Stojantiesiems

Robotika kuria darbo vietas, tačiau Lietuvoje trūksta talentų

Gegužės 27, 2025
Išgirdus žodį „robotas“, turbūt daugelis pirmiausiai pagalvoja apie veikėją C-3PO iš „Žvaigždžių karų“ arba kitą į jį panašų, žmogų primenantį, pusiau mechaninį, pusiau elektroninį įrenginį. Mažiau nei prieš šimtą metų tokia idėja tebuvo fikcija, tačiau šiandien robotai ne tik tyrinėja kosmosą, bet ir palengvina šimtus darbų pramonėje, žemės ūkyje, o neretai – dar ir gelbsti gyvybes.

Tiesa, jų forma nebūtinai primena žmogų. Pavyzdžiui, autonominis automobilis ar automatinis langų valymo įrenginys – taip pat robotai.

Robotines sistemas kuria robotikos ir mechatronikos specialistai. Šiais laikais, kai žmonių poreikiai viską atlikti greičiau ir paprasčiau vis didėja, auga ir robotinių sistemų kūrėjų darbo rinkoje paklausa. Tačiau šioje vietoje Lietuva susiduria su problema – darbo ir perspektyvų daug, o specialistų trūksta.

Ne konkurentai, o pagalbininkai

Pats žodis „robot“ čekiškai reiškia „varginantis darbas“ ir puikiai atspindi šio išradimo esmę – robotai buvo sukurti tam, kad palengvintų žmogaus darbą, atliktų pasikartojančias, nemalonias ar net pavojingas užduotis, be to, yra naudojami ten, kur reikia ypatingo tikslumo, pavyzdžiui, medicinoje, pasakoja VILNIUS TECH Mechatronikos ir robotikos katedros vedėjas prof. dr. Vytautas Bučinskas.

„Robotinės sistemos naudojamos visur – automobilių, elektronikos, gamybos pramonėse, sveikatos apsaugos sektoriuje, žemės ūkyje, statybose. Lietuvoje robotai ypač paplitę  plastmasės, baldų gamybos, maisto, pakavimo, metalo apdirbimo pramonių šakose. Mobilieji robotai atlieka svarbų vaidmenį logistikoje bei automatiniuose sandėliuose, skirtuose saugoti prekes parduotuvėse ir farmacijos gaminius.

Nors jie atlieka tam tikrą darbą vietoje žmogaus, tuo mums skųstis nevertėtų – juk niekas nepasiilgsta skalbti rankomis. Tačiau jie tikrai nepakeičia intelektualaus darbo ir net priešingai – robotika sukuria daug naujų darbo vietų. Tokiam specialistui tenka pareiga prižiūrėti robotą, daryti pakeitimus, tobulinti procesą“, – pasakoja Mechanikos fakulteto profesorius.

Lietuvoje robotikos inžinieriai gali ne tik kurti inovacijas ar robotizuoti žmogaus darbo vietas – karjeros galimybių yra pačių įvairiausių. Specialistas gali būti atsakingas už darbo vietos pritaikymą robotiniam įrenginiui, sujungti robotus į vieną veikimo sistemą, šalinti gedimus, atlikti ekspertizę, tapti techniniu vadovu.

Pasak profesoriaus, funkcinė robotų dalis jau yra nusistovėjusi, todėl dabar inžinierių uždavinys visame pasaulyje – didinti jų intelektualumą, gerinti kolektyvinį darbą (pvz. dronų spiečius), diegti mašininio mokymosi sistemas, vystyti funkcijas atlikti užduotį pagal komandą, tarkime, palikti jį nupjauti žolės, kol patys esate išvykę.

„Robotikos specialisto darbas tikrai nėra nuobodus. Jis nuolat reikalauja pokyčių, kadangi technologijos taip pat greitai keičiasi. Tai – mokymasis visą gyvenimą“, – sako V. Bučinskas.

Lietuvoje – specialistų trūkumas

Kaip ir kitose inžinerinėse srityse, Lietuvoje robotikos bei mechatronikos specialistų trūksta. Viena iš priežasčių – jaunuoliai neretai išsigąsta tiksliųjų mokslų ir priima, kaip jiems atrodo, paprastesnį sprendimą: renkasi kitų mokslo krypčių studijas ir lengvesnis kelias studijose neretai virsta sunkiu karjeros ir gyvenimo keliu.

Darbo rinkoje atsiradus trūkumui, specialistai tampa itin paklausūs, tačiau kartu tai daro žalą šalies ekonomikai – verslui sunkiau optimizuoti gamybos procesus, diegti naujas technologijas, kurti inovacijas ir dėl to mažėja jų konkurencingumas vidinėje ir tarptautinėje rinkose, mažėja eksportas.

„Inžinerija yra susijusi su gamybos procesais ir naujai kuriamais produktais. Specialistų kiekis ir kvalifikacija lemia, ar investuotojai domisi šalimi ir kuria joje patrauklias darbo vietas. Inžinierių trūkumas atstumia investuotojus, į šalį ateina tik žemą pridėtinę vertę kurianti gamyba ir paslaugų tiekėjai. Tačiau dabartinėje situacijoje, kai mažėja susidomėjimas inžinerinėmis studijomis, Lietuva praranda savo patrauklumą, nes mažėja specialistų, galinčių atlikti sudėtingas užduotis“, – pasakoja prof. dr. V. Bučinskas.

Fakultetas – karjeros sporto salė

Robotika yra mechatronikos mokslo dalis, todėl įstoję į VILNIUS TECH, būsimieji inžinieriai gauna žinių ir praktikos iš abiejų šakų.

„Lietuvoje šiuo metu yra tokia situacija, jog negali būti tik vienos siauros srities specialistas, todėl Mechatronikos ir robotikos studijų programa yra vienintelė Lietuvoje, kuri ruošia plataus profilio inžinierius“, – sako profesorius dr. V. Bučinskas.

Be to, šią studijų programą būtų galima prilyginti švediškam stalui – ji leidžia paragauti visko: pirmuosiuose dviejuose kursuose laboratorijose vaikinai ir merginos gali išbandyti save kaip konstruktorius, dizainerius, programuotojus ar sistemų projektuotojus, o vėliau, tolimesniuose kursuose – gilintis į pasirinktą sritį, tęsia profesorius.

Jau pirmajame kurse studentai mokosi fundamentaliųjų pagrindų, be kurių neįsivaizduojama nė viena inžinerinė sritis: matematikos, fizikos, taip pat inžinerinio programavimo, o antrojo semestro metu vyksta praktika. Vėlesniuose kursuose mokoma daugiau praktinių dalykų: G kodo, elektronikos, mechatronikos sistemų ir kt.

Studijų metu studentai išbando ir dirba su naujausia įranga, o modernios laboratorijos, įsikūrę sostinės Plytinės gatvėje  leidžia suteikti geriausias sąlygas. Jaunieji kūrėjai dirba su „ABB“, „Kuka“ (UAB „Techvitas“), „Motoman“ pramoniniais robotais, bendradarbiaujančiais kobotais (ang. cobots), taip pat gali naudotis virtualiomis valdymo sistemomis ar savarankiškai atlikti eksperimentus visiems atvirose laboratorijose.

„Smagu matyti entuziastingus studentus ir studentes, kurie ir po paskaitų lieka laboratorijose, konstruoja ir tikrina savo idėjas, spausdina prototipus ir taip po truputį kuria savo kelią. Mūsų laboratorijose kiekvienas studentas gali atlikti praktiką ir įgyvendinti savo idėjas.  Svarbu, jog fakultetas jiems taptų karjeros sporto sale, kurioje kiekviena paskaita yra lyg papildomas pratimas skirtingai raumenų grupei. Jei treniruojamos skirtingos raumenų grupės, geras rezultatas – garantuotas“, – įsitikinęs prof. dr. V. Bučinskas.

Baigę Mechatronikos ir robotikos studijas, absolventai toliau gali tęsti mokslus aerokosmoso, biomedicininės, mechanikos, pramonės, transporto inžinerijos studijų programose. Daugiau informacijos rasite ČIA

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau