Kalbant apie Lietuvos regionų atskirtį, dažniausiai minima investicijų stoka, kitų šalių kapitalo įmonių stygius, pigios darbo jėgos paklausa ir dėl to vykstanti kvalifikuotų darbingo amžiaus žmonių migracija į didžiuosius Lietuvos miestus. Tačiau ar užsienio valstybių kapitalo pritraukimas ir šių įmonių įsteigtų darbo vietų užpildymas yra vienintelė išeitis siekiant atgaivinti Lietuvos regionus? „Būtent techninis švietimas ir kūrybiškumo skatinimas gali padėti Lietuvos regionuose gyvenantiems žmonėms pradėti kurti darbo vietas sau ir kitiems, taip mažinant nedarbo lygį ir skatinant vietinių verslų kūrimąsi“, – atkreipia dėmesį Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ direktorius dr. Adas Meškėnas.
Apie inovacijų ir kūrybiškumo ekosistemas, Lietuvos ateities regionų viziją, kūrybiškumo svarbą šiandieniniame pasaulyje bei kūrybinių erdvių naudą miestuose ir miesteliuose kalbame su Vilnius Tech „LinkMenų fabrikas“ direktoriumi dr. Adu Meškėnu ir Vilnius Tech „LinkMenų fabrikas“ inovacijų strategu Matu Olendra.
Kas yra inovacijų ir kūrybiškumo ekosistemos? Kuo jos yra svarbios šiandieniniame pasaulyje?
Matas O.: Pirmiausia, inovacijų ir kūrybiškumo ekosistemos yra skirtingų disciplinų sintezės rezultatas. Šios ekosistemos padeda augti talentams, bendradarbiauti kūrėjams, skatina vietinių verslų kūrimąsi. Inovacijų ir kūrybiškumo ekosistemas sudaro bendradarbystės erdvės aprūpintos nesudėtingai naudojama įranga, dažnai randama atvirose kūrybinėse dirbtuvėse, FabLab gamybos laboratorijose ir kituose panašiuose klasteriuose. Erdvėse esančios technologijos, tokios kaip trimačiai spausdintuvai, CNC frezavimo staklės, leidžia realizuoti kūrybines idėjas, kurti produktus ar jų prototipus. Šiomis ekosistemomis siekiama didinti įvairaus amžiaus žmonių kūrybinį potencialą, kuris šiandieniniame pasaulyje, Ketvirtosios pramonės revoliucijos akivaizdoje, yra ypatingai vertinamas.
Kuo svarbus šių kūrybiškų erdvių steigimas regionuose?
Matas O.: Dėl masinės urbanizacijos ir globalizacijos žmonės masiškai migruoja į didžiuosius Lietuvos miestus, o regionai vis labiau tuštėja, nors juose ir lieka gyventi potencialūs kūrėjai. Miestai, kaip fenomenas, vėliau tapę pagrindiniais ekonomikos centrais, atsirado žmonėms pradėjus burtis, dalintis idėjomis ir žiniomis. Regionai taip pat turi turėti vietinius centrus, kurie pritrauktų žmones bendradarbiauti, ugdyti verslumą ir kūrybiškumą. Kūrybiškų erdvių sukūrimas atveria kelią neformaliojo švietimo, skirtingų amžių ir socialinių grupių žmonių tarpe, plėtrai. Tai padeda regionuose gyvenantiems žmonėms susipažinti ir išmokti naudotis naujausiomis technologijomis pritaikant įgytas žinias besikeičiančioje darbo rinkoje arba patiems pradėjus kurti verslus.
Adas M.: Kūrybiškų erdvių steigimas yra pravartus ir iš kitos perspektyvos. Imkime pavyzdį iš šių metų svarbiausios aktualijos – koronaviruso pandemijos. Ši krizė parodė, kad negalime pasikliauti vien tik pasauline gamyba ir tarptautine rinka. Staiga ištikus didelio masto krizei, visa Europa lieka priklausoma nuo kitų didžiųjų pasaulio gamintojų. Tapus priklausomais nuo masine produkcija grįstos ekonomikos, prarandame vietinių specialistų poreikį. Todėl galima pažymėti ir tai, kad kartu su kūrybinių erdvių regionuose plėtra taip pat yra kuriamas tinklas, kurio pagalba, dėl ekonominių ar kitų priežasčių, pramoninei gamybai grįžus į Europą, būtų paruošta kvalifikuotų technologų ir specialistų, kurie galėtų lengvai prisiderinti prie naujų darbo sąlygų siūlant savo įgytus įgūdžius.
Kita vertus, techninės žinios ir kūrybiškumas gali būti pritaikomos įvairioms situacijoms. Daugelis dalykų gali būti išspręsta nebūtinai naudojantis sudėtingomis technologijomis, bet pasitelkus skaitmeninio raštingumo žinias įgytas būtent tokiose inovatyviose erdvėse. Puikus to pavyzdys yra karantino metu vykusi apsauginių skydelių medikams gamyba – kartu su savanoriais Vilnius Tech „LinkMenų fabrike“, neatlygintinai prisidėjusiomis reklamos gamybos įmonėmis ir gamybos entuziastais iš visos Lietuvos, iš viso šių apsaugos priemonių buvo pagaminta net 12 tūkstančių. Šis pavyzdys puikiai parodo, kad žmogaus turimos skaitmeninio raštingumo žinios gali puikiai pasitarnauti siekiant spręsti rimtas problemas.
Kodėl kūrybiškumas yra geidžiama šiuolaikinio darbuotojo savybė, o apie patį kūrybiškumą kalbama vis dažniau?
Adas M.: Pradėjome susidurti su tokiomis problemomis, kurias tradiciniais būdais yra per sunku išspręsti. Žmonijai reikia vis daugiau maisto, produktų, drabužių, o pasauliniai ištekliai drastiškai mažėja. Tvari energetika, energijos nenaudojantys pastatai ir pati idėja, kaip pagaminti daugiau, bet iš kuo mažiau žaliavų, gal kada ir būtų skambėjusi utopiškai, tačiau šiais laikais yra kasdienybė. Susidūrimas su tokio lygio problemomis reikalauja nemažai kūrybinių sprendimų.
Matas O.: Apie kūrybiškumo svarbą galime kalbėti ir žvelgiant iš asmeninės darbuotojo perspektyvos – greitai besikeičianti darbo rinka reikalauja žmonių kūrybiškumo prisitaikyti prie vis naujų darbo sąlygų ir darbdavių lūkesčių. Dėl itin spartaus technologijų sektoriaus augimo, vis naujų technologijų atsiradimo ir pritaikymo gamyboje ir darbo rinkoje, darbuotojai turi būti lankstūs ir kūrybiški.
Kaip suburti ir pritraukti žmones naudotis bendruomenės kūrybinėmis erdvėmis?
Adas M.: Žinoma, pirmiausia žmonės patys turi būti motyvuoti, norėti dirbti ir mokytis. Taip pat, kūrybiškumą skatinančios erdvės, techninės dirbtuvės turi pasižymėti išlaisvinančia aplinka. Šios erdvės turi būti lengvai pasiekiamos, paprastos naudotis, drąsinančios ateiti. Kūrybinėse erdvėse turi būti organizuojami neformalaus ugdymo būreliai, susitikimai. Šios įgalinančios veiklos ne tik turi suburti žmones ateiti ir išbandyti dirbtuvėse esančią įrangą, bet ir suteikti reikiamų žinių kaip jomis naudotis, skatinti inovatyvių mokymosi metodų panaudojimą praktikoje, ugdyti bendruomenės narių verslumą.
Ar Lietuvoje jau yra pavyzdžių ar planų šių kūrybinių ekosistemų kūrimui regionuose?
Matas O.: Taip, šiuo metu yra parengtas Visagino miesto infrastruktūros atnaujinimo projektas, kuriuo bus siekiama sukurti Visagino inovacijų klasterį. Atnaujinus esamą Visagino miesto infrastruktūrą, tikimasi sukurti traukos centrą, kuris taps inovacijas ir kūrybiškumą regione skatinančia erdve. Įkurtas Visagino inovacijų klasteris sudarys sąlygas gyventojų užimtumui didinti Visagine, skatinant vidinę miesto plėtrą ir efektyvų išteklių panaudojimą. Kuriant Visagino inovacijų klasterį siekiama skatintini ne tik kūrybiškumą, bet ir patirties, žinių bei idėjų dalijimąsi. Turint galvoje tai, kad Visagine gyvenantys žmonės turi pranašumą ir išsiskiria iš kitų Lietuvos regionų savo inžinerinėmis savybėmis, šis klasteris turėtų dar labiau padidinti gyventojų kūrybinį potencialą ir sukurti platformą, tam potencialui išreikšti.
Koks būtų Vilnius Tech „LinkMenų fabriko“ vaidmuo šiame Visagino inovacijų klasterio kūrimo procese?
Adas M.: Pirmiausia, Vilnius Tech „LinkMenų fabrikas“ prisidėjo prie Visagino inovacijų klasterio koncepto sukūrimo ir vizijos, kaip miestas turėtų transformuotis diegiant kūrybines erdves, nustatymo. Kitas žingsnis būtų FabLab laboratorijų įrengimas, įrangos parinkimas, jos įdiegimas, darbuotojų apmokymas. Toliau seks bendradarbiavimas su miesto savivaldybe kuriant neformalaus švietimo būrelius, įveiklinimo programas ir užsiėmimus, siekiant pritraukti žmones naudotis šio klasterio erdvėmis. Žinoma, bus siekiama neapsiriboti vien lokalia šio Visagino miesto klasterio veikla, tačiau jungtis su kitais regionais, dalytis žiniomis, organizuoti bendras veiklas.
Kokią Lietuvos regionų viziją matote netolimoje ateityje?
Adas M.: Ateities regionus matau pilnus kūrybiškų ir verslių žmonių, kurie ne tik naudotųsi bendruomenės erdvėmis, bet ir prisidėtų prie jų plėtros. Matau puoselėjančius tvarumo ir žiedinės ekonomikos idėjas žmones, kurie savo darbais kurtų unikalius skirtingų regionų identitetus. Tikiu, kad tokių ekosistemų, kaip Visagino inovacijų klasterio, sukūrimas Lietuvoje padėtų regionams augti ir pritraukti jaunus žmones kurti darbo vietas sau ir kitiems.
Galerija
