Vartotojišką visuomenę šiandien išreiškia ne vien tik daiktai ir jų gausa – vartotojai objektuose mato save, nes vartotojiškumas tapo visa apimančiu gyvenimo būdu. Į tai atsižvelgiama kuriant ir pačių gaminių dizainą – dažnai daiktų forma tampa mados dalyku, o vartotojai naudoja daiktus visai negalvodami apie jų funkciją ar meninę vertę.
Šiandien įvairiausių daiktų pagaminama labai daug. Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Dizaino katedros vedėjo doc. dr. Jono Jakaičio, tai nėra blogai, jei tuo pačiu siekiama harmonijos, funkcinio ir ekonominio balanso.
„Kuo daugiau pagaminama, tuo labiau tenkinami gyvenimiški visuomenės poreikiai, tačiau, kita vertus, padaroma daugiau neigiamo poveikio aplinkai. Šiame masinio vartojimo psichozės kontekste susidaro užburtas ratas. Išeitis – gamybą sieti su aplinkos kokybe, darna, sveika gyvensena bei kūrybingu žmogumi. Viskas turi būti subalansuota ir naujų produktų kūrimas turi būti susijęs su nuolatiniu gyvenimo ir aplinkos sąlygų gerinimu, o ne perteklinio šlamšto gamyba“, – mintimis dalijasi VGTU Dizaino katedros vedėjas.
Aplinkos sąveika su žmogumi – nenuginčijama
Mintį, kad nauji gaminiai turi prisidėti prie darnesnės aplinkos ir geresnių gyvenimo sąlygų kūrimo, doc. dr. J. Jakaitis sako nuolat kartojantis ir savo pramonės gaminių dizaino studentams. 2013 m. startavusi studijų programa orientuota į tokių gaminių kūrimą, kurie galėtų būtų multiplikuojami, t. y. gaminami masiškai, tačiau neapkrautų vartotojų. Tarpdisciplininę pramonės gaminių dizaino studijų programą šiemet baigs pirmoji bakalauro studentų laida, o nuo 2017 m. rugsėjo turėtų atsirasti ir magistrantūros studijų programa.
„Mes savo studijų programą grindžiame modernistinės kultūros, dar XX a. pirmoje pusėje Bauhaus mokykloje išpuoselėtais principais, t. y. dizainą matome kaip žmogui naudingą veiklą, nešančią tikslinį rezultatą. Jei mūsų kuriami daiktai harmonizuos miestų erdves, jie keis ir visuomenės mentalinį suvokimą, estetinės vertės supratimą ir bendrąja prasme vartojimo kultūrą – mes pagerinsime savo gyvenimo kokybę ir taip vyks natūrali plėtra“, – sako doc. dr. J. Jakaitis. Kalbėdamas apie žmogų supančius daiktus ir erdves, doc. dr. J. Jakaitis prisimena žymaus XIX a. vidurio anglų architekto, dizainerio, meno teoretiko ir kritiko Augusto Pugino išsakytą frazę: „Gera visuomenė kuria gerus žmones, o geri žmonės gamina gerą dizainą“ (angl. Good societies produced good people and good people produced good design).
„Tai yra natūralus nesibaigiantis ciklas. Jei nuo mažens vaiką veikia gera visuomenė, supa skoningi ir išskirtiniai daiktai, harmoninga ir tvarkinga daiktinė aplinka – jo mentalinis ir sociokultūrinis bagažas formuojasi būtent toks. Toks suaugęs žmogus įdės ir savo indėlį į aplinkos tobulinimą, o tai teigiamai veiks vėlesnes žmonių kartas“, – dar vieną nesibaigiantį kartų kaitos ratą pastebi VGTU Dizaino katedros vedėjas.
Anot jo, po nepriklausomybės atkūrimo žmonių buityje įsigalėjo vienodi, dažnai menkaverčiai daiktai – daug kur matomos tiek globaliame daiktinės aplinkos pasaulyje makro-, tiek lokaliu lygmeniu vienodos, pvz., miesto infrastruktūros objektų, ikonos, t. y. šiukšliadėžės, suolai, šviestuvai ar kėdės, kurios lygiai tokios pačios stovi ir mokyklose, ir universitetuose, ir poliklinikose ar savivaldybėse.„Tai masinės gamybos daiktai, kurie ne tik niveliuoja, suvienodina aplinką ir pripildo ją standartinės beskonybės, bet ir naikina vietos tapatybės simbolius ir taip sukuria bedvasę, anoniminę aplinką, menkai ugdančią visuomenės estetinį skonį. Mes su studentais siekiame, kad daiktai formuotų tinkamą gyvenimo kokybę, atitiktų paskirtį ir kartu atspindėtų konkrečios vietos unikalias savybes ir savitumus, būtų estetiški ir kartu maksimaliai naudingi“, – sako doc. dr. J. Jakaitis, akcentuodamas, kad visus studentų projektinius ir kursinius darbus siekiama įgyvendinti laikantis tokios idėjos.
Studentų idėjos – Vilniaus miestui
Šiemet viena po kitos Vilniaus miesto gatvės puošiasi įvairiomis kalbomis bei su jomis susijusiais simboliais margintomis lentelėmis. Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyvą praktiškai įgyvendinti padėjo VGTU dėstytojai ir studentai. Gatvės puošybos elementų kitomis kalbomis jau atsirado ar netrukus atsiras Vašingtono skvere, Islandijos, Varšuvos, Rusų, Žydų, Totorių, Vokiečių, Latvių, Gudų ir Olandų gatvėse.
„Nuo viduramžių Vilnius buvo daugiatautis, daugiakultūris miestas, kuriame vyravo draugiškas požiūris į skirtingas tautas. Simbolinėmis kitakalbėmis dekoruotomis lentelėmis norėjome tai pažymėti“, – pasakojo doc. dr. J. Jakaitis.
Kitas labai svarbus projektas, prie kurio dabar prisideda VGTU pramonės gaminių dizaino studentai, yra Neries krantinės atnaujinimo darbai. Pramonės gaminių dizaino programos filosofija, kad naujai kuriami daiktai turi tobulinti bei gerinti aplinką, kurti ir atspindėti vietos specifiką, sulaukė Vilniaus miesto savivaldybės palaikymo ir nuo 2015 m. prasidėjo abipusis bendradarbiavimas.
Antro ir trečio kurso pramonės gaminių dizaino studentai, apie 40 jaunuolių, praėjusiais metais projektavo Neries krantinės objektus. Jie kūrė modernius, šiuolaikinio dizaino, prie vietos ir gamtos sąlygų pritaikytus, tarpusavyje derančius bei praktiškus objektų projektus – pradedant šviestuvais, suoleliais ir baigiant dviračių stovais su padangų pompomis, inovatyviomis upės tėkmės ir saulės energijos įkrovimo stotelėmis. Iš visų 40 kūrybinių studentų darbų buvo atrinkta 17 geriausių, kurie buvo eksponuoti Vilniaus miesto savivaldybėje.
„Tų darbų tikslas – ne šiaip kažką sukurti ar sulipdyti. Pedagoginis kolektyvas – doc. L. Krūgelis, lekt. D. Anziulis, lekt. J. Žukas – kartu su studentais kėlė tikslą, kad vieta – krantinė – ir studentų kurti objektai susikalbėtų su nūdienos poreikiais, sampratomis, komforto ir kokybės reikalavimais. Siekta, kad pačios viešųjų erdvių salelės įgautų savitumo bruožų, būtų ne tik matomos, bet ir naudojamos“, – pasakojo Dizaino katedros vedėjas doc. dr. Jonas Jakaitis.Pavasarį oficialiai pasirašius VGTU ir Vilniaus miesto savivaldybės bendradarbiavimo sutartį, bendras darbas prie Neries krantinės įrengimo idėjų tęsiamas ir šiais metais.
VGTU trečio ir ketvirto kurso pramonės gaminių dizaino studentai iš Neries krantinės projekto kuratorių – mero patarėjos dr. D. Bardauskienės ir arch. M. Marozo – jau gavo aiškiai suformuluotas bei patikslintas užduotis, ko iš jų tikimasi šiemet. „Prieš akis – visi mokslo metai, per kuriuos sieksime parodyti, kad mes norime ir galime veiksmingai prisidėti prie Neries krantinės identiteto sukūrimo ir problemų sprendimu grįstu mokymosi metodu (angl. Problem based service learning (PBSL) užtikrinti realių uždavinių Vilniaus mieste sprendimų įgyvendinimą“, – tvirtino VGTU Dizaino katedros vedėjas.
Iniciatyvos naudingos abiem pusėms
Užsimezgusiu VGTU ir Vilniaus miesto savivaldybės bendradarbiavimu patenkintos abi pusės. Anot Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus, darbo su studentais praktika suteikia galimybę kitu kampu pažvelgti į miesto gražinimą bei Neries krantinės gaivinimo projektą.
„Jauni žmonės turi daugybę minčių ir idėjų, kaip miesto erdves padaryti labiau funkcionalias, vilniečių poreikius patenkinančias traukos vietas. Studentų pasiūlytos idėjos ne tik vizualiai patrauklios, bet ir praktiškos. Bendradarbiaudami su VGTU pasieksime, kad Neries krantinė taptų neatsiejama miestiečių aktyvaus gyvenimo dalimi. Ji jau šiemet tapo naujų maratonų vieta, vakarais čia galime sutikti ne vieną bėgiką ar mamą su vežimėliu. Kitais metais prasidės ir pakrančių tvarkymo darbai, todėl VGTU studentų idėjos čia vaidins tikrai svarbų vaidmenį“, – sakė miesto meras.
Išskirtinę vertę kartu su studentais įgyvendintuose projektuose mato ir doc. dr. J. Jakaitis: „Galėtume pasitenkinti virdami savo teorinėse sampratose ir kunkuliuodami savo žiniose, kurias kas nors vėliau galbūt kažkur panaudos. Bet mes renkamės kitą būdą – veiksmo, darymo, kūrimo, bendradarbiavimo. Džiaugiamės, kad mūsų idėjos ir iniciatyvos pripažįstamos bei įvertinamas jų reikalingumas.“ Tai, anot jo, patvirtina Vilniaus miesto mero 2016 m. VGTU Dizaino katedros pedagoginio kolektyvo nariams bei katedrai įteikta padėka už kūrybiškumą.
Miestui reikalingos gyventojų idėjos?
Vienas iš miesto kokybės vertinimo aspektų yra patrauklios, saugios, naudojamos, unikalios erdvės. Jos ir kuria miesto įvaizdį – įdomų, patrauklų arba, priešingai – atgrasų.
Doc. dr. J. Jakaičio nuomone, visuomenės integravimas į miesto erdvių kūrimo procesą yra labai svarbus: „Jei viešoji erdvė yra apleista, ji aplink save generuoja nusikalstamumą ir visokius kitokius neigiamus dalykus. Ir priešingai – apie gražias ir sutvarkytas erdves buriasi ir vyksta pozityvūs dalykai. Kuo daugiau jaunimo tikslingai bus įtraukta į šį procesą, tuo mažiau bus beprasmio laiko leidimo.“
Vilniaus miesto meras R. Šimašius atkreipia dėmesį, kad sostinė – išties jaunas miestas gyventojų amžiaus prasme: „Vilnius pagal jame gyvenančių 25–40 m. gyventojų skaičių Baltijos jūros regione yra 2-as jauniausias miestas po Kopenhagos. Pritraukiame daugiau tūkstantmečio kartos gyventojų, nei bet kuris kitas Baltijos miestas.“Dėl šios priežasties svarbu atsižvelgti į šios kartos gyventojų poreikius bei įpročius ir tvarkyti miesto erdvę taip, kad ji jiems būtų patraukli.
„Beveik pusę Vilniaus ploto sudaro įvairūs želdiniai, miškai, kiti žalieji plotai. Iškėlėme užduotį sutvarkyti šiuos plotus per artimiausius keletą metų, pirmiausia kreipdami dėmesį ne tik į vilniečių jau pamėgtas ir gausiai lankomas erdves (Vingio, Kalnų, Sereikiškių parkus), bet ir į miegamuosius rajonus, kur gyvena beveik pusė miestiečių. Taip turėsime dar daugiau traukos vietų, kur žmonės galės leisti laisvalaikį“, – sako Vilniaus miesto meras.
Anot Vilniaus mero, šiuose projektuose bus itin laukiamos gyventojų bendruomenių iniciatyvos. Meras džiaugiasi, kad nemažai vilniečių pasiūlymų jau sulaukta pirminių projektų svarstymo metu.
Prie erdvių formavimo bei miesto problemų sprendimo prisidėti siekia ne tik Dizaino katedros, bet ir kiti VGTU studentai, kurių projektai ir darbai dažnai išeina už auditorijų sienų, nes mokymosi darant ir darnios aplinkos kūrimo filosofija gyva ir kitose VGTU studijų programose.
Pavyzdžiui, bandydami spręsti realiai egzistuojančias problemas, universiteto studentai yra pasiūlę Vilniaus Ukmergės gatvės rekonstrukcijos koncepciją, pateikę idėjas, kaip būtų galima spręsti Vilniaus stoties rajono problemas, paverčiant rajono urbanistinę aplinką daug saugesne ir reprezentatyvesne.
Įvairių studijų programų studentai nuolat dirba su Vilniaus mokyklomis ir teikia pasiūlymus, kaip pagerinti mokymosi erdves.
2015 m. Aplinkos inžinerijos fakulteto Miestų statybos katedros studentė parengė išsamų Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinės mokyklos (dabar – VGTU inžinerijos licėjus) aplinkos sutvarkymo projektą, kuriame pateikė šiuolaikiškas ir praktiškas idėjas, kaip vidinį mokyklos kiemą paversti laisvalaikio bei žaliąja edukacine erdve.
Šiemet vykusių architektūros kūrybinių dirbtuvių metu kuratorės ir tarptautinė architektūros studentų grupė kartu su katalikiškos Vilniaus „Versmės“ gimnazijos mokiniais, mokytojais ir tėvais dirbo projektuodami „Versmės“ gimnazijos kiemo aplinką bei statydami kūrybišką ir įkvepiančią žaidimo aikštelę.
Savo iniciatyvomis kasmet miesto erdves pagyvina Kūrybinių industrijų studentai, organizuodami jau tradicija tapusį intervencijų maratoną „priARTink“, kurio metu daugelyje Vilniaus miesto vietų atsiradę netikėti objektai kviečia praeivius įsitraukti į žaidimus, atrasti pamirštas ir išbandyti naujas poilsio vietas, pasidalyti savo miesto vizijomis, aktyviai įsitraukti į draugiško ir atviro miesto kūrimą.
„Studijų metu mes stengiamės studentams padėti suprasti tai, kad jie gyvena ne uždarame kokone, o tam tikroje aplinkoje. Ir dėl jų iniciatyvų, veiklos aplinkos kokybė bei gyvenimo sąlygos gali būti pagerintos“, – akcentuoja VGTU Dizaino katedros vedėjas doc. dr. J. Jakaitis.
Straipsnis publikuotas VGTU žurnale „Sapere aude“
Tekste pateikiamos iliustracijos – studentų (Norbert Levickij, Viliaus Benečio, Viktorijos Malašovskytės ir Justinos Plockytės) darbai.
Galerija
