Tiesa, jų forma nebūtinai primena žmogų. Pavyzdžiui, autonominis automobilis ar automatinis langų valymo įrenginys – taip pat robotai.
Robotines sistemas kuria robotikos ir mechatronikos specialistai. Šiais laikais, kai žmonių poreikiai viską atlikti greičiau ir paprasčiau vis didėja, auga ir robotinių sistemų kūrėjų darbo rinkoje paklausa. Tačiau šioje vietoje Lietuva susiduria su problema – darbo ir perspektyvų daug, o specialistų trūksta.
Ne konkurentai, o pagalbininkai
Pats žodis „robot“ čekiškai reiškia „varginantis darbas“ ir puikiai atspindi šio išradimo esmę – robotai buvo sukurti tam, kad palengvintų žmogaus darbą, atliktų pasikartojančias, nemalonias ar net pavojingas užduotis, be to, yra naudojami ten, kur reikia ypatingo tikslumo, pavyzdžiui, medicinoje, pasakoja VILNIUS TECH Mechatronikos ir robotikos katedros vedėjas prof. dr. Vytautas Bučinskas.
„Robotinės sistemos naudojamos visur – automobilių, elektronikos, gamybos pramonėse, sveikatos apsaugos sektoriuje, žemės ūkyje, statybose. Lietuvoje robotai ypač paplitę plastmasės, baldų gamybos, maisto, pakavimo, metalo apdirbimo pramonių šakose. Mobilieji robotai atlieka svarbų vaidmenį logistikoje bei automatiniuose sandėliuose, skirtuose saugoti prekes parduotuvėse ir farmacijos gaminius.
Nors jie atlieka tam tikrą darbą vietoje žmogaus, tuo mums skųstis nevertėtų – juk niekas nepasiilgsta skalbti rankomis. Tačiau jie tikrai nepakeičia intelektualaus darbo ir net priešingai – robotika sukuria daug naujų darbo vietų. Tokiam specialistui tenka pareiga prižiūrėti robotą, daryti pakeitimus, tobulinti procesą“, – pasakoja Mechanikos fakulteto profesorius.
Lietuvoje robotikos inžinieriai gali ne tik kurti inovacijas ar robotizuoti žmogaus darbo vietas – karjeros galimybių yra pačių įvairiausių. Specialistas gali būti atsakingas už darbo vietos pritaikymą robotiniam įrenginiui, sujungti robotus į vieną veikimo sistemą, šalinti gedimus, atlikti ekspertizę, tapti techniniu vadovu.
Pasak profesoriaus, funkcinė robotų dalis jau yra nusistovėjusi, todėl dabar inžinierių uždavinys visame pasaulyje – didinti jų intelektualumą, gerinti kolektyvinį darbą (pvz. dronų spiečius), diegti mašininio mokymosi sistemas, vystyti funkcijas atlikti užduotį pagal komandą, tarkime, palikti jį nupjauti žolės, kol patys esate išvykę.
„Robotikos specialisto darbas tikrai nėra nuobodus. Jis nuolat reikalauja pokyčių, kadangi technologijos taip pat greitai keičiasi. Tai – mokymasis visą gyvenimą“, – sako V. Bučinskas.
Lietuvoje – specialistų trūkumas
Kaip ir kitose inžinerinėse srityse, Lietuvoje robotikos bei mechatronikos specialistų trūksta. Viena iš priežasčių – jaunuoliai neretai išsigąsta tiksliųjų mokslų ir priima, kaip jiems atrodo, paprastesnį sprendimą: renkasi kitų mokslo krypčių studijas ir lengvesnis kelias studijose neretai virsta sunkiu karjeros ir gyvenimo keliu.
Darbo rinkoje atsiradus trūkumui, specialistai tampa itin paklausūs, tačiau kartu tai daro žalą šalies ekonomikai – verslui sunkiau optimizuoti gamybos procesus, diegti naujas technologijas, kurti inovacijas ir dėl to mažėja jų konkurencingumas vidinėje ir tarptautinėje rinkose, mažėja eksportas.
„Inžinerija yra susijusi su gamybos procesais ir naujai kuriamais produktais. Specialistų kiekis ir kvalifikacija lemia, ar investuotojai domisi šalimi ir kuria joje patrauklias darbo vietas. Inžinierių trūkumas atstumia investuotojus, į šalį ateina tik žemą pridėtinę vertę kurianti gamyba ir paslaugų tiekėjai. Tačiau dabartinėje situacijoje, kai mažėja susidomėjimas inžinerinėmis studijomis, Lietuva praranda savo patrauklumą, nes mažėja specialistų, galinčių atlikti sudėtingas užduotis“, – pasakoja prof. dr. V. Bučinskas.
Fakultetas – karjeros sporto salė
Robotika yra mechatronikos mokslo dalis, todėl įstoję į VILNIUS TECH, būsimieji inžinieriai gauna žinių ir praktikos iš abiejų šakų.
„Lietuvoje šiuo metu yra tokia situacija, jog negali būti tik vienos siauros srities specialistas, todėl Mechatronikos ir robotikos studijų programa yra vienintelė Lietuvoje, kuri ruošia plataus profilio inžinierius“, – sako profesorius dr. V. Bučinskas.
Be to, šią studijų programą būtų galima prilyginti švediškam stalui – ji leidžia paragauti visko: pirmuosiuose dviejuose kursuose laboratorijose vaikinai ir merginos gali išbandyti save kaip konstruktorius, dizainerius, programuotojus ar sistemų projektuotojus, o vėliau, tolimesniuose kursuose – gilintis į pasirinktą sritį, tęsia profesorius.
Jau pirmajame kurse studentai mokosi fundamentaliųjų pagrindų, be kurių neįsivaizduojama nė viena inžinerinė sritis: matematikos, fizikos, taip pat inžinerinio programavimo, o antrojo semestro metu vyksta praktika. Vėlesniuose kursuose mokoma daugiau praktinių dalykų: G kodo, elektronikos, mechatronikos sistemų ir kt.
Studijų metu studentai išbando ir dirba su naujausia įranga, o modernios laboratorijos, įsikūrę sostinės Plytinės gatvėje leidžia suteikti geriausias sąlygas. Jaunieji kūrėjai dirba su „ABB“, „Kuka“ (UAB „Techvitas“), „Motoman“ pramoniniais robotais, bendradarbiaujančiais kobotais (ang. cobots), taip pat gali naudotis virtualiomis valdymo sistemomis ar savarankiškai atlikti eksperimentus visiems atvirose laboratorijose.
„Smagu matyti entuziastingus studentus ir studentes, kurie ir po paskaitų lieka laboratorijose, konstruoja ir tikrina savo idėjas, spausdina prototipus ir taip po truputį kuria savo kelią. Mūsų laboratorijose kiekvienas studentas gali atlikti praktiką ir įgyvendinti savo idėjas. Svarbu, jog fakultetas jiems taptų karjeros sporto sale, kurioje kiekviena paskaita yra lyg papildomas pratimas skirtingai raumenų grupei. Jei treniruojamos skirtingos raumenų grupės, geras rezultatas – garantuotas“, – įsitikinęs prof. dr. V. Bučinskas.
Baigę Mechatronikos ir robotikos studijas, absolventai toliau gali tęsti mokslus aerokosmoso, biomedicininės, mechanikos, pramonės, transporto inžinerijos studijų programose. Daugiau informacijos rasite ČIA.
Galerija
