Rasa neišsigando „vyriškos“ profesijos ir sėkmingai kopia karjeros laiptais: darbdaviai patys ieško

Rugpjūčio 3, 2026

Rasa Jakutavičiūtė-Pečiulaitė

Nuo nežinios, kokiu keliu žengti, iki vienų didžiausių nekilnojamojo turto (NT) projektų įgyvendinimo – Rasos Jakutavičiūtės-Pečiulaitės profesinis kelias įrodo, kad tinkamai pasirinktos studijos gali atverti duris į sėkmingą karjerą. Baigusi Pastatų energetikos sistemų inžinerijos studijas VILNIUS TECH universitete ji sėkmingai darbuojasi didžiausiose NT įmonėse ir įgyvendina sudėtingus ir išskirtinius projektus. Rasa pastebi, kad šiais laikais vis labiau vertinami inžinerinį išsilavinimą turintys specialistai.

Sprendimas, pakeitęs karjeros kryptį

Baigdama mokyklą R. Jakutavičiūtė-Pečiulaitė, kaip ir visi abiturientai, svarstė, kokias studijas pasirinkti. Pasvajodavo apie medicinos ir farmacijos studijas, tačiau nenorėjo kraustytis į Kauną.

„Mokykloje man puikiai sekėsi organizacinė veikla – renginiai, šimtadieniai, išleistuvės. Vienu metu net svarsčiau rinktis renginių organizavimo studijas, tačiau pagalvojau, kad šiuos organizacinius ir vadybinius gebėjimus jau turiu, todėl norėjosi įgyti stiprią profesinę bazę ir rimtą specialybę. Tuomet dėmesį patraukė inžinerija – sritis, suteikianti tvirtą pagrindą ir daug galimybių ateityje.

Taip pasirinkau Pastatų energetikos sistemų inžinerijos studijas Aplinkos inžinerijos fakultete tuometiniame Vilniaus Gedimino technikos universitete. Nors gerai išlaikyti egzaminai leido laisvai pasirinkti ir kitą specialybę, bet įstojau į nemokamą vietą ir sėkmingai mokiausi. Daug kas gąsdino, kad studijos bus labai sunkios, tačiau man sekėsi gerai“, – prisimena R. Jakutavičiūtė-Pačiulaitė.

Universitetas išmokė svarbiausio dalyko

Studijos merginą supažindino su energetikos sektoriumi, kuriam priklauso atsinaujinančios ir neatsinaujinančios energijos šaltiniai, energijos tiekimo tinklai ir pastatų mikroklimato sistemos.

„Svarbiausia, kad universitetas išmokė pagrindinio dalyko – mokytis. Neįmanoma visko žinoti, tačiau labai svarbu mokėti rasti informaciją, ją įvertinti ir pritaikyti praktiškai“, – teigia Rasa.

Rasa Jakutavičiūtė-Pečiulaitė

Rasa Jakutavičiūtė-Pečiulaitė

Pagal studentų mainų programą ji buvo išvykusi studijuoti į Italiją, kur susipažino su pažangiais energetikos ir tvarumo sprendimais, atsinaujinančios energijos technologijomis bei energijos taupymo sistemomis. Ši patirtis merginą paskatino pasirinkti Pastatų energijos inžinerijos magistrantūros studijas VILNIUS TECH.

Inžinerinis išsilavinimas atvėrė duris į verslą

Dar studijuodama magistrą Rasa pradėjo dirbti NT bendrovėje „Eika“.

„Mane pasirinko dėl to, kad studijavau inžineriją. Darbdaviai ieškojo žmonių, kurie gebėtų matyti visumą, suprasti techninius procesus ir priimti argumentuotus sprendimus. Inžinerinės krypties specialistų paklausa Lietuvoje apskritai gerokai viršija pasiūlą, todėl jiems nekyla problemų susirasti mėgstamą ir gerai mokamą darbą“, – pastebi ji.

Pradėjusi nuo plėtros projektų koordinatorės darbo per vienuolika metų „Eika“ įmonių grupėje Rasa sėkmingai kopė karjeros laiptais ir dalyvavo įgyvendinant daugybę gyvenamosios ir komercinės paskirties projektų – nuo sklypų įsigijimo ir projektavimo iki statybų, pardavimų ir galutinio projektų užbaigimo.

Vėliau ji prisijungė prie didelių NT projektų vystymo komandos įmonėje „SBA Urban“, kur dirbo su vienais didžiausių verslo miestelių projektų Lietuvoje – „Urban Hub Kaunas“ ir „Urban Hub Vilnius“. Dar vėliau jos profesinę patirtį papildė pastatų konversijos projektai, kai seni objektai pritaikomi naujoms funkcijoms. O dabar karjeros kelią Rasa tęsia „Infes“ įmonių grupėje ir užima vadovaujančias pareigas vienoje iš „Infes“ grupės įmonių, kuri užsiima NT plėtra.

Kodėl vadovams vis dažniau reikia inžinerinio išsilavinimo?

Pasak Rasos, šiandien inžinerinis išsilavinimas yra labai vertinamas.

„Anksčiau darbo skelbimuose į aukščiausias vadovaujamas pozicijas būdavo nurodomas reikalavimas turėti teisinį, ekonominį ar vadybinį išsilavinimą. Dabar vis dažniau pastebiu, kad ieškoma specialistų su inžineriniu išsilavinimu. Tai rodo, kad organizacijos vertina strateginį mąstymą, gebėjimą suprasti procesus ir valdyti sudėtingus projektus“, – sako R. Jakutavičiūtė-Pečiulaitė.

Ji pastebi, kad daugelyje nekilnojamojo turto ir statybų sektoriaus įmonių vadovaujančias pareigas užima specialistai, turintys būtent inžinerinį išsilavinimą.

Inžinierių poreikis Lietuvoje tik auga

Pasak R. Jakutavičiūtės-Pečiulaitės, situacija darbo rinkoje šiandien visiškai kitokia nei tada, kai ji rinkosi studijas. Šiuo metu jau nemažai vadovaujančių pozicijų NT sektoriuje užima ir moterys. Jos vadovauja komandoms, įgyvendina sudėtingus projektus ir veda įmones augimo keliu.

„Kai prieš 20 metų stojau į universitetą, inžinerinės specialybės nebuvo tarp populiariausių pasirinkimų, ypač moterims. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad verta rinktis ne madingas studijas, į kurias stoja šimtai, o tokias, kurios nors ir nėra labai populiarios, bet suteikia labai platų išsilavinimą ir atveria daugybę galimybių. Galų gale baigus mažiau populiarią specialybę bus lengviau rasti darbą, nes konkurencija bus mažesnė.

Rasa Jakutavičiūtė-Pečiulaitė

Rasa Jakutavičiūtė-Pečiulaitė

Karjera trunka dešimtmečius, todėl svarbu, kad pasirinkta sritis teiktų pasitenkinimą. Stiprus profesinis pagrindas leidžia vėliau išbandyti įvairias veiklas ir specializacijas“, – patirtimi dalijasi VILNIUS TECH Pastatų energetikos katedros alumnė.

Inžinerija – ne tik formulės ir brėžiniai

Paklausta, kuo ją žavi inžinerija, Rasa tikina, kad šioje profesijoje yra daug kūrybos ir savirealizacijos.

„Man patinka kurti. Nuo kilusios idėjos, tuščio sklypo ar net pelkės iki modernaus pastato ar pastatų komplekso, kuriame gyvena ir dirba žmonės. Kai matai galutinį rezultatą, supranti, kad nuveikei prasmingą darbą.

Inžinerija nėra tik formulės ar brėžiniai. Tai – gebėjimas kūrybiškai spręsti problemas, matyti ir numatyti daugiau bei kurti vertę. Būtent to šiandien labiausiai reikia tiek specialistams, tiek vadovams“, – įsitikinusi R. Jakutavičiūtė-Pečiulaitė.

***

VILNIUS TECH Pastatų energetikos sistemų inžinerijos studijų tikslas – paruošti universalius energetikos specialistus, kurie gebėtų kurti tvarias pastatų aprūpinimo energija sistemas, žinotų, kaip jas tinkamai įrengti ir prižiūrėti, gebėtų jas analizuoti ir visapusiškai vertinti.

Studijų metu būsimi specialistai įgyja šias kompetencijas:

  • analizuoti, nustatyti ir spręsti patalpų mikroklimato kokybės, šilumos gamybos, šilumos, elektros ir dujų tiekimo bei naudojimo uždavinius;
  • projektuoti, įrengti ir prižiūrėti pastatų ir lauko inžinerines sistemas;
  • integruoti atsinaujinančiosios energijos technologijas pastatuose;
  • priimti sprendimus vadovaujantis darniosios raidos, efektyvumo, ekonominės naudos ir aplinkosaugos principais;
  • bendradarbiauti su architektais, statybos, mechanikos, elektros, aplinkos inžinerijos, informacinių technologijų, ekonomikos specialistais ir dirbti komandoje perteikiant energetikos inžinerijos žinias, idėjas ir sprendimus.

Panašios naujienos

Tinklininio žaidėjas Dominykas apie sportą ir mokslus: „Išmokęs susikoncentruoti treniruotėse, tą įgūdį perkėliau ir į studijas“
Tinklininio žaidėjas Dominykas apie sportą ir mokslus: „Išmokęs susikoncentruoti treniruotėse, tą įgūdį perkėliau ir į studijas“
Universitetas – tai ne vien paskaitos auditorijose. Kartu tai ir galimybė augti kaip asmenybėms bei lavinti savo talentus neformaliose veiklose, todėl VILNIUS TECH studentams siūlo prisijungti prie įvairių sporto komandų bei meno kolektyvų. Atrankų į sporto komandas datas rasite čia. Transporto inžinerijos fakulteto transporto inžinerijos trečiakursis Dominykas Krivonos, žaidžiantis tinklinio komandoje, pasakoja, jog šis sportas padėjo ne tik sustiprėti fiziškai, bet ir išmokti susikaupti, dirbti su kitais, o tai – neabejotinai praverčia ir studijose. Kviečiame daugiau sužinoti apie VILNIUS TECH tinklinio komandą, tradicijas ir šio sporto naudą. – Visų pirma, papasakok, kaip susidomėjai tinkliniu? – Susidomėjau maždaug devintoje–dešimtoje klasėje. Pusbrolis pasiūlė pažiūrėti anime „Haikyuu“, ir jis mane sudomino tinkliniu. Taip ir pradėjau žaisti, o vėliau šis sportas atvedė ir į universitetą. Mokykloje tokio būrelio nebuvo, tačiau buvo treneris, kuris pats 25 metus žaidė tinklinį. Jis pamatė, kad yra norinčių sportuoti, o aš pats bandžiau treniruotis, todėl pradėjo mane mokyti. Vėliau jis subūrė tinklinio būrelį. Žmonių buvo nedaug, todėl neturėjome labai stiprios komandos ir daug kur nedalyvavome, tačiau treneris mums skyrė daug laiko. Esu jam už tai dėkingas. [caption id="attachment_128057" align="alignnone" width="1024"] Dominykas Krivonos[/caption] – Ką Tau apskritai duoda tinklinis? Ar pastebi, kad sportas keičia ir Tave patį? – Visų pirma, atsirado daugiau pasitikėjimo savimi, pagerėjo koncentracija, fiziškai sustiprėjau. Taip pat tapo lengviau bendrauti komandoje. Tai praverčia ir studijose, kai reikia dirbti grupėse – jau nebe taip baisu kalbėti ir komunikuoti su kitais. Didžiausias pliusas, žinoma, yra galimybė atstovauti universitetui, ginti jo vardą, važinėti po Lietuvą ir užsienį. Atstovauti universitetui ir Lietuvai yra didelė garbė. – Minėjai, kad tinklinis padėjo pagerinti koncentraciją. Ar tai praverčia ir studijose? – Tikrai taip. Prieš pradėdamas žaisti universitete turėjau šiokių tokių koncentracijos problemų. Treniruotėse išmokęs susikoncentruoti, tą įgūdį perkėliau ir į studijas bei kasdienį gyvenimą. Dabar, kai darau darbą ar kalbuosi su žmogumi, lengviau susikoncentruoju į tai, ką darau, ir mažiau blaškausi dėl aplink vykstančių dalykų. – Šiuo metu esi dirbantis ir besitreniruojantis studentas. Kaip sekasi viską suderinti? – Man tai sekasi palyginus lengvai. Tvarkaraštis leidžia derinti sportą su studijomis, o treniruotės dažniausiai vyksta vakare, nuo šeštos valandos. Paskaitos baigiasi apie ketvirtą, todėl lieka pora valandų pailsėti, pasiruošti ir susikaupti treniruotei. Treniruojamės tris kartus per savaitę, o norintys gali ateiti ir ketvirtą kartą. Kartais keli komandos nariai susirenkame pasitreniruoti ir rytais. Be studijų, dar dirbu puse etato su studijomis susijusioje srityje. Darbdavys suteikia lankstų grafiką, todėl viską suderinti nėra sunku. Sportas, darbas ir studijos padeda išmokti planuoti laiką ir jį tinkamai paskirstyti. – Papasakok apie VILNIUS TECH tinklinio komandą. Mūsų komandos sąraše yra apie 16 žmonių, nors dalis žaidėjų dabar baigia studijas. Varžybose gali dalyvauti apie 14 žaidėjų. Komandoje yra ir aukščiausios, ir studentų ar miesto lygose žaidžiančių sportininkų. Kai kurie komandos nariai Lietuvos aukščiausioje lygoje atstovauja kitoms komandoms, o studentų čempionate – VILNIUS TECH. – Sportas neįsivaizduojamas be savo jėgų išbandymo varžantis su kitomis komandomis. Kokios varžybos Tau įsiminė labiausiai? – Labiausiai įsiminė Europos studentų čempionatas Italijoje. Iš tikrųjų visos varžybos buvo įsimintinos, nes pamatėme, kad galime konkuruoti ir su Europos komandomis. Norėjome parodyti, kad Lietuva nėra silpna tinklinio šalis ir kad galime su jomis kovoti. Užėmėme 14 vietą, tačiau beveik kiekvienai komandai „įkandome“ – varžovams teko paprakaituoti, kad mus įveiktų. – Atstovaujant universitetui ir šaliai, turbūt tenka ir pakeliauti? Ar dažnai išvykstate į varžybas užsienyje? – Kiekvienais metais būna bent po vieną išvyką į užsienį – dalyvaujame SELL studentų žaidynėse, Baltijos studentų žaidynėse. Šiemet dar turėjome galimybę išvykti į Italiją į Europos čempionatą, todėl šiemet užsienyje buvome du kartus. Lietuvoje dažniausiai vykstame į Šiaulius, Kauną, Marijampolę, nors dauguma varžybų vyksta Vilniuje. Lietuvos čempionatas daugiausia organizuojamas savaitgaliais, todėl savaitgalius kartais tenka skirti varžyboms. – Kas iš viso šio laiko komandoje Tau įsiminė labiausiai? – Tikriausiai kelionė į Italiją. Labai įsiminė ir komandos formavimo veiklos. Kai užsienyje gyvename visi po vienu stogu, natūraliai daugiau laiko praleidžiame kartu, todėl sustiprėja komandos ryšys. Taip pat įsiminė vienos Italijoje vykusios varžybos, kuriose komanda buvo labai užsidegusi. Buvo smagu žiūrėti, kaip visi žaidžia. Studentų finalai taip pat ypatingi – jau ketverius metus iš eilės esame čempionai. Labiausiai patinka matyti, kaip komanda aikštelėje ne tik kovoja, bet ir mėgaujasi žaidimu. Kai esi jos dalis, gali pats patirti tas emocijas. Tai labai geras jausmas. – Kiekvienos komandos sėkmei neabejotinai įtakos turi ir treneris. Papasakok, koks jūsų komandos treneris, kaip jis jus ugdo? – Treneris linksmas, nors kartais būna ir griežtas. Jis tarsi draugas, tačiau, jei reikia, gali ir pabarti, ir duoti patarimų. Su juo tikrai gerai sutariame. – Ar komandoje turite kokių nors tradicijų, ritualų, kuriuos atliekate prieš kiekvienas varžybas ar treniruotes? – Mūsų komanda labai draugiška, visi linksmi ir energingi. Turime tradiciją, susijusią su Jamaikos marškinėliais. Per studentų finalus jie atitenka žaidėjui, kuris komandai padarė didžiausią įtaką. Marškinėliai kasmet keliauja pas kitą žaidėją. Taip pat komandoje turime tradiciją leisti dainą „Jamaika“. Tai tapo savotišku mūsų komandos simboliu. [caption id="attachment_128056" align="alignnone" width="1024"] VILNIUS TECH Tinklinio komanda[/caption] – Papasakok, kaip komandoje pasitinkate naujokus? – Naujokai pirmiausia dalyvauja vadinamuosiuose „tryout'uose“ (atrankose). Treneris stebi žaidėjus, vertina jų įgūdžius ir sprendžia, kurie tinka komandai. Patekę į komandą naujokai gana greitai joje įsivažiuoja. Jie iš karto jaučiasi kaip šeimos dalis. Mūsų komanda iš tiesų yra tarsi šeima. – O kaip pačiam sekėsi patekti į komandą? – Nebuvo lengva. Iš pradžių į komandą nepatekau, todėl tiesiog įdėjau daug darbo – treniravausi ir galiausiai patekau. Mūsų komanda tikrai stipri, o tai, ką žaidėjai sugeba padaryti per treniruotes ir varžybas, yra įspūdinga. Iš pradžių buvo sunku priprasti prie tokio lygio – skirtumas tarp mokyklos ir universiteto tinklinio buvo labai didelis. Dabar jau esu įsivažiavęs ir jaučiuosi tikrai gerai. – Ką patartum tiems, kurie norėtų patekti į komandą, bet pirmą kartą nepavyko? – Svarbiausia nepasiduoti. Jei nepatekai, tai dar nieko nereiškia. Reikia kovoti ir dirbti, jeigu iš tiesų to nori. Mūsų komandoje yra žmonių, kurie daug dirbo, bandė dar kartą ir galiausiai pateko į pagrindinę sudėtį. – O ką patartum tiems, kurie dar tik pradeda žaisti tinklinį? – Nebijoti ir būti drąsiems. Nereikia per daug sureikšminti klaidų – visi jų darome. Svarbiausia judėti toliau, parodyti, ką gali, ir nepasiduoti. – Pabaigai – kaip vertini universiteto sudaromas sąlygas sportuoti? – Galimybės, kurias gauna sportininkai, yra įspūdingos. Turime kineziterapeutę ir kineziterapijos salę, didelę sporto salę bei svorių salę. Sporto ir meno centras suteikia tikrai daug galimybių tobulėti – yra viskas, ko reikia. Studentai gali naudotis sale, kai ji neužimta, savarankiškai treniruotis, sportuoti su svoriais. Taip pat galima susitarti su kineziterapeute dėl darbo su raumenimis ar reabilitacijos po traumų.   Atrankų į sporto komandas datas rasite čia. Daugiau informacijos apie Sporto ir meno centrą rasite čia. 
Plačiau