„Gamtoje, gryname ore praleistas laikas gali pagerinti ne tik fizinę, bet ir psichologinę sveikatą“, – neabejoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) psichologė Gintė Gudzevičiūtė. Specialistė dalijasi mintimis apie žmogaus, gamtos ir tvarios aplinkos ryšį psichologiniu aspektu.
Ne paslaptis, kad šios planetos ištekliai yra riboti ir senkantys. Vis daugiau žmonių supranta, kaip svarbu juos vertinti. Norint saugoti ir tausoti gamtą, gali tekti atsisakyti tam tikrų patogumų, keisti įpročius, stebėti savo elgseną. Norisi atkreipti dėmesį ne tik į dažnai aptariamą klimato kaitą, gamtinius išteklius, bet ir į kasdieniškus, lengvai aplinkoje pasiekiamus gamtos resursus: medžius, gėles, pieveles, ir pagalvoti, ką tai suteikia žmogui.
Teigiamas gamtos poveikis psichologinei sveikatai yra gausiai tyrinėtas psichologų ir sociologų, kurie sutinka, kad gamtoje praleistas laikas pagerina nuotaiką, ramina, mažina stresą, agresiją, didina pasitikėjimą savimi, padeda išlikti aktyvesniems, skatina bendruomeniškumą, socialinius santykius, įkvepia. Įdomu tai, kad parkai ir žaluma ne tik gerina žmonių savijautą, bet ir padeda jiems būti geresniems.
Aplinkos įtaką žmonėms tiriantys JAV psichologai atskleidė, kad pievelėmis ir medžiais apsuptuose namuose gyvenantys asmenys yra socialesni, labiau bendraujantys tarpusavyje, taikesni ir paslaugesni vieni kitiems. Tuo tarpu asmenys, gyvenantys identiškuose namuose, kurie nėra apsupti augmenijos, yra daug labiau pavargę, suirzę, konfliktiški, agresyvūs ir mažiau bendruomeniški. Kolumbijos ir Pensilvanijos universitetai (JAV) inicijavo tyrimus, kurie atskleidė, jog mieste įkūrus daugiau žalių erdvių su medžiais ir žolynais, toje aplinkoje galima reikšmingai sumažinti nusikalstamumą. Ištyrus asmenis, turinčius tokius pačius finansinius resursus ir propaguojančius panašų gyvenimo būdą, paaiškėjo, kad gamtos apsuptyje gyvenantys žmonės vartoja mažiau vaistų, yra ramesni, laimingesni.
Tiriant žmonių savijautos sąsajas su aplinka, pastebėta, kad daugiau laiko gamtoje praleidžiantis žmogus didina fizinį aktyvumą, susitinka ir bendrauja su daugiau žmonių. Ištrūkęs į gamtą ir atsitraukęs nuo kasdienio šurmulio bei rūpesčių žmogus, gali geriau įsiklausyti į save, savo poreikius, o tai svarbu psichologinei gerovei.
Norint rūpintis savo sveikata ir psichologine gerove, mums nebūtinai reikia siekti materialių gėrybių ar didinti vartotojiškumą – galime paprasčiausiai daugiau laiko praleisti gamtoje ir gryname ore. Vis dėlto dauguma šiuolaikinių žmonių didžiąją laiko dalį tiek dirbdami, tiek ir ilsėdamiesi praleidžia uždarose patalpose. Užimtas žmogus pasakys, jog nėra lengva rasti laiko dažnoms išvykoms į gamtą. Vis dėlto, jei miškas ar sodas yra toli, nereikėtų per daug nusivilti, nes gamtos, augmenijos galime paieškoti ir kasdienėse veiklose.
Štai Kanadoje atliktas tyrimas parodė, kad asmenys, kurie kasdien iš vienos vietos į kitą keliavo medžiais apsodintu, palei upę besidriekusiu keliu, dienos metu jautėsi kur kas laimingesni negu tie, kurie vyko keliu be augmenijos arba tuneliais. Studentai universitetuose ir pacientai ligoninėse jautėsi laimingesni, jei kasdien pro langus matydavo medžius ir kitą augmeniją. Panašius rezultatus atskleidė ir kiti tokio pobūdžio tyrimai, parodę, kad savo biuruose pro langą medžius ar kitą augmeniją matantys žmonės gali lengviau įveikti stresą, ramiau reaguoti į problemas. Panašu, kad kiekvienam žmogui būtų naudinga paieškoti galimybės vis žvilgtelėti pro langą į šalia augančius medžius arba tiesiog šalia savo stalo pasistatyti augalą.
Atsižvelgus į šių tyrimų rezultatus, verta pagalvoti, kaip į savo kasdienę rutiną galima įnešti daugiau gamtos teikiamos naudos. Galbūt kartais vietoje automobilio galima į darbą vykti dviračiu ar pėsčiomis pro žalesnę teritoriją, šunį pavedžioti ne tik aplink namus, bet nueiti šiek tiek tolėliau iki parko. Siekiant daugiau save apsupti gamta, grynu oru, gali tekti mažiau naudoti automobilius ar kitus prietaisus. Taip pat tikėtina, kad daugiau laiko leisdami gamtoje mažinsime ir savo vartotojiškumą. Be abejo, mėgaudamiesi teigiamu gamtos poveikiu, kiekvienas turėtume savęs paklausti, kaip galime prisidėti prie gamtos saugojimo ir tausojimo. Juk būtent saugant gamtą, rūpinantis aplinka, kuriant naujas žalias erdves, galima gana lengvai siekti nors kiek geresnės aplinkinių žmonių sveikatos, gerovės ir didesnio saugumo.
Galerija
