Stojantiesiems

Profesorius iš Kalifornijos: „Lietus nesutrukdė pamilti Vilniaus“ (baigėsi „VGTU-CalPoly‘2016“ vasaros mokykla)

Liepos 29, 2016
Vakar Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) baigiamajame renginyje uždaryta tarptautinė inžinerinė vasaros mokykla „VGTU-CalPoly‘2016“, kurioje penkias savaites intensyviai mokslus krimto daugiau nei trys dešimtys studentų iš Kalifornijos bei 10 lietuvių studentų. Šia proga dalijamės įdomiu pokalbiu su čia dėsčiusiu Kalifornijos valstybinio politechnikos universiteto (CalPoly) profesoriumi dr. Graham Archer.
 
Pastarąsias kelias savaites 32 studentai iš saulėtosios Kalifornijos prisimins dar ilgai. Ir ne tik dėl iki tol neregėto gausaus lietaus kiekio, pirmosios pažinties su Europos žemynu bei spalvingo laisvalaikio – visi jie kartu dar su dešimčia Lietuvos studentų dalyvavo  Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vykstančioje tarptautinėje inžinerinėje vasaros mokykloje „VGTU-CalPoly‘2016“. Į jau ketvirtąjį kartą organizuotus intensyvius mokymus kartu su studentais atvyko ir Kalifornijos valstybinio politechnikos universiteto (CalPoly) profesorius profesorius dr. Graham Archer, čia vedantis statybinės mechanikos paskaitas ir matematinio modeliavimo pratybas. Teiraujamės, kokius įspūdžius amerikietis išsiveš iš jau liepos 29-ąją pasibaigsiančios „VGTU-CalPoly‘2016“ vasaros mokyklos.
 
Vasaros inžinerinė mokykla artėja prie pabaigos. Kokių įspūdžių ji jums atnešė?
 
Labai mėgstu savo darbą, o dėstymas čia buvo toks pats kaip ir Kalifornijoje – jokių didelių skirtumų neįžvelgiau. Gerą įspūdį paliko kolegos dėstytojai iš VGTU, pats universitetas. Tiek Kalifornijos, tiek Lietuvos studentai yra gerai pasiruošę, domisi paskaitų medžiaga. Žinoma, pirma savaitė amerikiečiams studentams buvo sunkesnė, nes kai kurie iš jų atskrido į Lietuvą likus 24 valandoms iki mokslų pradžios. Pradžioje ir aš jaučiausi kiek keistai, trūko laiko adaptacijai, tad kitą kartą būtinai atvyksiu daug anksčiau. Beveik parą trukusi kelionė tikrai išvargino.
 
Ar pastebėjote kokių nors skirtumų tarp Lietuvos ir Kalifornijos studentų?
 
Lietuvių studentai yra tokie patys kaip ir studentai iš Kalifornijos. Galbūt didžiausias skirtumas – rašymas ranka. Visi lietuviai studentai turi stilingą rašyseną, tuo tarpu amerikiečiai daugiau rašo spausdintinėmis raidėmis. Man asmeniškai didžiausias skirtumas buvo tas, jog pavyzdžiai, kuriuos esu įpratęs duoti paskaitų metų Kalifornijoje, yra ne metrinėje sistemoje, tad reikėjo persiorientuoti. Tiesa, augau Kanadoje, kur naudojama būtent ji, bet į JAV išvykau prieš 35 metus, tad sugrįžti prie metrinės sistemos buvo įdomu. Peržvelgiau lietuvių vadovėlius – nors galėjau suprasti tik schemas, paveikslėlius, akivaizdu, jog mokomės beveik tų pačių dalykų, ta pačia tvarka.
 
Kaip manote, ko studentai iš Kalifornijos tikėjosi atvykę į Lietuvą?
 
Manau, jog jie net neįsivaizdavo, ko tikėtis. Nors lietuvių kilmės kolega Edmundas Saliklis dar JAV rengė nemažai prezentacijų apie Lietuvą, apie šią vasaros mokyklą, daugelis tai praleido pro ausis. Aš čia atvykau be skėčio ar liepalčio, kaip ir daugelis studentų. Kalifornijoje nelijo nuo ankstyvo kovo, ten tai vyksta labai retai. Kita vertus, pirmosios savaitės Lietuvoje man buvo pačios karščiausios per daugelį metų. 
 
„VGTU-CalPoly‘2016“ paskaitos vyksta labai įtemptu grafiku, kiekvieną penktadienį laikomi testai – tai studentams nėra toks įprastas dalykas, nes, kaip visi žinome, uoliai mokytis pradedama tik likus kelioms dienoms iki egzaminų. Buvome išvykę į trijų dienų ekskursiją į Lietuvos pajūrį – buvo nuostabu, bet, žinoma, visiškai neįmanoma mokytis. Taigi, iš šių penkių mokyklos savaičių išsibraukė kelios dienos, dėl ko tenka tikrai stipriai padirbėti tiek paskaitų metu, tiek namuose.
 
Lietuvoje technologijos mokslų padėtis po truputį gerėja – vis daugiau studentų renkasi mokytis būtent juos. O kokia situacija JAV? Ar lengva baigus studijas įsitvirtinti darbo rinkoje?
 
Nacionaliniu mastu Amerikoje gana sunku jaunimą sudominti mokslu, inžinerija, matematika. Yra sukurta daug skatinimo programų, kad ši situacija keistųsi. Visgi ColPoly situacija yra kiek kitokia: mes labai mažai reklamuojamės, nesistengiame kitais būdais pritraukti studentų, bet tai nesutrukdo dideliam susidomėjimui – į vieną vietą universitete pretenduoja vidutiniškai 6 žmonės. Mūsų studentai gauna daugybę darbo pasiūlymų, galbūt čia slypi universiteto populiarumas. Žinoma, reikalavimai, norint įstoti į technologijos mokslų specialybes yra labai aukšti, o mokantis universitete jiems tenka daug daugiau dirbti. Pirmuosius metus mūsų studentai mokosi bendrųjų dalykų ir tik nuo antrųjų metų prasideda specialybės dalykai. Pagal statistiką, per pirmuosius metus netenkame maždaug ketvirčio studentų – dažnai jie pasirenka lengvesnes studijas. O iš vėlesnių kursų išeina tik vienas kitas. Nežinau, kaip situacija Lietuvoje, bet, nors turime tikslą išsiugdyti specialistus Kalifornijai, dalis jų išvyksta į kitas valstijas, kadangi ten gyventi pigiau. Visgi tikimės, kad geras Kalifornijos oras juos grąžins atgal (juokiasi).
 
Lietuvoje viešėjote pirmąjį kartą – kaip jautėtės mūsų šalyje?
 
Pirmoji linksma patirtis Lietuvoje – važiavimas troleibusu. Pusę kelionės nepavyko aktyvuoti bilieto, visgi kontrolė tąkart neįlipo ir baudos mokėti neteko. Man labai patinka Vilnius, jo senamiestis. Su Lietuva iki šiol neturėjau jokių ryšių – čia esu mano kolegos iš CalPoly Edmundo Saliklio dėka, kuris turi lietuviškų šaknų. Kai buvau jaunas, dėl istorinių aplinkybių negalėjau čia lankytis, tad labai įdomu dabar pamatyti jūsų šalį. Kadangi šiuo metu gyvenu visai šalia Katedros aikštės, pirmomis dienomis daug vaikščiojau po senamiestį. Labai nustebino automobilių parkas – daugelis jų itin brangūs, kai kurių gyvai dar net nebuvo tekę matyti! Pamenu, pagalvojau, jog čia žmonės tikrai prabangiai gyvena. Na, o vėliau aplankiau ir kitas Vilniaus vietas, kuriose situacija jau normalizavosi – pasirodo, tik senamiestyje tokia didelė brangių automobilių koncentracija.
 
Ar spėjote pamėgti lietuvišką virtuvę? Visgi ji gana skiriasi nuo amerikietiškos…
 
Taip, patiekalai puikūs! Iki šiol jau suvalgiau dvylika cepelinų, pamėgau lietuvišką alų. Niekada anksčiau nebuvau ragavęs keptos duonos, bet dabar suprantu, kad ji tikrai labai neblogas pasirinkimas. Pastebėjau, kad Lietuvoje valgomi gausūs pietūs, tuo tarpu Amerikoje gausiausios būna vakarienės. Neabejoju, jog kitais metais tikrai sugrįšiu į Lietuvą – ši šalis man tikrai padarė nemenką įspūdį.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau