Vilniaus miesto vairuotojai sukilo prieš eismo reguliavimą turinčią užtikrinti sostinės savivaldybę. Vairuotojai pasirašė peticiją, kuria reikalauja atšaukti nesuprantamus ir spūstis didinančius eismo pakeitimus. Taip pat prašoma atstatyti prieš tai buvusį ženklinimą ir žiedinių sankryžų pralaidumą.
Vairuotojai taip pat ragina pakeisti esą nekompetentingus darbuotojus, kurie savivaldybėje priima sprendimus susijusius su eismo reguliavimu. Taip pat siūloma mažinti šviesoforų skaičių.
Vilniaus miesto savivaldybės eismo organizavimo skyriaus laikinasis vadovas Tomas Kamaitis tikino, kad sostinės valdžia gavo vairuotojų peticiją, tačiau tikina, kad pakeitimai vykdomi atsižvelgiant į visų eismo dalyvių saugumą.
„Kiekvienos pastabos, kiekviena kritika yra sveikintina. Iš pastabų gimsta geresnis variantas ir visuomenei tai į naudą. Tačiau reikia suprasti, ko šiais pakeitimais siekiame, ar užtikrinti saugų eismą, ar tiesiog uždegti žalią šviesoforo signalą automobilių vairuotojams. Eisme dalyvauja ir pėstieji, ir viešasis transportas, čia yra daug sudedamųjų dalių“, – sakė specialistas.
Savivaldybės darbuotojas pridūrė, kad pakeitimai duoda apčiuopiamos naudos, o to savivaldybė ir siekia.
„Po to, kai įvykdėme pertvarkas Olandų gatvės ir Žirmūnų gatvės žieduose, avarijų skaičius sumažėjo drastiškai. Avarijų dvigubai mažiau ir ta kreivė toliau krenta. Eismo įvykiuose nukentėdavo pėstieji, avarijos kildavo ir dėl į žiedą įvažiuojančių automobilių“, – pridūrė T. Kamaitis.
Tam, kad savivaldybės vykdomi pokyčiai sostinės gatvėse duoda naudos, pritaria ir VGTU Automobilių inžinerijos katedros docentas Saugirdas Pukalskas. „Iš šalies gali atrodyti, kad situacija blogėja, bet manau, kad ji keičiasi į gerą. Nenorėkime, kad Vilniuje staiga dingtų spūstys. Nėra nei vieno didesnio Europos miesto, kur nebūtų spūsčių“, – teigė mokslininkas.
S. Pukalskas tikina, kad spūstys taip paprastai nedings, prie to prisidėti turi ir patys vairuotai, o esą kritikuoti nepatinkančius sprendimus visada yra lengviausia.
„Kiekvieno darnaus judumo plano koncepcijos esmė yra ne sumažinti spūstis mieste, bet kalba yra apie saugų judumą mieste. Sprendimo pasaulyje, kad visi važinės kas kuo nori ir kartu išspręsime spūsčių problemą – tai nėra ir nebus. Jeigu visi vaikščiotumėm pėsčiomis, važinėtumėme dviračiais ir visuomeniniu transportu, tada spūstys sumažėtų arba visai neliktų. Tačiau jei kasmet mes prisiperkame dar daugiau automobilių ir jais išvažiuojame į gatves. Tada vairuotojai reikalauja platesnių gatvių, kad visi sutilptų, tai taip nebus“, – įžvalgomis dalijosi S. Pukalskas.
Mokslininkas pabrėžė, kad šiuo atveju spūsčių problemos nesumažina ir viešasis transportas, kurio efektyvumas dingsta sankryžose, užkimštose kitų automobilių.
„Viešasis transportas šiuo metu nėra išsigelbėjimas, nes tomis pačiomis gatvėmis intensyvus ir automobilių eismas, o tuose automobiliuose dažniausiai sėdi po vieną žmogų. Tai tie automobiliai užkemša gatves ir autobusams. Jei būtų vien tik autobusų juostos, kuriomis nevažiuotų nei automobiliai su keturiais asmenimis, nei elektromobiliai, nei taksi, tuomet autobusai tikrai judėtų greičiau“, – pasakojo VGTU docentas.
Vilniaus savivaldybės atstovas tikina, kad žiedinėse sankryžose dar bus atnaujinimų, kurie esą turėtų bent kažkiek padėti išspręsti spūsčių problemą.
„Vadinamojo pedagoginio žiedo sankryžoje po pakeitimų yra atlikti skaičiavimai ir nustatytos kryptys, kuriose reikia įrengti papildomas eismo juostas prieš įvažiuojant į žiedą. Pavyzdžiui atvažiuojant Geležinio Vilko gatve nuo tunelio pusės arba atvažiuojant nuo Ukmergės gatvės pusės. Yra baigiami projektai ir bus papildyta rekonstrukcija. Tai planuojame padaryti 2020-aisiais“, – ateities planus dėstė T. Kamaitis.
Madona Lučkaitė, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“
Galerija
