Turbūt pritarsite minčiai, kad skaitymas ne tik lavina kūrybinį mąstymą, bet tai yra ir vienas iš veiksnių, darančių įtaką asmenybės formavimuisi. Pastebime, kad technologijos keičia ne tik skaitymo įpročius, bet ir visuomenės santykį su knyga. „Manyčiau, skaitymo kultūra išgyvena dar vieną evoliucijos etapą, o žmonijos skaitymo įpročiai prisitaiko prie modernių informacinių technologijų pasiūlos“, – įsitikinusi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) bibliotekos direktorė Ingrida Kasperaitienė. Su ja kalbamės apie tai, kas lemia skaitymo įpročių kaitą, apie elektroninių knygų plėtrą ir kokia ateitis prognozuotina tradicinėms knygoms.
Sparčiai tobulėjant technologijoms, keičiasi ir vartotojų įpročiai. Kaip kinta visuomenės skaitymo įpročiai ir kokie jie buvo prieš penkerius ar dešimt metų?
Informacinės technologijos pakeitė ir aplinką, ir žmonijos įpročius. Skaitymo kiekis ir jam skirtas laikas nesumažėjo, tačiau iš esmės pasikeitė jo kokybė. Nors tekstų įvairiais formatais perskaitoma daug, tarp jų vis mažesnė dalis vertingų ar susikaupimo reikalaujančių knygų. Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad skaitome trigubai daugiau nei aštuntajame XX a. dešimtmetyje. Apsidairius viešajame miesto transporte ar traukinio vagone, galime matyti skaitytojus, palenkusius galvas prie išmaniųjų telefonų ar planšečių, tačiau retai sutiksime keleivį, skaitantį spausdintą knygą, ir vis rečiau pamatysime žmogų, skaitantį spausdintą laikraštį.
Sociologų nuomone, žmonijos pažanga priklauso nuo sėkmingo švietimo ir ekonomikos vystymosi. Prancūzų sociologo Pierre Bourdieu manymu, neskaitantis ir nesimokantis individas ne tik pats nesilavina, bet ir lėtina visos visuomenės pažangą. Mūsų valstybės politika taip pat orientuota į išliekamąją meninę, estetinę ir mokslinę vertę turinčių knygų leidybą, veiklų, formuojančių teigiamą požiūrį į skaitymo vertę ir kultūrą, organizavimą bei skaitymo skatinimą. Vyriausybėje patvirtinta skaitymo skatinimo programa 2019–2024 metams, kurios kontekste Kultūros, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įgyvendina nacionalinę skaitymo skatinimo politiką, siekia didinti įvairaus amžiaus visuomenės narių susidomėjimą skaitymu, užtikrinti skaitančios aplinkos kūrimą bei prieinamumą. Šalyje nuolat organizuojami skaitymo skatinimo renginiai, tokie kaip „Knygų Kalėdos“, „Lietuva skaito!“, „Augu skaitydamas“, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje organizuojamas „Skaitymo festivalis“, vasariškos skaitymo varžytuvės „Skaitymo iššūkis“. Šios iniciatyvos kasmet pritraukia vis daugiau dalyvių ir formuoja tvirtesnę Lietuvos skaitytojų bendruomenę.
Skaitmeniniame amžiuje skaitymo procesas pradėtas tyrinėti per naujųjų technologijų prizmę. Šiam tikslui pasieki 2014 m. buvo įkurtas Europos Sąjungos finansuojamas tarpdisciplininis Europos mokslininkų tinklas COST E-READ (Evolution of Reading in the Age of Digitization). Mokslininkai iš 33 pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvos, analizuoja skaitymo proceso metu smegenyse vykstančius procesus ir bando nustatyti informacinių technologijų daromą įtaką. Nustatyta, kad skaitantis žmogus yra aktyvesnis visuomenės narys, nepriklausomai, kokias knygas skaito – popierines ar elektronines.
COST E-READ tinklo mokslininkai, atlikę studentų teksto suvokimo tyrimą, nustatė tiesioginį ryšį tarp teksto suvokimo ir jo pateikimo formos. Jei skaitymo tikslas – įsiminti, suvokti informaciją, analizuoti jos kontekstą, tuomet geresnio rezultato pasiekiama skaitant popierines knygas. Skaitydamielektronines knygas dėl dėmesį blaškančių trikdžių turime sukaupti daugiau jėgų, kad išlaikytume dėmesį ir suprastume perskaityto teksto prasmę. Taip pat nustatyta, kad žmonės, žinodami, jog gali informaciją vėliau susirasti internete, nebesistengia jos įsiminti. Didesnis dėmesys telkiamas į tai, kaip ieškoti informacijos, nes technologijos užtikrina pakartotiną informacijos suradimą internete.
Tyrimai rodo, kad skaitmeninės technologijos pakeitė ir žmonijos rašymo įgūdžius. Susitikimų ar paskaitų informaciją konspektuojame tiesiai į kompiuterį. Siekdami padidinti informacinių technologijų teikiamą naudą, JAV psichologai Pamas Muelleris ir Danielis M. Oppenheimeras atliko keletą eksperimentų, palyginančių užsirašinėjimą ranka ir spausdinant kompiuteriu. Mokslininkai nustatė, kad ranka rašiusieji studentai paskaitos turinį suprato geriau ir įsiminė tiksliau, nei tie, kurie paskaitos informaciją konspektavo naudodamiesi kompiuteriu.
XXI a. nerimaujama, kad dabartinė internetinio skaitymo kultūra su paraštėse mirgančiomis reklamomis, nuo pusės pasakojimo atitraukiančiomis nuorodomis kenkia mūsų gebėjimui išlaikyti giliam skaitymui būtiną dėmesį.
Kaip manote, skaitymo kultūra išgyvena evoliuciją ar revoliucijos laikotarpį?
Šių dienų visuomenėje skaitymas jau yra gana intymus procesas. Įsitraukusio į skaitymą žmogaus netrukdome, skaitymas „sau“ atrodo natūralus procesas. Tylus skaitymas – ne toks jau senas žmonijos išradimas. Raštingi europiečiai knygas skaitė balsu, taip darė ir Antikos graikai, ir vienuoliai viduramžiais. Tik XVII a., išsivysčius knygų spausdinimo technologijoms ir paplitus raštingumui, atsirado skaitymo „sau“ praktika, kurią taikome iki šiol. Į klausimą, kodėl žmonės liovėsi skaityti balsu, istorikai vieno atsakymo neturi. Spėjama, kad tam įtakos turėjo spausdintos knygos atsiradimas.
J. Gutenbergui išradus spaudos presą, rašytinis žodis išgyveno revoliuciją. Ar tą patį galima pasakyti ir apie šiuos laikus, kai rinkoje įsitvirtina elektroninė knyga?
Sunku spręsti. Kadangi spausdinto leidinio virsmo į elektroninį pokytis vyksta daugiau nei penkiasdešimtį, negalėtumėme pavadinti jo staigiu ar sukėlusiu esminį pokytį visuomenėje. Manyčiau, skaitymo kultūra išgyvena dar vieną evoliucijos etapą, o žmonijos skaitymo įpročiai prisitaiko prie modernių informacinių technologijų pasiūlos.
Atsiradus elektroninėms knygoms, pasikeitė daugiau kaip 500 metų naudota skaitymo sąvoka. Skaitymas, visame pasaulyje reiškęs spausdinto žodžio skaitymą, pastaruosius penkiasdešimt metų suprantamas plačiau. Naujos technologijos pakeitė skaitytojų įpročius, o kartu keitėsi ir skaitymo kultūra.
Neabejotinai vyksta dar vienas skaitymo evoliucijos etapas. Grožinė literatūra, buvusi bene vienintele masiškai prieinama skaitymo priemone, dabar konkuruoja su tokiomis komunikacinėmis priemonėmis, kaip radijas, televizija, socialinės medijos. Technologijos suteikė žmonijai galimybę tikslią ir naudingą informaciją ir netgi grožinės literatūros kūrinį susirasti kelių mygtukų paspaudimu. „Facebook“ kompanijos teigimu, vidutinis laikas, kurį vartotojai praleidžia skaitydami įvairias naujienas „Facebook“, „Instagram“ ir „Messenger“ platformose – 50 minučių. Tuo tarpu „Eurostat“ atlikto Europos Sąjungos šalių tyrimo rezultatai rodo, kad knygų skaitymui žmonės skiria daugiausiai 15 minučių. Nors šiais laikais knygų prieinamumas itin paprastas, tačiau klausimas, ar knyga išliks vertybė, vertas diskusijų.
Keičiasi mūsų skaitymo įpročiai, keičiasi ir knygos, kurias skaitome. Gal įžvelgiate tendencijas: ką skaito skirtingų kartų atstovai ir kokios knygos populiarėja, kurios – praranda savo populiarumą?
Kiekvienas turime individualų santykį su knyga ir skaitymu. Skirtingų kartų atstovams skaitymas turi vis kitą reikšmę. Formuojantis asmenybei, keičiasi ir santykis su literatūra. Nuolatinis skaitymas keičia žmogų, jo žvilgsnį į kasdienybę, padeda mokytis, gerina rašymo gebėjimus. Skirtingais gyvenimo etapais skaitome vis kitokias knygas. Mokyklos suole dominuoja privalomoji literatūra, studijų metais dažniausiai laiko pakanka tik profesinei literatūrai.
VGTU bibliotekoje kasmet organizuojami skaitomiausių knygų reitingai. Siurprizų, žinoma, atrandame nedaug – dominuoja studijų literatūra. Nors grožinės literatūros kūrinių bibliotekoje turime nedaug ir jų komplektavimui nėra skiriamas pagrindinis dėmesys, tarp studentų šio žanro leidiniai yra populiarūs.
R. Šerelytės „Raganos širdis: paslaptingoji Barboros Radvilaitės ir jos patikėtinės Magdalenos istorija“, L. Riley „Septynios seserys: Majos istorija“ ir S. Lark „Kivių šauksmas“ – labiausiai skaitomos grožinės literatūros knygos VGTU bibliotekoje.
Populiariausių autorių ir jų kūrinių bibliotekose sąrašai rengiami remiantis 66 viešųjų bibliotekų informacinės sistemos, fi ksuojančios knygų skaitomumą, duomenimis. Šiemet tarp grožinės literatūros autorių, rašančių suaugusiesiems, populiariausia išrinkta prozininkė ir vertėja Irena Buivydaitė, kurios knygos iš bibliotekų buvo paimtos per 17 tūkst. kartų. Populiariausia mokslinės ir populiariosios dalykinės literatūros rašytojų sąraše – mokslininkė, literatūros profesorė Viktorija Daujotytė. Tiesa, reikėtų pažymėti, kad šiai sričiai priskiriamos knygos skaitomumu gerokai atsilieka nuo grožinės literatūros kūrinių.
Žmonės įprato daugelį dalykų turėti vienoje vietoje, dažniausiai telefone. Taip pat ir knygas. Elektroninės knygos – sparčiai pasaulyje tobulėjanti alternatyva įprastoms, popierinėms jų versijoms, vis dažniau paskatinanti specialistus prabilti apie tradicinių knygų nykimą. Kokia Jūsų nuomonė apie tai?
Atsiradus elektroninėms knygoms, buvo diskusijų, kad jos pakeis popierines knygas. Vėliau išpopuliarėjo knygų tipų derinimo tendencija. Žmonės, įpratę skaityti popierines knygas, dažnai renkasi įprastesnį ir jiems malonesnį produktą. Integruotos knygų parduotuvės ir skaityklės „Milžinas“ atlikto tyrimo duomenimis, per pastaruosius metus 43 proc. lietuvių yra skaitę tik popierines, 15 proc. – ir popierines, ir elektronines ir tik 3 proc. – elektronines knygas. Beveik ketvirtadalis (23 proc.) skaitančių el. knygas tai daro naudodamiesi išmaniuoju telefonu.
Tuo tarpu JAV elektroninių knygų pardavimas šiuo metu išaugo jau beveik iki 30 proc. visų parduodamų knygų, o Europos šalyse tokių knygų vidutiniškai parduodama apie 2 proc., kai kuriose rinkose – apie 4 proc., kai kur siekia apie 1 proc. Manoma, kad elektroninių knygų populiarumą Europoje stabdo kultūros bei kalbų skirtumai. Prancūzijoje išsiplėtę smulkių knygynų tinklai ir jų lobistai stabdo elektroninių knygų plėtrą. Vokietijoje esanti stipri popierinių knygų tradicija savaime stabdo elektroninių knygų plitimą.
Lietuvos leidybos rinka gana maža, todėl ir skaitmeninių knygų pasirinkimas nedidelis. Leidėjų teigimu, maždaug 3,5 tūkst. per metus išspausdintų popierinių knygų pavadinimų tenka apie 300–500 skaitmeninių. Interneto knygynuose šiuo metu būtų galima surasti iš viso apie 3–3,5 tūkstančio Lietuvoje išleistų skaitmeninių knygų lietuvių kalba. Tačiau skaitmeninis „Grožinė literatūra, buvusi bene vienintele masiškai prieinama skaitymo priemone, dabar konkuruoja su tokiomis komunikacinėmis priemonėmis, kaip radijas, televizija, socialinės medijos.“ formatas Lietuvoje beveik visiškai pakeitė operatyvių naujienų spaudą.
2017 m. keturių Skaitmeninių medijų laboratorijos mokslininkų komanda aiškinosi, ar skirtingos socialinės grupės turi vienodas prieigos prie informacinių technologijų galimybes. Buvo nustatyta, kad Lietuvoje informacinių technologijų infrastruktūra yra išplėtota pakankamai gerai, interneto prieigos yra bene visose viešosiose bibliotekose. Bene visos socialinės grupės turi galimybę prieiti prie kompiuterio ir interneto, nepaisant jų perkamosios galios ar socialinio pažeidžiamumo laipsnio.
Kalbant apie vienodas galimybes naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, paaiškėjo, kad tam tikros socialinės grupės Lietuvoje nemoka naudotis elektroninėmis paslaugomis. Lietuvoje populiarėja knygų dalijimosi kultūra.
Ką manote šią iniciatyvą? Pritariate ar laikotės nuomonės, kad gerą knygą verta turėti savo namų bibliotekoje?
Amerikoje vadinamieji knygų nameliai, į kuriuos vieni saugiai ir tvarkingai gali padėti savo nebeskaitomas knygas, o kiti jas pasiskolinti ir perskaityti, veikia jau dešimtmetį. Knygų dalijimosi autoriumi laikomas Todas Bolas, kuris 2009 m. skaityti mėgusios motinos garbei savo namo kieme pastatė knygomis pripildytą namelį, kurio turiniu galėjo naudotis draugai ir kaimynai. Puiki idėja netruko pasklisti po šalį. Knygų namelio idėja visuomenėje skatina dalijimąsi ir bendruomeniškumą, skleidžia skaitymo malonumą ir populiarina literatūrą. Unikalūs miesto ar bendruomenių erdvėse gyvuojantys knygų namai įkvepia skaityti. Idėja dalytis knygomis Lietuvoje taip pat įgauna pagreitį. Tokie nameliai jau gyvuoja ne tik miestų erdvėse, bet kuriasi ir viešosiose įstaigose ar organizacijose. Visai neseniai knygų bibliotekos papildė ir autobusų stotis. Autobusu keliaujantys žmonės gali pasimėgauti skaitymu. Nuvykus į kitą miestą, galima rasti tokį patį knygų namelį, kuriame galima palikti jau perskaitytą knygą ar pakeisti ją kita.
Pati knygomis nesu linkusi dalytis. Turiu jų nedaug, nes perku tik laiko patikrintus kūrinius. Žinoma, knygų dalijimosi idėjai pritariu. Knygoms nusibodus ar neturint sąlygų jų laikyti, yra humaniška atiduoti jas kitam žmogui. Asmeniškai man knyga yra savo dvasią turintis namų gyventojas, į ją sudėta visa rašytojo išmintis, kurią turėtumėme gerbti.
Kalbėjosi: Kristina Lazickienė
Nuotraukos: Simo Bernoto
Galerija
