Stojantiesiems

Rektoriaus inauguracijos ceremonijoje Seimo pirmininkė įvardijo VILNIUS TECH stiprybes

Gegužės 11, 2022

Gegužės 6 dieną buvo iškilmingai inauguruotas VILNIUS TECH rektorius profesorius dr. Romualdas Kliukas. Inauguracijos ceremonijoje dalyvavo universiteto bendruomenė ir garbūs svečiai, tarp jų ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. 

Sakydama sveikinimo kalbą, Seimo pirmininkė atkreipė dėmesį į Lietuvos istoriją ir pažymėjo, kad prieš šimtmetį prie Lietuvos valstybės konstravimo prisidėjo daug inžinierių. Pasak Seimo pirmininkės, tuomet šaliai, susitelkusiai į ateitį, siekusiai per trumpą laiką pasivyti civilizuotus kraštus ir tapti pilnaverte tarptautinės bendruomenės nare, inžinerinis mąstymas buvo gyvybiškai svarbus. Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad tai svarbu ir šiandien siekiant susitelkti į ateitį.

Savo kalboje Seimo pirmininkė pabrėžė, kad šalis jau pribrendo aukščiausio lygio techniškajam universitetui. „Lietuva jau yra globalaus mokslo ir studijų pasaulio dalimi. Ji jau yra pribrendusi aukščiausio lygio techniškajam universitetui. Tikiu, kad VILNIUS TECH yra ta vieta, kur tai taps realybe“, – sakė Seimo pirmininkė.

Kalbėdama apie universiteto potencialą ir stiprybes, Seimo pirmininkė atkreipė dėmesį į tvirtą universiteto bendruomenę, paminėjo šiuolaikines į darbo rinką orientuotas studijas, plačias karjeros galimybes po studijų. „Turite daugiau nei pusę tūkstančio partnerių tarp užsienio aukštųjų mokyklų, kurios suteikia plačias tarptautinių studijų bei praktikų galimybes. Turite moderniausią rytų Europoje civilinės inžinerijos mokslo centrą. Turite rektorių ir jo komandą, kurie jaučia atsakomybę universiteto bendruomenei. Turite tiek, kad jau galite duoti. Todėl neabejoju, kad visas tas potencialas bus įgyvendintas ir taps realybe“, – teigė Seimo pirmininkė.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau