenieur“, kad galėtų viešinti naujus ir inovatyvius Lietuvos tiltus.
 
Profesorius taip pat aktyviai dalyvauja tarptautinėse konferencijose visame pasaulyje – nuo Europos iki Australijos ir Pietų Afrikos – kaip mokslinių komitetų narys ir pagrindinis pranešėjas.
 
Ilgametė partnerystė su VILNIUS TECH
 

 

Prof. H. Pasternakas su VILNIUS TECH sieja daugiau nei du dešimtmečius trunkantis bendradarbiavimas. Jis yra vienas iš VILNIUS TECH ir BTU partnerystės iniciatorių bei apie 20 metų koordinavo institucijų bendradarbiavimą, taip pat ir pagal „Erasmus“ programą.
 
Profesorius dešimt kartų lankėsi VILNIUS TECH, skaitė paskaitas Statybos fakulteto studentams, dalijosi naujausiomis žiniomis apie plieninių konstrukcijų inovacijas. Tarp pastarųjų paskaitų – „Išskirtiniai plieniniai pastatai Vokietijoje – kai kurie inžineriniai aspektai“ (2023 m.) ir „Klijuojamo anglies pluošto plastiko (CFRP) panaudojimas nuovargio pažeistų plieninių konstrukcijų armatūrai ir renovacijai“ (2024 m.).
 
Nuo 2004 iki 2023 metų prof. H. Pasternak buvo VILNIUS TECH tarptautinės konferencijos „Modern Building Materials, Structures and Techniques“ (MBMST) mokslo komiteto narys ir kviestinis pranešėjas – šioje konferencijoje jis perskaitė septynis pagrindinius pranešimus.
 
Jo iniciatyva žurnale „Bauingenieur“ buvo publikuotos penkios VILNIUS TECH mokslininkų publikacijos, o 2022 m. kartu su VILNIUS TECH tyrėjais paskelbtas bendras straipsnis žurnale „Applied Sciences“. Artimiausiu metu planuojama ir toliau rengti bendras publikacijas.
 
Prof. H. Pasternakas aktyviai prisideda prie jaunųjų VILNIUS TECH mokslininkų ugdymo – jis dalyvavo šešių doktorantų disertacijų gynimo tarybose, o šių metų birželį buvo dar trijų doktorantų gynimo tarybos narys. Jo ekspertinės įžvalgos ir tarptautinė patirtis reikšmingai prisideda prie studijų ir mokslinių tyrimų kokybės stiprinimo universitete.
 
Paskutinį kartą VILNIUS TECH Garbės daktaro vardas buvo suteiktas 2023 m. JAV Ohajaus universiteto (JAV) profesoriui, filosofui Algiui Mickūnui. 

Galerija

Panašios naujienos

Stojimų maratonas prasideda: svarbiausi terminai, dažniausios klaidos ir patarimai
Stojimų maratonas prasideda: svarbiausi terminai, dažniausios klaidos ir patarimai
Artėjanti vasara dvyliktokams reiškia ne tik ilgai lauktas atostogas, bet ir vieną svarbiausių gyvenimo etapų. Valstybiniai brandos egzaminai, o iškart po jų – stojimai į aukštąsias mokyklas daugeliui tampa nemenku išbandymu. Bendrojo priėmimo sistema abiturientams dažnai primena painų labirintą, kuriame nesunku suklysti net dėl smulkmenų. Ką apie 2026 metų stojimus būtina žinoti kiekvienam abiturientui, kokios klaidos pasitaiko dažniausiai ir kaip jų išvengti, DELFI pasakojo VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė. [caption id="attachment_118183" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Svarbiausi 2026 m. stojimų terminai Pagrindinė stojimų sistema Lietuvoje – nacionalinė stojimų platforma LAMA BPO. Ji startuoja jau pačioje vasaros pradžioje, o visas priėmimo procesas vyksta keliais etapais: Pirmasis pagrindinis etapas prasideda birželio 1 d. ir tęsiasi iki liepos 23 d. Šiuo laikotarpiu stojantieji gali teikti, keisti ir koreguoti savo prašymus. Pirmasis papildomas etapas vyks rugpjūčio 4–7 d. Jis truks vos kelias dienas, o prašymų sąrašą reikės pildyti iš naujo. Antrasis papildomas etapas: paskutinė galimybė stoti – rugpjūčio 14–17 d. „Prašymus galima pildyti, keisti, koreguoti ar net stabdyti tiek anksčiau, tiek vėliau. Jeigu po pirmojo etapo, kuriame išdalinama daugiausia valstybės finansuojamų vietų, rezultatas netenkina arba nepavyksta įstoti ten, kur norėjote, lieka dar du papildomi etapai. Vis dėlto geriausia suskubti jau pirmajame etape – tuomet galimybės didžiausios. Vėliau dar galima „įšokti į važiuojantį traukinį“, tačiau rizika gauti ne visai tokį rezultatą, kokio tikitės, tampa gerokai didesnė“, – sako dr. J. Rožėnė. VILNIUS TECH atstovė pastebi, kad stojimų įkarštis jaučiamas dar pavasarį – sparčiai auga konsultacijų poreikis, o prie viešų pristatymų ir informacinių renginių aktyviai jungiasi ne tik moksleiviai, bet ir jų tėvai, mokytojai bei karjeros specialistai. Dažniausios abiturientų klaidos Nors apie stojimo tvarką kalbama daug, kasmet moksleiviai suklumpa tose pačiose vietose. Dr. J. Rožėnė išskiria kelias dažniausias klaidas, kurių galima išvengti skyrus šiek tiek daugiau laiko ir atidumo. Viena jų – delsimas pildyti prašymą. „Daugelis galvoja, kad jei sistema atvira beveik du mėnesius, skubėti nėra kur. Tai – klaida. Prisijungti verta iškart sistemai atsidarius – taip moksleivis susipažįsta su aplinka, gali ramiai įkelti papildomas veiklas, už kurias skiriami papildomi balai. Be to, LAMA BPO sistemoje vyksta registracija į stojamuosius egzaminus, kuriuos praleidus kelias į tam tikras programas užsidaro. Čia pasitaiko ir kuriozų: stojantieji kartais sumaišo miestus ar datas ir užsiregistruoja egzaminui Kaune, nors planavo laikyti Vilniuje“, – pasakoja pašnekovė. Pasak jos, būtina atkreipti dėmesį ir į raides NL bei I, žyminčias nuolatines ir ištęstines studijas, nes nuo jų priklauso, kaip bus išdėstytos paskaitos ir kiek metų truks mokslas. Galiausiai dr. J. Rožėnė ragina būsimus studentus nepasiduoti vien skambiems programų pavadinimams ir atidžiai patikrinti kitas prie programos kodo pažymėtas detales – pavyzdžiui, ar pasirinkta programa suteikia universitetinį bakalaurą, ar profesinį bakalaurą, įgyjamą kolegijoje. Konkursinių balų subtilybės Stojant į aukštąsias mokyklas taikomi minimalūs stojimo reikalavimai. Pretenduojantys į universitetines studijas, išskyrus menus, privalo turėti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos bei trečio laisvai pasirinkto VBE įvertinimų aritmetinį vidurkį, ne mažesnį nei 50 balų. Stojantiems į kolegijas kartelė kiek žemesnė – reikalingas bent 41 balo vidurkis. Konkursinis balas skaičiuojamas iš keturių sudedamųjų dalių, tačiau jų svoris priklauso nuo pasirinktos studijų krypties. „Jeigu pretenduojate į technologijų, inžinerijos, matematikos ar informatikos studijas, matematikos egzaminas sudarys net 40 proc. konkursinio balo. Socialiniuose moksluose daugiau svorio tenka lietuvių kalbai. Abiturientai kartais sutrinka manydami, kad nepasirinkę fizikos negali stoti į inžineriją. Tačiau iš tiesų galima įstoti ir išlaikius geografijos, informacinių technologijų ar kitus egzaminus – sistema automatiškai parinks stojančiajam palankiausią, aukščiausią įvertinimą“, – aiškina dr. J. Rožėnė. Šių dienų tendencijos: kas populiaru 2026-aisiais? Technologijų amžius diktuoja ir naujas stojimų tendencijas. Pasak VILNIUS TECH atstovės, šiemet išankstiniuose stojimuose fiksuojamas itin didelis susidomėjimas dirbtinio intelekto bei kibernetinio saugumo studijų programomis. Tarp populiariausių pasirinkimų išlieka ir klasikinės informatikos bei programavimo studijos. Vis dėlto jaunimą traukia ne tik technologijos. Vis daugiau dėmesio sulaukia kūrybinės industrijos ir tarpdisciplininės studijų programos, tokios kaip medicinos ar renginių inžinerija, kurios leidžia išsiskirti darbo rinkoje. Dr. J. Rožėnė pabrėžia, kad sėkminga karjera prasideda dar studijų metais, o vien lankyti paskaitas šiandien jau nebepakanka. Anot jos, didelę studijų dalį sudaro savarankiškas darbas, praktinės patirtys ir papildomų galimybių paieška. „Universitete yra numatyta, kiek kartų atliksite pažintines, gamybines ar profesines praktikas. Tačiau jei norite tapti labai geru specialistu, verta „šešėliuoti“ įvairių sričių profesionalus, imtis papildomų veiklų ir dėti daugiau pastangų. Tuomet baigus studijas ir rašant pirmąjį gyvenimo aprašymą jau turėsite realių patirčių“, – pataria specialistė. Galiausiai abiturientams, kuriems pildant prašymus kyla klausimų, pašnekovė rekomenduoja nebijoti kreiptis pagalbos – visą vasarą konsultacijas teikia tiek LAMA BPO specialistai, tiek aukštųjų mokyklų priėmimo skyriai. Šis tekstas buvo publikuotas portale DELFI.
Plačiau