RUDENINIS ARCHITEKTŪROS STUDENTŲ AKTYVIZMAS

Spalio 7, 2016
Norite pasikeitimų – pradėkite nuo savęs, inicijuokite ir pasidarykite tai patys. Reikėtų aktyvios erdvės lauke su nestandartine vaikų žaidimo aikštele? Sugalvokite ir pasistatykite ją patys kartu su vaikais ir tėvais. Įėjimas į namus niūrus ir nesvetingas? Griebkite ryškių dažų ir kartu su kaimynu perdažykite sienas.  Jaučiate, kad  vidaus erdvės neatitinka jūsų kasdieninės veiklos scenarijaus? Permąstykite jas ir po truputį keiskite. Visam tam reikia tik iniciatyvumo, įsiklausymo, susitelkimo ir pirminio impulso iš šalies, kuris užkurtų nesiliaujantį pasidaryk pats procesą. Įkvėpti šios idėjos ir kupini vasaros metu pritvinkusio entuziazmo virš šešiasdešimt architektūros studentų iš VGTU Architektūros fakulteto ir kelių Vokietijos architektūros mokyklų, vadovaujami septynių kuratorių iš Vokietijos bei Olandijos, nusprendė tapti pirminiu pokyčių impulsu ir įgyvendinti aktyvistines idėjas Architektūros fakultete Trakų gatvėje, Vilniaus „Versmės“ katalikiškosios gimnazijos kieme ir Liepkalnio pagrindinės, M.K.Čiurlionio meno mokyklos, S.Daukanto progimnazijos, „Minties“ gimnazijos vidinėse erdvėse. Dvi savaites trukęs kūrybinis ir konstrukcinis procesas su bendruomenėmis – tai VGTU Architektūros fakulteto rudeninio semestro dalyko „Architektūros kūrybinės dirbtuvės“ turinys. Jo metu architektūros studentai išbando, praplečia įprastines profesinės praktikos ribas ir bendradarbiaudami kartu su bendruomenėmis gerina miesto viešąsias erdves įvairiuose masteliuose, tiek permąstydami jas teoriškai, tiek ir įgyvendindami tai praktiškai.
 
„DIY Rapid Implementation Workshop 1:1“ – spalvingas įvažiavimas į Senamiesčio rūmus
Studentams jų fakultetų erdvės – tai lyg jų antrieji namai, kuriuose persipina įvairiausios veiklos, tai ne vien mokymuisi, bet ir bendravimui, pomėgiams, saviraiškai skirta erdvė. VGTU Senamiesčio rūmuose įsikūrusių Architektūros ir Kūrybinių industrijų fakultetų studentai kasmet vis intensyviau jaukinasi, gražina ir tvarko lig tol beveidį ir pilką rūmų kiemą, suteikdami jam naujų netikėtų panaudojimo būdų bei patrauklią ir ypatingą išraišką, atspindinčią čia įsikūrusių Architektūros ir Kūrybinių industrijų fakultetų specialybių profilį. Prieš metus rugsėjo mėnesį vykusių „Architektūros kūrybinių dirbtuvių“ metu trečio kurso architektūros studentai patys nuo pirminės kūrybinės idėjos iki galutinio rezultato kūrė ir statė šmaikštų ryškiaspalvį medinį namuką. Pavasarį kieme išsidėstė studentiško konkurso rezultatai – įvairiausių formų suoliukai iš medinių europinio standarto padėklų. Šį rudenį architektūros studentai, vadovaujami Berlyno architekto Slavis Lew Poczebutas, atkreipė dėmesį į neišvaizdų įvažiavimą į rūmų kiemą. Kol universitete svarstoma, kaip funkciškai perorganizuoti įėjimą į rūmus ir patekimo į fakultetus srautus, studentų kūrybinės idėjos sutelktos įvažiavimo į kiemą išskyrimui aplinkoje: jo erdvė išdažyta įspūdingu įvairiaspalviu grafiniu piešiniu, perteikiančiu moderniosios architektūros pradininko – Bauhauzo stiliaus – nuotaiką, įrengtas apšvietimas, o iš išorės įvažiavimas paryškintas baltai. Pasiektas sūkurio, regis, nesisiejančio su tikrove, vizualus efektas. Kaip ir pernai, pasirinktas pasidaryk pats (do-it-yourself DIY) darbo proceso pobūdis, kuomet būsimieji architektai kūrė, projektavo, išsirinko geriausią idėją, išsiaiškino atlikimo technologiją ir patys realizavo savo kūrybines idėjas. Ir tai ne vien estetinis kokybinis postūmis, nes atlikdami darbus studentai tvarkė ir lygino sienas, taisė šaligatvį betonuodami ir įstatydami trūkstamus akmenis. Menkai vienas kitą pažinoję Lietuvos ir užsienio studentai dviejų savaičių bėgyje susilydė į darnią vieningą komandą, kuri didžiuojasi veiklos rezultatu ir jaučiasi atsakingais ir rūpestingais kasdien naudojamų erdvių šeimininkais.
 
Kūrybiška žaidimų aikštelė „PLAY EAST!“ Vilniaus „Versmės“ katalikiškosios gimnazijos kieme
Šiandien toli gražu ne visi bendrojo lavinimo institucijų poreikiai gali būti įgyvendinami be pačios bendruomenės pastangų ir iniciatyvos. Tik pati bendruomenė geriausiai žino, ko ji siekia, tikisi ir apie ką svajoja, todėl pajėgų ir iniciatyvos tiek bendros vizijos kūrimui, tiek ir jos įgyvendinimui sutelkimas pačios bendruomenės rankose, panašu, yra vienas veiksmingiausių būdų. Kita vertus, dažnai pozityviems pokyčiams prasidėti reikalingas postūmis iš šalies, kuriuos neretai inicijuoja ir architektai, pastaruoju metu plečiantys ir tyrinėjantys įprastines profesinės praktikos ribas. Vasaros mokykla architektūros studentams – kūrybinės dirbtuvės „Play East!“, apjungus architektūrinės komandos baladilab (Vokietija, https://baladilab.com/) kuratores Barbara Pampe, Vittoria Capresi, Carla Schwarz, Leonie Weber ir Melanie Miglė Kundrot, VGTU Architektūros fakulteto ir kelių architektūros mokyklų Vokietijoje studentų, Vilniaus „Versmės“ katalikiškosios gimnazijos mokinių, tėvelių ir mokytojų pajėgas, ir tapo unikalia proga kartu visiems patvirtinti iš apačios kylančios iniciatyvos galias. Gimnazija norėjo suaktyvinti kiemo erdves, architektūros studentai – pagilinti „minkštųjų taktikų“ žinias ir įgūdžius dirbant daugiakultūrinėje ir įvarius interesus išreiškiančioje komandoje, darbo mastelyje 1:1 ypatybes įgyvendinant pačių sumanytus projektus, o baladilab komanda – didelę patirtį plėtojant „learn-move-play-ground“ programą gerinant pradinių mokyklų kiemų aplinką ir įtraukiant vaikus, mokytojus į kūrybinį procesą tiesiogiai nuo projekto kūrimo iki  paties jo įgyvendinimo. Visus šiuos interesus apjungusi dviejų savaičių vasaros mokykla prasidėjo dviejų intensyvių dienų kūrybinėmis dirbtuvėmis, kurių metu mokiniai ir mokytojai, padedami architektūros studentų ir kuratorių kūrė maketus, vizualizuojančius jų Svajonių dieną: kelionė į Venerą, kur viskas kitaip ir taip pat, žabangos laukiniams gyvūnams, stebėjimo bokštai, kliūčių ruožai, jaukūs namų kampai, pripildyti debesų ir daugybė kitų. Spalvinga svajonių ir nuotykių grandinė virto esminiais raktažodžiais, kuriuos studentai vėliau perteikė atmosferą taikliausiai įkūnijančiomis erdvėmis ir objektais penkiuose kūrybiškos ir įkvepiančios aktyvaus poilsio aikštelės elementuose: „Sienoje“ koduojama „stebėti ir saugoti“, „Palapinėse“ – „iššūkiai ir nuolatinis judėjimas“, „Balansavimo takelyje“ – „pasimesti ir ieškoti“, „Paslėptuose objektuose“ – „besikeičianti perspektyva“ , „Plytų mūre“ – „perėjimas ir virsmas“. Šiuos objektus studentai kartu su gimnazijos bendruomene  ir  Vilniaus statybininkų rengimo centro pagalba per savaitę pastatė mokyklos kieme, radikaliai jį pakeisdami – anksčiau lygi ir rami mokyklos kiemo pievelė tapo aktyvaus poilsio ir žaidimų aikštele ir improvizuota lauko klasių erdve. Rugsėjo viduryje nuotaikingai atidaryta žaidimų aikštelė jau pačios gimnazijos iniciatyva toliau plečiama vidiniame kiemelyje mūrijant struktūras žaismingai lauko klasei.
 
„Moderni ugdymo erdvė“ – architektūriniai permąstymai žvelgiant iš paauglio perspektyvos
Švietimo srityje vyksta esminiai pokyčiai, todėl Lietuvos bendrojo ugdymo mokykla turėtų transformuotis, siekiant atitikti naujas edukacines nuostatas ir išpildyti besikeičiančius ugdytinių poreikius. Reaguojant į aktualijas jau antrą kartą surengtos architektūros kūrybinės dirbtuvės „Moderni mokyklos erdvė“, kuruotos architektūros istoriko, edukacinės architektūros tyrėjo dr. Dolf Broekhuizen iš Roterdamo (NL).  Praeitais metais  buvo analizuojamos pradinės mokyklos edukacinės erdvės, detaliau žvalgant penkias Lazdynų gyvenamojo rajono Vilniuje mokyklas, pastatytas pagal tipinius ar kartotinius projektus. Šiemet buvo akcentuota pagrindinio ugdymo fizinės aplinkos problematika ir renginio tikslu tapo „mokykla, į kurią norėtų eiti paauglys“. Architektūros studentai pirmąsias dvi rugsėjo savaites veikė kaip socialiai atsakingi architektai, apžvelgė įvairialaikės statybos ir skirtingų koncepcijų mokyklas (Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinė mokykla, statyta 1937 m.;  Žygimanto Augusto pagrindinė mokykla Vilniuje, statyta 1985 m.; Vytauto Didžiojo gimnazija Vilniuje, pastatyta 2005 m.; Balsių progimnazija, pastatyta 2011 m.;  besikurianti Valdorfo „Žalioji mokykla“ Skirgiškėse), klausėsi edukologų ir edukacinės architektūros tyrėjų paskaitų. Jie detaliau analizavo 4 Vilniaus mokyklas (Liepkalnio pagrindinę, M.K.Čiurlionio meno mokyklą, S.Daukanto progimnaziją ir „Minties“ gimnaziją), atliko istorinį, architektūrinį, erdvinį, funkcinį objektų tyrimą, interviu būdu rinko informaciją iš mokyklų administracijos, mokytojų ir mokinių. Jaunieji architektai išryškinę probleminius aspektus suformulavo kiekvienos mokyklos kaitos koncepciją ( „įsiterpimas į erdvę“, „įsileisti šviesą“, „atgimimas“, „įsileisti mišką į mokyklą“) ir pateikė jos įgyvendinimo galimus variantus. Kūrybinių dirbtuvių rezultatas daugialypis.  Architektūros studentai turėjo galimybę ugdyti savo kūrybines galias veikti nuolat besikeičiančioje realioje erdvėje, stebėti, tirti ir konceptualizuoti egzistuojančios architektūros pokyčius. Nemažiau svarbus yra ir įvykęs visuomeninis poveikis: aktualizuota pagrindinio ugdymo fizinės aplinkos kokybės problema, atkreiptas dėmesys į konkrečios mokyklos pastatų, erdvių neatitikimą moderniems mokymo(si) poreikiams, specifiniams paauglių „gyvenimo mokykloje“ reikalavimams. Visgi svarbiausias pasiekimas – architektūros studentų kūrybiškos mintys ir inovatyvūs siūlymai, kaip konkrečiose mokyklose sukurti paaugliams patrauklias, norą mokytis ir pažinti, bendrauti ir bendradarbiauti stimuliuojančias aplinkas. 
 

 
Kūrybinės dirbtuvės – tai VGTU Architektūros fakulteto rudeninio semestro dalykas „Architektūros kūrybinės dirbtuvės“ dalis 2016 m. rugsėjo 1 – 14 d., kuri nebūtų galėjęs įvykti be bendradarbių ir rėmėjų pagalbos.
Kūrybiška žaidimų aikštelė „PLAY EAST!“: DAAD German Academic Exchange Service, Goethe's Institutas, Partners4Value, Vilniaus statybininkų rengimo centras, AB „SKV“: ARKO blokų, MITTO statybiniai mišinių ir kitų ženklų atstovė, Würth Lietuva, UAB “Eituma”, Caparol
 „DIY Rapid Implementation Workshop 1:1“: Švietimo ir mokslo ministerija.
„Moderni ugdymo erdvė“: Nyderlandų ambasada, Partners4Value.
 
 

 
„DIY Rapid Implementation Workshop 1:1“:
 
„DIY Rapid Implementation Workshop 1:1“ – spalvingo įvažiavimo į Senamiesčio rūmus atidarymas. Alekso Jauniaus nuotr., 2016
 
„DIY Rapid Implementation Workshop 1:1“ – atidarymo juostelę kerpa kuratorius Slavis Lew Poczebutas ir Architektūros fakulteto dekanas Liutauras Nekrošius. Alekso Jauniaus nuotr., 2016
 
„DIY Rapid Implementation Workshop 1:1“ – proceso pristatymas. Alekso Jauniaus nuotr., 2016
 
Kūrybiška žaidimų aikštelė „PLAY EAST!“:
 
Kūrybiškos žaidimų aikštelės „PLAY EAST!“ kūrybinių dirbtuvių komanda prie „Sienos“. Alekso Jauniaus nuotr., 2016
 
Kūrybiška žaidimų aikštelė „PLAY EAST!“: „Plytų mūras“. Alekso Jauniaus nuotr., 2016
 
Kūrybiška žaidimų aikštelė „PLAY EAST!“: „Balansavimo takelis“. Alekso Jauniaus nuotr., 2016
 
Kūrybiška žaidimų aikštelė „PLAY EAST!“: „Palapinės“. Alekso Jauniaus nuotr., 2016
 
 
„Moderni ugdymo erdvė“:
 
„Moderni ugdymo erdvė“ – tiriamoji ekskursija po Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją. Editos Riaubienės nuotr., 2016
 
„Moderni ugdymo erdvė“ – tiriamoji ekskursija po Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinę mokyklą . Editos Riaubienės nuotr., 2016
 
„Moderni ugdymo erdvė“. „Mokyklos atgimimas“ – pasiūlymai Simono Daukanto progimnazijai. VGTU Architektūros studentų darbas, 2016
 
 
„Moderni ugdymo erdvė“. „Įsiterpimas į erdvę“ – pasiūlymai Nacionalinei Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų gimnazijai. VGTU Architektūros studentų darbas, 2016
 
„Moderni ugdymo erdvė“. „Įsileiskime mišką į mokyklą“ – pasiūlymai Liepkalnio pagrindinei mokyklai. VGTU Architektūros studentų darbas, 2016
 
„Moderni ugdymo erdvė“. „Įsileiskime šviesą“ – pasiūlymai Vilniaus „Minties“ gimnazijai. VGTU Architektūros studentų darbas, 2016
 

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau