Stojantiesiems

RUDENINIS ARCHITEKTŪROS STUDENTŲ AKTYVIZMAS

Spalio 7, 2016
Norite pasikeitimų – pradėkite nuo savęs, inicijuokite ir pasidarykite tai patys. Reikėtų aktyvios erdvės lauke su nestandartine vaikų žaidimo aikštele? Sugalvokite ir pasistatykite ją patys kartu su vaikais ir tėvais. Įėjimas į namus niūrus ir nesvetingas? Griebkite ryškių dažų ir kartu su kaimynu perdažykite sienas.  Jaučiate, kad  vidaus erdvės neatitinka jūsų kasdieninės veiklos scenarijaus? Permąstykite jas ir po truputį keiskite. Visam tam reikia tik iniciatyvumo, įsiklausymo, susitelkimo ir pirminio impulso iš šalies, kuris užkurtų nesiliaujantį pasidaryk pats procesą. Įkvėpti šios idėjos ir kupini vasaros metu pritvinkusio entuziazmo virš šešiasdešimt architektūros studentų iš VGTU Architektūros fakulteto ir kelių Vokietijos architektūros mokyklų, vadovaujami septynių kuratorių iš Vokietijos bei Olandijos, nusprendė tapti pirminiu pokyčių impulsu ir įgyvendinti aktyvistines idėjas Architektūros fakultete Trakų gatvėje, Vilniaus „Versmės“ katalikiškosios gimnazijos kieme ir Liepkalnio pagrindinės, M.K.Čiurlionio meno mokyklos, S.Daukanto progimnazijos, „Minties“ gimnazijos vidinėse erdvėse. Dvi savaites trukęs kūrybinis ir konstrukcinis procesas su bendruomenėmis – tai VGTU Architektūros fakulteto rudeninio semestro dalyko „Architektūros kūrybinės dirbtuvės“ turinys. Jo metu architektūros studentai išbando, praplečia įprastines profesinės praktikos ribas ir bendradarbiaudami kartu su bendruomenėmis gerina miesto viešąsias erdves įvairiuose masteliuose, tiek permąstydami jas teoriškai, tiek ir įgyvendindami tai praktiškai.
 
„DIY Rapid Implementation Workshop 1:1“ – spalvingas įvažiavimas į Senamiesčio rūmus
Studentams jų fakultetų erdvės – tai lyg jų antrieji namai, kuriuose persipina įvairiausios veiklos, tai ne vien mokymuisi, bet ir bendravimui, pomėgiams, saviraiškai skirta erdvė. VGTU Senamiesčio rūmuose įsikūrusių Architektūros ir Kūrybinių industrijų fakultetų studentai kasmet vis intensyviau jaukinasi, gražina ir tvarko lig tol beveidį ir pilką rūmų kiemą, suteikdami jam naujų netikėtų panaudojimo būdų bei patrauklią ir ypatingą išraišką, atspindinčią čia įsikūrusių Architektūros ir Kūrybinių industrijų fakultetų specialybių profilį. Prieš metus rugsėjo mėnesį vykusių „Architektūros kūrybinių dirbtuvių“ metu trečio kurso architektūros studentai patys nuo pirminės kūrybinės idėjos iki galutinio rezultato kūrė ir statė šmaikštų ryškiaspalvį medinį namuką. Pavasarį kieme išsidėstė studentiško konkurso rezultatai – įvairiausių formų suoliukai iš medinių europinio standarto padėklų. Šį rudenį architektūros studentai, vadovaujami Berlyno architekto Slavis Lew Poczebutas, atkreipė dėmesį į neišvaizdų įvažiavimą į rūmų kiemą. Kol universitete svarstoma, kaip funkciškai perorganizuoti įėjimą į rūmus ir patekimo į fakultetus srautus, studentų kūrybinės idėjos sutelktos įvažiavimo į kiemą išskyrimui aplinkoje: jo erdvė išdažyta įspūdingu įvairiaspalviu grafiniu piešiniu, perteikiančiu moderniosios architektūros pradininko – Bauhauzo stiliaus – nuotaiką, įrengtas apšvietimas, o iš išorės įvažiavimas paryškintas baltai. Pasiektas sūkurio, regis, nesisiejančio su tikrove, vizualus efektas. Kaip ir pernai, pasirinktas pasidaryk pats (do-it-yourself DIY) darbo proceso pobūdis, kuomet būsimieji architektai kūrė, projektavo, išsirinko geriausią idėją, išsiaiškino atlikimo technologiją ir patys realizavo savo kūrybines idėjas. Ir tai ne vien estetinis kokybinis postūmis, nes atlikdami darbus studentai tvarkė ir lygino sienas, taisė šaligatvį betonuodami ir įstatydami trūkstamus akmenis. Menkai vienas kitą pažinoję Lietuvos ir užsienio studentai dviejų savaičių bėgyje susilydė į darnią vieningą komandą, kuri didžiuojasi veiklos rezultatu ir jaučiasi atsakingais ir rūpestingais kasdien naudojamų erdvių šeimininkais.
 
Kūrybiška žaidimų aikštelė „PLAY EAST!“ Vilniaus „Versmės“ katalikiškosios gimnazijos kieme
Šiandien toli gražu ne visi bendrojo lavinimo institucijų poreikiai gali būti įgyvendinami be pačios bendruomenės pastangų ir iniciatyvos. Tik pati bendruomenė geriausiai žino, ko ji siekia, tikisi ir apie ką svajoja, todėl pajėgų ir iniciatyvos tiek bendros vizijos kūrimui, tiek ir jos įgyvendinimui sutelkimas pačios bendruomenės rankose, panašu, yra vienas veiksmingiausių būdų. Kita vertus, dažnai pozityviems pokyčiams prasidėti reikalingas postūmis iš šalies, kuriuos neretai inicijuoja ir architektai, pastaruoju metu plečiantys ir tyrinėjantys įprastines profesinės praktikos ribas. Vasaros mokykla architektūros studentams – kūrybinės dirbtuvės „Play East!“, apjungus architektūrinės komandos baladilab (Vokietija, https://baladilab.com/) kuratores Barbara Pampe, Vittoria Capresi, Carla Schwarz, Leonie Weber ir Melanie Miglė Kundrot, VGTU Architektūros fakulteto ir kelių architektūros mokyklų Vokietijoje studentų, Vilniaus „Versmės“ katalikiškosios gimnazijos mokinių, tėvelių ir mokytojų pajėgas, ir tapo unikalia proga kartu visiems patvirtinti iš apačios kylančios iniciatyvos galias. Gimnazija norėjo suaktyvinti kiemo erdves, architektūros studentai – pagilinti „minkštųjų taktikų“ žinias ir įgūdžius dirbant daugiakultūrinėje ir įvarius interesus išreiškiančioje komandoje, darbo mastelyje 1:1 ypatybes įgyvendinant pačių sumanytus projektus, o baladilab komanda – didelę patirtį plėtojant „learn-move-play-ground“ programą gerinant pradinių mokyklų kiemų aplinką ir įtraukiant vaikus, mokytojus į kūrybinį procesą tiesiogiai nuo projekto kūrimo iki  paties jo įgyvendinimo. Visus šiuos interesus apjungusi dviejų savaičių vasaros mokykla prasidėjo dviejų intensyvių dienų kūrybinėmis dirbtuvėmis, kurių metu mokiniai ir mokytojai, padedami architektūros studentų ir kuratorių kūrė maketus, vizualizuojančius jų Svajonių dieną: kelionė į Venerą, kur viskas kitaip ir taip pat, žabangos laukiniams gyvūnams, stebėjimo bokštai, kliūčių ruožai, jaukūs namų kampai, pripildyti debesų ir daugybė kitų. Spalvinga svajonių ir nuotykių grandinė virto esminiais raktažodžiais, kuriuos studentai vėliau perteikė atmosferą taikliausiai įkūnijančiomis erdvėmis ir objektais penkiuose kūrybiškos ir įkvepiančios aktyvaus poilsio aikštelės elementuose: „Sienoje“ koduojama „stebėti ir saugoti“, „Palapinėse“ – „iššūkiai ir nuolatinis judėjimas“, „Balansavimo takelyje“ – „pasimesti ir ieškoti“, „Paslėptuose objektuose“ – „besikeičianti perspektyva“ , „Plytų mūre“ – „perėjimas ir virsmas“. Šiuos objektus studentai kartu su gimnazijos bendruomene  ir  Vilniaus statybininkų rengimo centro pagalba per savaitę pastatė mokyklos kieme, radikaliai jį pakeisdami – anksčiau lygi ir rami mokyklos kiemo pievelė tapo aktyvaus poilsio ir žaidimų aikštele ir improvizuota lauko klasių erdve. Rugsėjo viduryje nuotaikingai atidaryta žaidimų aikštelė jau pačios gimnazijos iniciatyva toliau plečiama vidiniame kiemelyje mūrijant struktūras žaismingai lauko klasei.
 
„Moderni ugdymo erdvė“ – architektūriniai permąstymai žvelgiant iš paauglio perspektyvos
Švietimo srityje vyksta esminiai pokyčiai, todėl Lietuvos bendrojo ugdymo mokykla turėtų transformuotis, siekiant atitikti naujas edukacines nuostatas ir išpildyti besikeičiančius ugdytinių poreikius. Reaguojant į aktualijas jau antrą kartą surengtos architektūros kūrybinės dirbtuvės „Moderni mokyklos erdvė“, kuruotos architektūros istoriko, edukacinės architektūros tyrėjo dr. Dolf Broekhuizen iš Roterdamo (NL).  Praeitais metais  buvo analizuojamos pradinės mokyklos edukacinės erdvės, detaliau žvalgant penkias Lazdynų gyvenamojo rajono Vilniuje mokyklas, pastatytas pagal tipinius ar kartotinius projektus. Šiemet buvo akcentuota pagrindinio ugdymo fizinės aplinkos problematika ir renginio tikslu tapo „mokykla, į kurią norėtų eiti paauglys“. Architektūros studentai pirmąsias dvi rugsėjo savaites veikė kaip socialiai atsakingi architektai, apžvelgė įvairialaikės statybos ir skirtingų koncepcijų mokyklas (Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinė mokykla, statyta 1937 m.;  Žygimanto Augusto pagrindinė mokykla Vilniuje, statyta 1985 m.; Vytauto Didžiojo gimnazija Vilniuje, pastatyta 2005 m.; Balsių progimnazija, pastatyta 2011 m.;  besikurianti Valdorfo „Žalioji mokykla“ Skirgiškėse), klausėsi edukologų ir edukacinės architektūros tyrėjų paskaitų. Jie detaliau analizavo 4 Vilniaus mokyklas (Liepkalnio pagrindinę, M.K.Čiurlionio meno mokyklą, S.Daukanto progimnaziją ir „Minties“ gimnaziją), atliko istorinį, architektūrinį, erdvinį, funkcinį objektų tyrimą, interviu būdu rinko informaciją iš mokyklų administracijos, mokytojų ir mokinių. Jaunieji architektai išryškinę probleminius aspektus suformulavo kiekvienos mokyklos kaitos koncepciją ( „įsiterpimas į erdvę“, „įsileisti šviesą“, „atgimimas“, „įsileisti mišką į mokyklą“) ir pateikė jos įgyvendinimo galimus variantus. Kūrybinių dirbtuvių rezultatas daugialypis.  Architektūros studentai turėjo galimybę ugdyti savo kūrybines galias veikti nuolat besikeičiančioje realioje erdvėje, stebėti, tirti ir konceptualizuoti egzistuojančios architektūros pokyčius. Nemažiau svarbus yra ir įvykęs visuomeninis poveikis: aktualizuota pagrindinio ugdymo fizinės aplinkos kokybės problema, atkreiptas dėmesys į konkrečios mokyklos pastatų, erdvių neatitikimą moderniems mokymo(si) poreikiams, specifiniams paauglių „gyvenimo mokykloje“ reikalavimams. Visgi svarbiausias pasiekimas – architektūros studentų kūrybiškos mintys ir inovatyvūs siūlymai, kaip konkrečiose mokyklose sukurti paaugliams patrauklias, norą mokytis ir pažinti, bendrauti ir bendradarbiauti stimuliuojančias aplinkas. 
 

 
Kūrybinės dirbtuvės – tai VGTU Architektūros fakulteto rudeninio semestro dalykas „Architektūros kūrybinės dirbtuvės“ dalis 2016 m. rugsėjo 1 – 14 d., kuri nebūtų galėjęs įvykti be bendradarbių ir rėmėjų pagalbos.
Kūrybiška žaidimų aikštelė „PLAY EAST!“: DAAD German Academic Exchange Service, Goethe's Institutas, Partners4Value, Vilniaus statybininkų rengimo centras, AB „SKV“: ARKO blokų, MITTO statybiniai mišinių ir kitų ženklų atstovė, Würth Lietuva, UAB “Eituma”, Caparol
 „DIY Rapid Implementation Workshop 1:1“: Švietimo ir mokslo ministerija.
„Moderni ugdymo erdvė“: Nyderlandų ambasada, Partners4Value.
 
 

 
„DIY Rapid Implementation Workshop 1:1“:
 
„DIY Rapid Implementation Workshop 1:1“ – spalvingo įvažiavimo į Senamiesčio rūmus atidarymas. Alekso Jauniaus nuotr., 2016
 
„DIY Rapid Implementation Workshop 1:1“ – atidarymo juostelę kerpa kuratorius Slavis Lew Poczebutas ir Architektūros fakulteto dekanas Liutauras Nekrošius. Alekso Jauniaus nuotr., 2016
 
„DIY Rapid Implementation Workshop 1:1“ – proceso pristatymas. Alekso Jauniaus nuotr., 2016
 
Kūrybiška žaidimų aikštelė „PLAY EAST!“:
 
Kūrybiškos žaidimų aikštelės „PLAY EAST!“ kūrybinių dirbtuvių komanda prie „Sienos“. Alekso Jauniaus nuotr., 2016
 
Kūrybiška žaidimų aikštelė „PLAY EAST!“: „Plytų mūras“. Alekso Jauniaus nuotr., 2016
 
Kūrybiška žaidimų aikštelė „PLAY EAST!“: „Balansavimo takelis“. Alekso Jauniaus nuotr., 2016
 
Kūrybiška žaidimų aikštelė „PLAY EAST!“: „Palapinės“. Alekso Jauniaus nuotr., 2016
 
 
„Moderni ugdymo erdvė“:
 
„Moderni ugdymo erdvė“ – tiriamoji ekskursija po Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją. Editos Riaubienės nuotr., 2016
 
„Moderni ugdymo erdvė“ – tiriamoji ekskursija po Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinę mokyklą . Editos Riaubienės nuotr., 2016
 
„Moderni ugdymo erdvė“. „Mokyklos atgimimas“ – pasiūlymai Simono Daukanto progimnazijai. VGTU Architektūros studentų darbas, 2016
 
 
„Moderni ugdymo erdvė“. „Įsiterpimas į erdvę“ – pasiūlymai Nacionalinei Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų gimnazijai. VGTU Architektūros studentų darbas, 2016
 
„Moderni ugdymo erdvė“. „Įsileiskime mišką į mokyklą“ – pasiūlymai Liepkalnio pagrindinei mokyklai. VGTU Architektūros studentų darbas, 2016
 
„Moderni ugdymo erdvė“. „Įsileiskime šviesą“ – pasiūlymai Vilniaus „Minties“ gimnazijai. VGTU Architektūros studentų darbas, 2016
 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau