Profesorius iš Kalifornijos: „Lietus nesutrukdė pamilti Vilniaus“ (baigėsi „VGTU-CalPoly‘2016“ vasaros mokykla)

Liepos 29, 2016
Vakar Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) baigiamajame renginyje uždaryta tarptautinė inžinerinė vasaros mokykla „VGTU-CalPoly‘2016“, kurioje penkias savaites intensyviai mokslus krimto daugiau nei trys dešimtys studentų iš Kalifornijos bei 10 lietuvių studentų. Šia proga dalijamės įdomiu pokalbiu su čia dėsčiusiu Kalifornijos valstybinio politechnikos universiteto (CalPoly) profesoriumi dr. Graham Archer.
 
Pastarąsias kelias savaites 32 studentai iš saulėtosios Kalifornijos prisimins dar ilgai. Ir ne tik dėl iki tol neregėto gausaus lietaus kiekio, pirmosios pažinties su Europos žemynu bei spalvingo laisvalaikio – visi jie kartu dar su dešimčia Lietuvos studentų dalyvavo  Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vykstančioje tarptautinėje inžinerinėje vasaros mokykloje „VGTU-CalPoly‘2016“. Į jau ketvirtąjį kartą organizuotus intensyvius mokymus kartu su studentais atvyko ir Kalifornijos valstybinio politechnikos universiteto (CalPoly) profesorius profesorius dr. Graham Archer, čia vedantis statybinės mechanikos paskaitas ir matematinio modeliavimo pratybas. Teiraujamės, kokius įspūdžius amerikietis išsiveš iš jau liepos 29-ąją pasibaigsiančios „VGTU-CalPoly‘2016“ vasaros mokyklos.
 
Vasaros inžinerinė mokykla artėja prie pabaigos. Kokių įspūdžių ji jums atnešė?
 
Labai mėgstu savo darbą, o dėstymas čia buvo toks pats kaip ir Kalifornijoje – jokių didelių skirtumų neįžvelgiau. Gerą įspūdį paliko kolegos dėstytojai iš VGTU, pats universitetas. Tiek Kalifornijos, tiek Lietuvos studentai yra gerai pasiruošę, domisi paskaitų medžiaga. Žinoma, pirma savaitė amerikiečiams studentams buvo sunkesnė, nes kai kurie iš jų atskrido į Lietuvą likus 24 valandoms iki mokslų pradžios. Pradžioje ir aš jaučiausi kiek keistai, trūko laiko adaptacijai, tad kitą kartą būtinai atvyksiu daug anksčiau. Beveik parą trukusi kelionė tikrai išvargino.
 
Ar pastebėjote kokių nors skirtumų tarp Lietuvos ir Kalifornijos studentų?
 
Lietuvių studentai yra tokie patys kaip ir studentai iš Kalifornijos. Galbūt didžiausias skirtumas – rašymas ranka. Visi lietuviai studentai turi stilingą rašyseną, tuo tarpu amerikiečiai daugiau rašo spausdintinėmis raidėmis. Man asmeniškai didžiausias skirtumas buvo tas, jog pavyzdžiai, kuriuos esu įpratęs duoti paskaitų metų Kalifornijoje, yra ne metrinėje sistemoje, tad reikėjo persiorientuoti. Tiesa, augau Kanadoje, kur naudojama būtent ji, bet į JAV išvykau prieš 35 metus, tad sugrįžti prie metrinės sistemos buvo įdomu. Peržvelgiau lietuvių vadovėlius – nors galėjau suprasti tik schemas, paveikslėlius, akivaizdu, jog mokomės beveik tų pačių dalykų, ta pačia tvarka.
 
Kaip manote, ko studentai iš Kalifornijos tikėjosi atvykę į Lietuvą?
 
Manau, jog jie net neįsivaizdavo, ko tikėtis. Nors lietuvių kilmės kolega Edmundas Saliklis dar JAV rengė nemažai prezentacijų apie Lietuvą, apie šią vasaros mokyklą, daugelis tai praleido pro ausis. Aš čia atvykau be skėčio ar liepalčio, kaip ir daugelis studentų. Kalifornijoje nelijo nuo ankstyvo kovo, ten tai vyksta labai retai. Kita vertus, pirmosios savaitės Lietuvoje man buvo pačios karščiausios per daugelį metų. 
 
„VGTU-CalPoly‘2016“ paskaitos vyksta labai įtemptu grafiku, kiekvieną penktadienį laikomi testai – tai studentams nėra toks įprastas dalykas, nes, kaip visi žinome, uoliai mokytis pradedama tik likus kelioms dienoms iki egzaminų. Buvome išvykę į trijų dienų ekskursiją į Lietuvos pajūrį – buvo nuostabu, bet, žinoma, visiškai neįmanoma mokytis. Taigi, iš šių penkių mokyklos savaičių išsibraukė kelios dienos, dėl ko tenka tikrai stipriai padirbėti tiek paskaitų metu, tiek namuose.
 
Lietuvoje technologijos mokslų padėtis po truputį gerėja – vis daugiau studentų renkasi mokytis būtent juos. O kokia situacija JAV? Ar lengva baigus studijas įsitvirtinti darbo rinkoje?
 
Nacionaliniu mastu Amerikoje gana sunku jaunimą sudominti mokslu, inžinerija, matematika. Yra sukurta daug skatinimo programų, kad ši situacija keistųsi. Visgi ColPoly situacija yra kiek kitokia: mes labai mažai reklamuojamės, nesistengiame kitais būdais pritraukti studentų, bet tai nesutrukdo dideliam susidomėjimui – į vieną vietą universitete pretenduoja vidutiniškai 6 žmonės. Mūsų studentai gauna daugybę darbo pasiūlymų, galbūt čia slypi universiteto populiarumas. Žinoma, reikalavimai, norint įstoti į technologijos mokslų specialybes yra labai aukšti, o mokantis universitete jiems tenka daug daugiau dirbti. Pirmuosius metus mūsų studentai mokosi bendrųjų dalykų ir tik nuo antrųjų metų prasideda specialybės dalykai. Pagal statistiką, per pirmuosius metus netenkame maždaug ketvirčio studentų – dažnai jie pasirenka lengvesnes studijas. O iš vėlesnių kursų išeina tik vienas kitas. Nežinau, kaip situacija Lietuvoje, bet, nors turime tikslą išsiugdyti specialistus Kalifornijai, dalis jų išvyksta į kitas valstijas, kadangi ten gyventi pigiau. Visgi tikimės, kad geras Kalifornijos oras juos grąžins atgal (juokiasi).
 
Lietuvoje viešėjote pirmąjį kartą – kaip jautėtės mūsų šalyje?
 
Pirmoji linksma patirtis Lietuvoje – važiavimas troleibusu. Pusę kelionės nepavyko aktyvuoti bilieto, visgi kontrolė tąkart neįlipo ir baudos mokėti neteko. Man labai patinka Vilnius, jo senamiestis. Su Lietuva iki šiol neturėjau jokių ryšių – čia esu mano kolegos iš CalPoly Edmundo Saliklio dėka, kuris turi lietuviškų šaknų. Kai buvau jaunas, dėl istorinių aplinkybių negalėjau čia lankytis, tad labai įdomu dabar pamatyti jūsų šalį. Kadangi šiuo metu gyvenu visai šalia Katedros aikštės, pirmomis dienomis daug vaikščiojau po senamiestį. Labai nustebino automobilių parkas – daugelis jų itin brangūs, kai kurių gyvai dar net nebuvo tekę matyti! Pamenu, pagalvojau, jog čia žmonės tikrai prabangiai gyvena. Na, o vėliau aplankiau ir kitas Vilniaus vietas, kuriose situacija jau normalizavosi – pasirodo, tik senamiestyje tokia didelė brangių automobilių koncentracija.
 
Ar spėjote pamėgti lietuvišką virtuvę? Visgi ji gana skiriasi nuo amerikietiškos…
 
Taip, patiekalai puikūs! Iki šiol jau suvalgiau dvylika cepelinų, pamėgau lietuvišką alų. Niekada anksčiau nebuvau ragavęs keptos duonos, bet dabar suprantu, kad ji tikrai labai neblogas pasirinkimas. Pastebėjau, kad Lietuvoje valgomi gausūs pietūs, tuo tarpu Amerikoje gausiausios būna vakarienės. Neabejoju, jog kitais metais tikrai sugrįšiu į Lietuvą – ši šalis man tikrai padarė nemenką įspūdį.

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau