Rasa neišsigando „vyriškos“ profesijos ir sėkmingai kopia karjeros laiptais: darbdaviai patys ieško

Rugpjūčio 3, 2026

Rasa Jakutavičiūtė-Pečiulaitė

Nuo nežinios, kokiu keliu žengti, iki vienų didžiausių nekilnojamojo turto (NT) projektų įgyvendinimo – Rasos Jakutavičiūtės-Pečiulaitės profesinis kelias įrodo, kad tinkamai pasirinktos studijos gali atverti duris į sėkmingą karjerą. Baigusi Pastatų energetikos sistemų inžinerijos studijas VILNIUS TECH universitete ji sėkmingai darbuojasi didžiausiose NT įmonėse ir įgyvendina sudėtingus ir išskirtinius projektus. Rasa pastebi, kad šiais laikais vis labiau vertinami inžinerinį išsilavinimą turintys specialistai.

Sprendimas, pakeitęs karjeros kryptį

Baigdama mokyklą R. Jakutavičiūtė-Pečiulaitė, kaip ir visi abiturientai, svarstė, kokias studijas pasirinkti. Pasvajodavo apie medicinos ir farmacijos studijas, tačiau nenorėjo kraustytis į Kauną.

„Mokykloje man puikiai sekėsi organizacinė veikla – renginiai, šimtadieniai, išleistuvės. Vienu metu net svarsčiau rinktis renginių organizavimo studijas, tačiau pagalvojau, kad šiuos organizacinius ir vadybinius gebėjimus jau turiu, todėl norėjosi įgyti stiprią profesinę bazę ir rimtą specialybę. Tuomet dėmesį patraukė inžinerija – sritis, suteikianti tvirtą pagrindą ir daug galimybių ateityje.

Taip pasirinkau Pastatų energetikos sistemų inžinerijos studijas Aplinkos inžinerijos fakultete tuometiniame Vilniaus Gedimino technikos universitete. Nors gerai išlaikyti egzaminai leido laisvai pasirinkti ir kitą specialybę, bet įstojau į nemokamą vietą ir sėkmingai mokiausi. Daug kas gąsdino, kad studijos bus labai sunkios, tačiau man sekėsi gerai“, – prisimena R. Jakutavičiūtė-Pačiulaitė.

Universitetas išmokė svarbiausio dalyko

Studijos merginą supažindino su energetikos sektoriumi, kuriam priklauso atsinaujinančios ir neatsinaujinančios energijos šaltiniai, energijos tiekimo tinklai ir pastatų mikroklimato sistemos.

„Svarbiausia, kad universitetas išmokė pagrindinio dalyko – mokytis. Neįmanoma visko žinoti, tačiau labai svarbu mokėti rasti informaciją, ją įvertinti ir pritaikyti praktiškai“, – teigia Rasa.

Rasa Jakutavičiūtė-Pečiulaitė

Rasa Jakutavičiūtė-Pečiulaitė

Pagal studentų mainų programą ji buvo išvykusi studijuoti į Italiją, kur susipažino su pažangiais energetikos ir tvarumo sprendimais, atsinaujinančios energijos technologijomis bei energijos taupymo sistemomis. Ši patirtis merginą paskatino pasirinkti Pastatų energijos inžinerijos magistrantūros studijas VILNIUS TECH.

Inžinerinis išsilavinimas atvėrė duris į verslą

Dar studijuodama magistrą Rasa pradėjo dirbti NT bendrovėje „Eika“.

„Mane pasirinko dėl to, kad studijavau inžineriją. Darbdaviai ieškojo žmonių, kurie gebėtų matyti visumą, suprasti techninius procesus ir priimti argumentuotus sprendimus. Inžinerinės krypties specialistų paklausa Lietuvoje apskritai gerokai viršija pasiūlą, todėl jiems nekyla problemų susirasti mėgstamą ir gerai mokamą darbą“, – pastebi ji.

Pradėjusi nuo plėtros projektų koordinatorės darbo per vienuolika metų „Eika“ įmonių grupėje Rasa sėkmingai kopė karjeros laiptais ir dalyvavo įgyvendinant daugybę gyvenamosios ir komercinės paskirties projektų – nuo sklypų įsigijimo ir projektavimo iki statybų, pardavimų ir galutinio projektų užbaigimo.

Vėliau ji prisijungė prie didelių NT projektų vystymo komandos įmonėje „SBA Urban“, kur dirbo su vienais didžiausių verslo miestelių projektų Lietuvoje – „Urban Hub Kaunas“ ir „Urban Hub Vilnius“. Dar vėliau jos profesinę patirtį papildė pastatų konversijos projektai, kai seni objektai pritaikomi naujoms funkcijoms. O dabar karjeros kelią Rasa tęsia „Infes“ įmonių grupėje ir užima vadovaujančias pareigas vienoje iš „Infes“ grupės įmonių, kuri užsiima NT plėtra.

Kodėl vadovams vis dažniau reikia inžinerinio išsilavinimo?

Pasak Rasos, šiandien inžinerinis išsilavinimas yra labai vertinamas.

„Anksčiau darbo skelbimuose į aukščiausias vadovaujamas pozicijas būdavo nurodomas reikalavimas turėti teisinį, ekonominį ar vadybinį išsilavinimą. Dabar vis dažniau pastebiu, kad ieškoma specialistų su inžineriniu išsilavinimu. Tai rodo, kad organizacijos vertina strateginį mąstymą, gebėjimą suprasti procesus ir valdyti sudėtingus projektus“, – sako R. Jakutavičiūtė-Pečiulaitė.

Ji pastebi, kad daugelyje nekilnojamojo turto ir statybų sektoriaus įmonių vadovaujančias pareigas užima specialistai, turintys būtent inžinerinį išsilavinimą.

Inžinierių poreikis Lietuvoje tik auga

Pasak R. Jakutavičiūtės-Pečiulaitės, situacija darbo rinkoje šiandien visiškai kitokia nei tada, kai ji rinkosi studijas. Šiuo metu jau nemažai vadovaujančių pozicijų NT sektoriuje užima ir moterys. Jos vadovauja komandoms, įgyvendina sudėtingus projektus ir veda įmones augimo keliu.

„Kai prieš 20 metų stojau į universitetą, inžinerinės specialybės nebuvo tarp populiariausių pasirinkimų, ypač moterims. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad verta rinktis ne madingas studijas, į kurias stoja šimtai, o tokias, kurios nors ir nėra labai populiarios, bet suteikia labai platų išsilavinimą ir atveria daugybę galimybių. Galų gale baigus mažiau populiarią specialybę bus lengviau rasti darbą, nes konkurencija bus mažesnė.

Rasa Jakutavičiūtė-Pečiulaitė

Rasa Jakutavičiūtė-Pečiulaitė

Karjera trunka dešimtmečius, todėl svarbu, kad pasirinkta sritis teiktų pasitenkinimą. Stiprus profesinis pagrindas leidžia vėliau išbandyti įvairias veiklas ir specializacijas“, – patirtimi dalijasi VILNIUS TECH Pastatų energetikos katedros alumnė.

Inžinerija – ne tik formulės ir brėžiniai

Paklausta, kuo ją žavi inžinerija, Rasa tikina, kad šioje profesijoje yra daug kūrybos ir savirealizacijos.

„Man patinka kurti. Nuo kilusios idėjos, tuščio sklypo ar net pelkės iki modernaus pastato ar pastatų komplekso, kuriame gyvena ir dirba žmonės. Kai matai galutinį rezultatą, supranti, kad nuveikei prasmingą darbą.

Inžinerija nėra tik formulės ar brėžiniai. Tai – gebėjimas kūrybiškai spręsti problemas, matyti ir numatyti daugiau bei kurti vertę. Būtent to šiandien labiausiai reikia tiek specialistams, tiek vadovams“, – įsitikinusi R. Jakutavičiūtė-Pečiulaitė.

***

VILNIUS TECH Pastatų energetikos sistemų inžinerijos studijų tikslas – paruošti universalius energetikos specialistus, kurie gebėtų kurti tvarias pastatų aprūpinimo energija sistemas, žinotų, kaip jas tinkamai įrengti ir prižiūrėti, gebėtų jas analizuoti ir visapusiškai vertinti.

Studijų metu būsimi specialistai įgyja šias kompetencijas:

  • analizuoti, nustatyti ir spręsti patalpų mikroklimato kokybės, šilumos gamybos, šilumos, elektros ir dujų tiekimo bei naudojimo uždavinius;
  • projektuoti, įrengti ir prižiūrėti pastatų ir lauko inžinerines sistemas;
  • integruoti atsinaujinančiosios energijos technologijas pastatuose;
  • priimti sprendimus vadovaujantis darniosios raidos, efektyvumo, ekonominės naudos ir aplinkosaugos principais;
  • bendradarbiauti su architektais, statybos, mechanikos, elektros, aplinkos inžinerijos, informacinių technologijų, ekonomikos specialistais ir dirbti komandoje perteikiant energetikos inžinerijos žinias, idėjas ir sprendimus.

Panašios naujienos

Aktualu pirmakursiams: atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie bendrabučius
Aktualu pirmakursiams: atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie bendrabučius
Artėjant mokslų metų pradžiai, būsimiesiems pirmo kurso studentams iškyla klausimų apie apgyvendinimą bendrabučiuose, tad pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus: Kas gauna bendrabutį? Pagal kokius kriterijus vertinama? Vertinimas vyksta pagal prie prašymo pridėtas pažymas. Konkursinis balas priklauso nuo atstumo, socialinės padėties bei kitų veiksnių. Kada bus aišku, ar gavau bendrabutį? Kaip yra tuo atveju, jei įstojau papildomų priėmimų etapų metu? Apie bendrabučio gavimą informacija skelbiama ir kasmet atnaujinama vilniustech.lt svetainėje. Šiais metais pagrindinio priėmimo metu įstoję studentai apie vietos gavimą sužinojo rugpjūčio 13 d., pirmojo papildomo priėmimo etapo metu įstoję sužinos rugpjūčio 20 d. Kaip pateikti prašymą dėl bendrabučio? Ar būtina pridėti visus dokumentus, kurių prašo? Prašymai teikiami nurodytomis datomis prisijungus prie mano.vilniustech.lt. Studentams privaloma pateikti tris pažymas, o kitas - pagal šeimines aplinkybes. Ar galiu rinktis, kuriame bendrabutyje gyvensiu? Ar galiu pasirinkti kambarį? Pageidavimą galima išreikšti sutarties sudarymo metu, tačiau negalime garantuoti, kad pageidaujamame bendrabutyje ir/ar kambaryje yra laisva vieta. Jeigu laisvų vietų yra – apgyvendiname pagal pageidavimą ir galimybes. Ar galima iš anksto užsirezervuoti konkretų kambarį ir už jį sumokėti? Ne, bendrabučių kambariai nėra iš anksto rezervuojami. Kada reikia pasirašyti sutartį? Ar galima nuotoliniu būdu? Kur atvykti? Kokių dokumentų reikia? Kiekvienais metais sutarčių pasirašymo datos skiriasi. Šiemet sutarčių pasirašymas prasideda rugpjūčio 18 d. ir tęsis iki rugsėjo mėnesio, kol bus užpildytos visos vietos. Nuotoliniu būdu apgyvendinimo paslaugų teikimo sutartys nesudaromos. Atvykimo adresas (taip pat nurodomas pateikiamoje informacijoje) yra Saulėtekio al. 25, 2 kabinetas. Atvykus su savimi reikia turėti asmens dokumentą. Ką daryti atveju, jeigu negaliu atvykti pasirašyti apgyvendinimo bendrabutyje sutarties paskirtu laiku? Įprastai yra skelbiama diena, kada gali atvykti visi studentai, kurie negalėjo atvykti pasirašyti sutarties jiems paskirtu laiku. Taip pat dalis studentų atvykimo/neatvykimo dėl svarių priežasčių laiką gali derinti tiesiogiai su bendrabučius administruojančia įmone. Ar galima gyventi bendrabutyje su draugu (-e), kuris (-i) taip pat gavo vietą bendrabutyje? Jeigu mūsų sutarčių pasirašymo datos skiriasi – ką daryti tokiu atveju? Galima gyventi su draugu (-e), jei tokiam apgyvendimui turime galimybes. Jei norima gyventi kartu, kiekvienas studentas vis tiek turi atvykti jam paskirtu laiku. Pirmesnis atvykęs gali išreikšti pageidavimą gyventi su draugu (-e) ir nurodyti, kada draugas (-ė) atvyks pasirašyti sutarties - jei bus galimybės abu studentus (-es) apgyvendiname kartu. Ar galima kambaryje gyventi su antrąja puse? (jeigu abu gavome vietą bendrabutyje) Taip, kambaryje galima gyventi su antrąja puse. Ar sutarties pasirašymo dieną galima iškart įsikelti į kambarį? Jei ne, nuo kada bus galima? Sutarties pasirašymo dieną studentai gauna specialias įėjimo į bendrabutį korteles bei kambario raktus. Kambariuose jie gali palikti asmeninius daiktus, tačiau įsikelti gali tik paskutinėmis rugpjūčio dienomis, kadangi sutartis įsigalioja nuo rugsėjo 1 d. Kada reikia sumokėti avansą? Avansas (depozitas) sumokamas per 5 dienas nuo pranešimo gavimo dienos. Jei depozitas nesumokamas per 5 dienas, sutartis nutraukiama automatiškai. Ar galima nutraukti sutartį? Ar tokiu atveju atgausiu depozitą? Taip, sutartį galima nutraukti. Jei depozitas nesumokamas per 5 dienas, sutartis nutraukiama automatiškai. Jei depozitas jau sumokėtas, tačiau sutartį nusprendžiate nutraukti nepraėjus 3 mėn., depozitas negrąžinamas. Praėjus minimaliam 3 mėn. gyvenimo laikotarpiui, nutraukus sutartį depozitas grąžinamas. Kada galima apžiūrėti kambarį? Ar galima tą padaryti atvažiavus pasirašyti sutarties? Jeigu netiks kambarys, ar bus galima gauti kitą? Kambario raktus studentai gauna pasirašę sutartį, tuo metu ir turi galimybę apžiūrėti. Apgyvendinimo metu kambariai nekeičiami. Dėl kambarių keitimo galima kreiptis anksčiausiai nuo spalio mėnesio. Kokie baldai ir buitinė technika yra kambaryje bei virtuvėje ir ką reikėtų atsivežti savo? Visuose kambariuose bendrabučio inventoriaus komplektacija yra tokia pati: stalas, kėdė, lova, spinta, lentyna, kai kuriuose gali būti ir šaldytuvas. Įprastai, kokio papildomo inventorius reikės, studentai sprendžia individualiai po to, kai apžiūri kambarį. Bendrabučiuose yra po dvi savitarnos skalbimo mašinas ir džiovykles. Virtuvės yra bendro naudojimo.
Plačiau
VILNIUS TECH mokslininkai sukūrė inovatyvią sistemą, kuri biuro darbuotojus gali apsaugoti nuo perdegimo
VILNIUS TECH mokslininkai sukūrė inovatyvią sistemą, kuri biuro darbuotojus gali apsaugoti nuo perdegimo
Po 8 valandų darbo dienos nebelieka jėgų nei šeimai, nei draugams, nei pomėgiams – daugybei žmonių toks scenarijus yra tapęs kasdienybe. Perdegimą Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) įvardija kaip vieną didžiausių XXI a. iššūkių, kurį gali lemti ir netinkama darbo aplinka. VILNIUS TECH mokslininkai pabandė šią situaciją pakeisti –  jie sukūrė inovatyvią sistemą, kuri biurus iš statiškų erdvių transformuoja į dinamiškas, prie žmogaus emocijų prisitaikančias ekosistemas. Pasak VILNIUS TECH Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto katedros mokslininko, profesoriaus habil. dr. Artūro Kaklausko, standartinė biuro aplinka, kuri dažnai būna statiška ir varginanti, ignoruoja individualią žmogaus būseną ir sukelia nuovargį. „Pasauliniai tyrimai rodo, kad darbuotojui dirbant jam netinkamoje biuro aplinkoje, mažėja jo darbo našumas ir blogėja afektinių, emocinių, loginių ir kognityvinių būklių rodikliai“, – sako mokslininkas. O kas būtų, jei ši aplinka ne skatintų stresą, nuovargį ir nerimą, o nuo jo apsaugotų – pastebėtų pirmuosius signalus ir padėtų to išvengti? Tokį klausimą iškėlęs prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas su kitais VILNIUS TECH mokslininkai įgyvendino mokslinių tyrimų projektą ir sukūrė sistemą AFFECTS (Smart, Sensory, Self-learning and Adaptive Buildings). Ji realiuoju laiku analizuoja darbuotojo emocines, afektines ir fiziologines būsenas, o pagal jas pritaiko darbo aplinką – nuo apšvietimo, kvapų, oro taršos (gera ventiliacija ir mažesnė CO₂ koncentracija), temperatūros, drėgmės iki muzikos, filmų ar darbuotojui pateikiamos informacijos. „Iki šiol žmogus turėjo prisitaikyti prie darbo vietos. Mes siekiame pakeisti šią logiką – darbo vieta turi prisitaikyti prie žmogaus. Tik tada technologijos iš tikrųjų tarnauja žmogui, o ne atvirkščiai“, – tikina profesorius. Darbuotojų perdegimas kainuoja milijardus Vis dar dažnai galvojama, kad darbuotojo savijauta – jo asmeninis reikalas, tačiau iš tiesų yra priešingai. Darbe patiriamas ilgalaikis stresas, kognityvinė perkrova ir perdegimas mažina kūrybiškumą, produktyvumą ir darbo efektyvumą, didina klaidų tikimybę bei skatina darbuotojų kaitą, o tai lemia kasmetinius milijardinius nuostolius verslui, valstybei ir visuomenei. Deja, dauguma organizacijų tai pastebi per vėlai. Darbuotojų apklausos, pokalbiai ar metiniai gerovės tyrimai parodo pasekmes, bet neleidžia laiku pastebėti pirmųjų ženklų. Be to, vadovai sprendimus dėl darbo krūvių dažnai priima remdamiesi intuicija arba subjektyviais skundais, o ne objektyviais duomenis. Pasak mokslininko, būtent čia atsiranda vietos naujos kartos, į žmogų orientuotoms sumanioms technologijoms, kurios sukuria visiškai naują darbo aplinkos valdymo standartą. „Mes nenorime konstatuoti, kad žmogus jau perdegė. Norime padėti pastebėti pirmuosius didesnio nuovargio, nerimo, ilgalaikio streso signalus ir bandyti šią situaciją pakeisti. Kadangi suaugę žmonės biuruose praleidžia nemažą dalį savo gyvenimo, AFFECTS technologija gali veikti kaip masinė prevencinė priemonė“, – teigia prof. habil. dr. A. Kaklauskas. Biuras gali tapti aktyviu pagalbininku Reikšmingiausia AFFECTS inovacija – darbuotojo ir jo darbo aplinkos skaitmeninis dvynys. Ši technologija transformuoja biurus iš statiškų erdvių į dinamiškas, prie žmogaus emocijų prisitaikančias ekosistemas: ji realiuoju laiku analizuoja dešimtis aplinkos, emocinių ir fiziologinių rodiklių, o pagal juos gali individualiai pritaikyti muziką, kvapus, apšvietimą, vaizdus ar kitus darbo aplinkos elementus. Jeigu sistema pastebi didėjantį nuovargį ar prastėjančią koncentraciją, ji gali pasiūlyti kitokią aplinką, padedančią išlaikyti darbingumą. Svarbu ir tai, kad pats darbuotojas sprendžia, kokias būsenas nori palaikyti ir kokius aplinkos sprendimus taikyti. „AFFECTS gali suteikti asmeninį, privatų prietaisų skydelį, kuriame darbuotojas pats mato savo afektinius, emocinius, fiziologinius, loginius ir kognityvinius išteklius. Tai gali padėti moksliškai pagrįsti sprendimą pasakyti „ne“ papildomoms užduotims ir veikti kaip ankstyvojo įspėjimo sistema, neleidžianti pasiekti kritinės streso ir nuovargio ribos, todėl po darbo dienos darbuotojas grįžta namo turėdamas energijos asmeniniam gyvenimui, o ne visiškai emociškai ir fiziškai išsekęs“, – technologijos privalumus vardija VILNIUS TECH profesorius. Tai įrodo ir mokslininkų atlikti tyrimai, kuriuose dalyvavo daugiau kaip šimtas žmonių. Rezultatai parodė, kad personalizuota adaptyvi biuro aplinka gali gerinti savijautą, didinti įsitraukimą, darbo našumą, pasitikėjimą savimi bei pasitenkinimą savo darbu. Išmani darbo aplinka – milžiniškas konkurencinis pranašumas Pasak vieno iš projekto kūrėjo, AFFECTS nėra tik darbuotojų gerovės technologija – ji gali tapti ir nauju, emociškai intelektualiu organizacijų valdymo įrankiu, suteikiančiu milžinišką konkurencinį pranašumą kovojant dėl geriausių pasaulio talentų. Sistema leidžia matyti apibendrintas organizacijos tendencijas – pavyzdžiui, didėjantį streso lygį konkrečiame padalinyje ar ilgalaikio nuovargio požymius. Tai suteiktų galimybę laiku perskirstyti darbo krūvius, perplanuoti užduotis, sudaryti naujas darbo grupes, atsižvelgiant į darbuotojų emocinį suderinamumą, priimti sprendimus dėl papildomų etatų samdymo arba terminų atidėjimo. Darbuotojų emocinio suderinamumo nustatymui būtų naudojama AFFECTS sistema ir jos el. klausimynas, kuris naudingas tuo, jog leistų palyginti darbuotojų ir AFFECTS vertinimus bei sudarytų sąlygas tolimesniam sistemos apsimokymui ir tobulinimui. Šiuo metu AFFECTS patikimumas yra pakankamai aukštas (R2=0.88). „Realiu laiku matuojami duomenys vadovui gali aiškiai parodyti, kai darbuotojai nagrinėjamu laikotarpiu dirba ties kognityvinės perkrovos riba. Tai leistų įmonės valdžiai priimti sprendimus ar imtis prevencinių priemonių remiantis patikimais duomenimis, o ne nuojauta, ir tiksliau prognozuoti projektų terminus ir rizikas“, – sako prof. habil. dr. A. Kaklauskas. Tiesa, individualūs darbuotojų duomenys vadovams nėra atskleidžiami – sprendimai grindžiami nuasmeninta ir apibendrinta informacija, todėl išlaikomas privatumas. „Tyrime buvo taikoma Pramonės 5.0 ir Visuomenės 5.0 vizijos esmė – masinis teikiamų paslaugų ir produktų personalizavimas bei žmogaus ir mašinos sinergija, kurioje sujungiamas robotų tikslumas ir žmogaus kūrybiškumas bei kritinis mąstymas. Jei darbuotojas jausis kontroliuojamas, tokia sistema praras savo vertę. Todėl skaidrumas, privatumas ir žmogaus pasirinkimo laisvė mums yra tokie pat svarbūs kaip ir dirbtinis intelektas“, – pabrėžia profesorius. Ateityje konkuruos ne tik įmonės, bet ir darbo aplinkos AFFECTS išsiskiria tuo, kad vienoje sistemoje sujungia darbuotojo emocinių, afektinių, loginių, kognityvinių ir fiziologinių būsenų analizę, darbo aplinkos išmanųjį personalizavimą (muzikos, apšvietimo spalvų, kvapų, oro taršos, žinių, filmų, video, temperatūros, drėgmės), skaitmeninį darbuotojo ir aplinkos dvynį bei dirbtinio intelekto sprendimus. Mokslininkai mato plačias technologijos pritaikymo galimybes – nuo biurų iki ligoninių, reabilitacijos centrų, mokyklų, universitetų, transporto sistemų ar net muziejų. Visur, kur žmogus ilgą laiką praleidžia uždarose erdvėse, aplinka galėtų būti pritaikoma ne vien funkcionalumui, bet ir emocinei savijautai. „Ateityje konkuruos ne tik įmonės, bet ir sumanios darbo aplinkos. Laimės tos organizacijos, kurios sugebės kurti ne tik efektyvias, bet ir žmogų suprantančias ir adaptyvias darbo vietas. Mūsų tikslas – parodyti, kad technologijos gali prisidėti ne tik prie produktyvumo, bet ir prie geresnės gyvenimo kokybės ir džiaugsmo“, – sako prof. habil. dr. A. Kaklauskas. AFFECTS buvo kuriamas remiantis H2020 ROCK projekto patirtimi. 2019 m. sausio 25–27 dienomis nuvilnijusiame pirmajame Vilniaus šviesų festivalyje Vilniaus miesto savivaldybės ir VILNIUS TECH mokslininkų vykdomo ROCK projekto pagrindu sukurta instaliacija festivalio dalyvių išrinkta į geriausiųjų dešimtuką.
Plačiau