Stojantiesiems

Senato iškilmėse apdovanoti Vilnius Tech bendruomenės nariai

Spalio 2, 2020

Rugsėjo 29 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete (Vilnius Tech) vyko iškilmingas Senato posėdis. Jo metu buvo įteikti mokslo daktarų diplomai, docentų pedagoginio vardo atestatai, profesoriaus pedagoginio vardo atestatai ir profesoriaus-emerito atestatas. Iškilmingo renginio metu įteiktas 21 mokslo daktaro diplomas, 10 pedagoginio vardo atestatų, 2 profesoriaus pedagoginio vardo atestatai ir 1 profesoriaus-emerito atestatas.

Daktaro diplomai įteikti šiems doktorantams:

Andriui Barauskui (vadovė – prof. dr. Marija Burinskienė);
Aleksandrui Chlebnikovui (vadovas – prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas);
Lidijai Kraujalienei (vadovė – prof. dr. Jelena Stankevičienė);
Edgarui Atučiui (vadovas ¬– prof. dr. Juozas Valivonis);
Vytautui Mačaičiui (vadovas – prof. habil. dr. Romualdas Navickas);
Regimantui Ramanauskui (vadovas – prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas);
Jūratei Janutėnaitei-Bogdanienei (vadovas – prof. habil. dr. Genadijus Kulvietis);
Danguolei Oželienei (vadovas – doc. dr. Rolandas Drejeris);
Juditai Gražulytei (vadovas – prof. dr. Audrius Vaitkus);
Eldarui Šabanovičiui(vadovas – doc. dr. Dalius Matuzevičius);
Vyteniui Surbliui (vadovas – prof. dr. Edgar Sokolovskij);
Agnei Vaiciukevičiūtei (vadovė – prof. dr. Jelena Stankevičienė);
Algimantui Danilevičiui (vadovas – prof. habil. dr. Marijonas Bogdevičius);
Olgai Chabarovai (vadovas – prof. habil. dr. Rimantas Kačianauskas);
Rimvydui Labanauskiui (vadovas – prof. habil. dr. Narimantas Kazimieras Paliulis);
Andriui Kudžmai (vadovas – dr. Rimvydas Stonys);
Gediminui Mikalauskui (vadovas – doc. dr. Nikolaj Višniakov);
Eglei Girdzijauskaitei (vadovas – doc. dr. Artūras Jakubavičius);
Aurimui Gedminui (vadovas – prof. dr. Dalius Navakauskas);
Edvardui Bielskiui (vadovas – prof. dr. Algirdas Baškys);
Martynui Šapurovui (vadovas – prof. dr. Algirdas Baškys).

Pedagoginio vardo atestatai įteikti Arnoldui Gabrėnui, Gediminui Blaževičiui, Valentinui Varnauskui, Raimondui Jasevičiui, Šarūnui Skuodžiui, Rūtai Ivanec-Goraninai, Agnei Šimelytei, Lijanai Maskeliūnaitei, Vytautui Palevičiui, Vaidai Šerevičienei.

Profesoriaus pedagoginio vardo atestatai įteikti Dariui Bačinskui ir Audriui Banaičiui.

Profesoriaus-emerito atestatą gavo Marija Burinskienė. 

Iškilmių metų padėka buvo įteikta dr. Mantui Atučiui, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos organizuoto konkurso „Geriausios 2018 m. disertacijos“ laureatui, už Vilnius Tech puikiai parengtą statybos inžinerijos mokslo krypties daktaro disertaciją pavaidinimu „Iš anksto įtemptais bazalto pluošto strypais armuotų lenkiamųjų betoninių elementų elgsenos analizė“.

Senato posėdyje pasveikinti ir apdovanoti Vilnius Tech mokslininkai, kuriems išduoti Lietuvos ir Europos patentai. Europos patentų biuras išdavė patentus keliems išradimams: „Atmosferinio slėgio šaltojo garo variklis ir jo veikimo būdas“, išradėjas – Algimantas Rotmanas ir „Cilindrinis daugialypis daugiakanalis ciklonas-filtras“, išradėjai – Pranas Baltrėnas ir Aleksandras Chlebnikovas.

Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras išdavė patentus šiems išradimams: 
„Bioanglies hidrofiliškumo didinimo įrenginys ir būdas“, išradėjai: Edita Baltrėnaitė-Gedienė, Pranas Baltrėnas, Luiza Usevičiūtė;
„Išmetamų dujų katalitinio valymo nuo azoto oksidų ir anglies monoksidų įrenginys ir būdas“, išradėjai: Pranas Baltrėnas ir Davyd Urbanas;
„Akustinis difuzorius“, išradėjai: Pranas Baltrėnas, Raimondas Grubliauskas, Olga Khrystoslavenko;
„Triukšmą mažinančių dangų asfalto mišinys“, išradėjai: Audrius Vaitkus, Ovidijus Šernas, Viktoras Vorobjovas, Judita Gražulytė, Rita Kleizienė;
„Cementbetonio moduliai pėsčiųjų ir dviračių takams“, išradėjai: Audrius Vaitkus, Viktoras Vorobjovas, Ovidijus Šernas, Judita Gražulytė;
„Cementbetonis su stambiuoju komunalinių atliekų deginimo šlako užpildu“, išradėjai: Audrius Vaitkus, Ovidijus Šernas, Viktoras Vorobjovas, Judita Gražulytė;
„Lengvojo transporto eismo dominavimo triukšmą mažinančios dangos asfalto mišinys“, išradėjai: Audrius Vaitkus, Ovidijus Šernas, Viktoras Vorobjovas, Judita Gražulytė, Rita Kleizienė;
„Universalus neuromarketingo būdas“, išradėjai: Vytautas Bučinskas, Andrius Dzedzickis, Artūras Kaklauskas.

Apdovanojimai įteikti mokslinių monografijų konkurso nugalėtojams:
•    Ilonai Skačkauskienei, Neringai Vilkaitei-Vaitonei už antrąją vietą konkurse laimėjusią monografiją „Paslaugų vartotojų lojalumas“; 
•    Aušrai Žeimienei už trečią vietą konkurse laimėjusią monografiją „Mažosios Lietuvos asmenvardžiai (XVIII-XIX a.)“; 
•    Jurgiui Vanagui už trečią vietą konkurse laimėjusią monografiją „Primirštas Antakalnis“.

Taip pat apdovanojimai įteikti ir vadovėlių autoriams už pergalę Vilnius Tech aukštojo mokslo vadovėlių konkurse:
•    Vadimui Mokšinui už vadovėlį „Pjovimo teorija ir metalo pjovimo įrankiai“, laimėjusį pirmą vietą;
•    Raimondai Martinkutei-Kaulienei ir Viktorijai Stasytytei už vadovėlį „Rizikos valdymas“, laimėjusį antrą vietą;
•    Rimantui Belevičiui ir Sauliui Valentinavičiui už vadovėlį „Programavimas C++“, laimėjusį III vietą.

Alekso Jauniaus nuotraukos.

 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau