Skaitymo pliusai arba kodėl skaityti naudinga sveikatai?

Rugpjūčio 31, 2016
Visai pamirštas, o kitiems galbūt ir nežinomas terminas „Biblioterapija“ (gr. biblijon – knyga, therapeia – gydymas) – vienas iš pavyzdžių, atspindinčių skaitymo prasmę. Tai psichoterapinis gydymas specialiai parinkta literatūra (kognityvinė literatūra – lot. cognition – pažinimas).  Šis  terminas pirmą kartą paminėtas 1916 m. Samuelio Kroterio (Samuel McChor Crothers) straipsnyje „Literatūros klinika“. Biblioterapija taikoma sergant tokiomis ligomis kaip neurozė ar psichosomatinės, somatinės ligos (depresija, nerimas, panika, nepaaiškinami fiziniai nusiskundimai). Nuo seno biblioterapiniai metodai buvo taikomi ligoninėse, kuriose dirbdavo šios srities bibliotekininkai.  Lietuvoje šio gydymo kabinetas buvo atidarytas 1980 m. Druskininkų sanatorijoje „Draugystė“. Šiomis dienomis biblioterapijos užsiėmimai vykta ir Lietuvos bibliotekose – Birštono viešoje (projektas ,,Inovatyvių terapijų taikymas ir sklaida bibliotekoje”) ir Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekose.
 
Žmonės jaučia biblioterapinės literatūros naudą – į gera keičiasi asmens jausmai bei elgsena, savijauta, nuotaika, teigiamai įtakojamas asmens sprendimų priėmimas – skatinama veikti, nuramina, padeda pažinti save (Vaišvilienė, R. 2013. Biblioterapija: literatūros sąrašas. Lietuvos medicinos biblioteka. Vilnius. 5-6 p.). Italijoje atlikti tyrimai „Savipagalbos knygų skaitymo padedant specialistui poveikis sergantiems Parkinsono liga“ patvirtino, kad biblioterapija sumažina nerimą (Širkaitė, D. Klinikiniai tyrimai apie kognityvinės biblioterapijos taikymą psichikos sveikatos srityse. Vilnius: Lietuvos medicinos biblioteka) Šiuo metodu gydant psichologines problemas, svarbu ne tik perskaityti knygą, bet ir aptarti esminius knygos aspektus su psichologu, psichiatru-psichoterapiautu. Taip pat svarbu, kaip skaitantysis suprato knygos esmę, kaip elgtųsi, jei būtų veikėjo vietoje.
 
Anot Lietuvos medicinos bibliotekos atstovės Daivos Širkaitės,  biblioterapijos metu ypač svarbu parinkti tinkamą knygą, atitinkančią skaitančiojo situaciją, psichologinę būklę tam, kad skaitytojas rastų savos problemos sprendimo būdą ar tiesiog pakeistų požiūrį į problemą įsigilindamas į herojaus situaciją. Parinkta netinkama literatūra gali ir pakenkti. Vargu, ar lengvas romanas padės atrasti atsakymus į iškilusias problemas, bet tinkama knyga privers keisti esamą situaciją, ieškoti sprendimo būdų – tai gali būti tiek biografinė knyga, tiek filosofinė (Širkaitė, D. 2012. Biblioterapija – psichikos sveikatai gerinti, Santariškių žinios: 9).
 
Tikintiems knygos nauda ir norintiems susipažinti su biblioterapinį poveikį turinčiomis knygomis, ar tiesiog rasti prasmingą knygą laisvalaikiui, kviečiame išsirinkti sau tinkamą >>> Knygų rasite ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekoje >>>
 
 
 
Tekstą parengė Justina Semėnaitė

Galerija

Panašios naujienos

Universiteto miestelis atsinaujino: atviros, žalios ir visai bendruomenei pritaikytos erdvės jau laukia
Universiteto miestelis atsinaujino: atviros, žalios ir visai bendruomenei pritaikytos erdvės jau laukia
VILNIUS TECH universiteto miestelis atsinaujino – nuo šiol studentai, dėstytojai ir darbuotojai gali laiką leisti dar jaukesnėje ir patogesnėje aplinkoje. Kiemeliuose prie S3 ir S4 pastatų įrengtos medinės terasos ir pavėsinės, atnaujintas apšvietimas ir tako danga, pastatyti nauji lauko baldai, įrengta žalioji sienelė, pasodinta daugiau želdinių. Atnaujinant aplinką, pirmenybė teikta natūralioms ir ekologiškoms medžiagoms. Ir universitetui, ir miestui Atnaujintos aplinkos koncepciją sukūrė Architektūros fakulteto profesorius a.a. Sigitas Kuncevičius. Jo vizijoje – erdvės, kuriose paskaitos galėtų vykti po atviru dangumi, universiteto bendruomenei ir miestiečiams skirtos poilsio bei įvairių veiklų zonos bei į aplinkos kūrimo procesą įsitraukę studentai. Lauko erdvės prie Aplinkos inžinerijos fakulteto (S4, S5) pasižymi išraiškingu reljefu ir gausiais želdiniais, todėl turi didelį potencialą tapti reikšminga miesto dalimi. Kuriant koncepciją, vienas pagrindinių prioritetų buvo patogus judėjimas visiems – pėstiesiems, dviratininkams, tėvams su vaikais ir individualių poreikių turintiems žmonėms. Todėl takai projektuoti ilgesni, su mažesnėmis nuokalnėmis. Ateityje planuojama atnaujinti estradą ir amfiteatrą, kuriuose vėl galėtų vykti renginiai, įkurti instaliacijų parką, įrengti erdves augalams auginti ir iš pakeltų lysvių į kosmosą pasiųsti unikalų QR kodą.
Plačiau