Stojantiesiems

Spręsdami moksleivių problemas, sukūrė inovatyvią lentą

Balandžio 19, 2017
„Lietuviai – kukli tauta, bet reikia surasti saikingą viduriuką kaip mes: džiaugtis tuo, ką padarei, ir pristatyti kitiems“, – savo sėkme Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ konkurse džiaugėsi Vilniaus licėjaus moksleiviai. Elektronika ir technologijomis besidomintis vienuoliktokas Radvilas Banevičius, Tarptautinio bakalaureato programos moksleivis, vienuoliktokas Elvis Lepardinas bei dvyliktokas programuotojas Gustas Mockus padedami pirmo kurso VGTU studento Dariaus Bruzgulio bei VGTU absolventas Pijus Leonavičius sukūrė „Snap Board“ – įrenginį, tam tikrais intervalais skenuojantį ant lentos rašomą turinį.
 
„Taip nepasimeta užrašai ir mokiniai gali susitelkti į patį mokymąsi, o ne į informacijos perrašymą. Ant paprastos lentos rašomos informacijos mokinys nespėja nusirašyti. Įrankis leidžia padaryti taip, kad informacija nepasimestų ir būtų koncentruotai pateikiama vienoje vietoje“, – patikslino E. Lepardinas.
 
Komanda išanalizavo rinką ir rado analogų – dideles, modernias lentas, kainuojančias kelis tūkstančius eurų. Jų idėja paprastesnė, gerokai pigesnė ir gali būti pritaikoma Lietuvos mokyklose. „Ši technologija veikia ant bet kokios lentos, tad tiktų bet kokiame biure ar klasėje, tad nereikia specialių prietaisų ir įrenginių“, – priduria G. Mockus.
 
Jaunuoliai pasakoja įspūdžius, kuriais konkurso metu dalijosi VGTU dėstytojai, nuogąstaudami, kiek daug gerų inžinerinių idėjų lieka gulėti stalčiuose, aprašytų bakalauro ir magistro darbuose. Idėjos autoriai mano, kad ryžtas ją paversti veikiančiu prototipu padėjo pasiekti savo tikslą. „Kai pristatėme idėją, ji jau buvo neblogai išvystyta. Po konkurso Adas Meškėnas, „LinkMenų fabriko“ vadovas, pasakojo, kad turėjo panašią idėją, bet ją metė, o mes išdrįsome ir įrodėme, kad tai padaryti įmanoma“, – didžiuojasi E. Lepardinas. Jis prisipažįsta, kad buvo įdėta daug darbo, teko susidurti ir su technikos gedimo iššūkiais, tačiau pavyko viską laiku sutvarkyti. Veikiantis demonstracinis modelis įrodė, kad tai realiai įgyvendinama idėja.
 
Laimėję specialųjį prizą, ketina idėją toliau tobulinti VGTU „LinkMenų fabrike“, tačiau apie darbą šioje srityje kalba atsargiai. Visi sutaria, kad pirmiausia turi pabaigti mokslus, studijas, pasisemti žinių ir patirties. Nepaisydami užimtumo, kūrėjai tiki savo idėja, nori sukurti bent vieną realiai veikiantį modelį, pritaikytą komerciniams tikslams, ir tada tolesnę plėtrą perduoti į kitas rankas. Jaunuoliai mąsto plačiai, mano, kad pasisekimo sulauktų Suomijos rinkoje, nes šios šalies valdžia skiria daug dėmesio edukacijai ir jos kokybei.
 
 
Visą straipsnį galima paskatyti ČIA

Galerija

Panašios naujienos

Mokslo žurnalas „TRANSPORT“ reikšmingai pagerino tarptautinius bibliometrinius rodiklius
Mokslo žurnalas „TRANSPORT“ reikšmingai pagerino tarptautinius bibliometrinius rodiklius
2026 metais paskelbti tarptautiniai bibliometriniai rodikliai, apskaičiuoti pagal 2025 metų duomenis, patvirtina reikšmingą VILNIUS TECH leidžiamo mokslo žurnalo TRANSPORT augimą ir stiprėjančias pozicijas pasaulinėje mokslinės leidybos erdvėje. Nuo 1986 metų leidžiamas žurnalas TRANSPORT publikuoja originalius transporto mokslo ir technologijų tyrimus. Žurnalas indeksuojamas prestižinėse tarptautinėse duomenų bazėse Scopus ir Web of Science, kurios yra vieni svarbiausių mokslinių publikacijų vertinimo ir analizės šaltinių pasaulyje. Žurnalo matomumą, mokslinę įtaką ir cituojamumą atspindintys bibliometriniai rodikliai kasmet atnaujinami tarptautinių mokslinės informacijos ir analitikos bendrovių „Elsevier“ ir „Clarivate Analytics“. Naujausi rezultatai rodo ypač spartų žurnalo pažangos tempą. Pakilimas į aukštesnį kvartilį „Web of Science“ vertinime   Pagal naujausius 2026 m. „Clarivate Analytics“ skelbiamus „Journal Citation Reports“ duomenis, žurnalas TRANSPORT kategorijoje Transportation Science & Technology pakilo iš ketvirtojo (Q4) į trečiąjį (Q3) kvartilį ir šiuo metu užima 42 vietą tarp 80 vertinamų žurnalų. Praėjusiais 2025 metais žurnalas buvo 58-oje vietoje tarp 77 leidinių. Vienas svarbiausių mokslinių žurnalų kokybės rodiklių – Journal Impact Factor (JIF) – per metus padidėjo daugiau nei du kartus: nuo 1,3 iki 3,1. Taip pat reikšmingai išaugo penkerių metų poveikio rodiklis – nuo 1,4 iki 2,1. Teigiamą augimo tendenciją patvirtina ir Journal Citation Indicator (JCI) rodiklis, padidėjęs nuo 0,20 iki 0,36. Pagal šį vertinimą žurnalas taip pat pakilo iš Q4 į Q3 kvartilį. Augantis matomumas „Scopus“ duomenų bazėje   Reikšmingi pokyčiai fiksuojami ir „Scopus“ duomenų bazėje. Žurnalo CiteScore rodiklis padidėjo nuo 2,9 iki 4,0, o vienas svarbiausių tarptautinio poveikio vertinimo rodiklių – SNIP (Source Normalized Impact per Paper) – išaugo nuo 0,598 iki 0,878. Nors SJR (SCImago Journal Rank) rodiklis išliko panašiame lygyje (0,445, palyginti su 0,456 ankstesniais metais), žurnalas išlaikė aukštas pozicijas ir antrąjį kvartilį (Q2) abiejose vertinamose srityse. Automotive Engineering kategorijoje TRANSPORT pakilo iš 50-osios į 42-ąją vietą tarp 143 žurnalų, o Mechanical Engineering kategorijoje – iš 341-osios į 290-ąją vietą tarp 740 leidinių. Nuoseklaus darbo rezultatas   Pasak žurnalo vyr. redaktoriaus prof. dr. Olego Prentkovskio, pagerėję bibliometriniai rodikliai liudija augantį žurnalo TRANSPORT tarptautinį matomumą, mokslinį poveikį ir publikacijų aktualumą pasaulinei tyrėjų bendruomenei. Šie rezultatai atspindi nuoseklų redaktorių kolegijos, autorių, recenzentų ir leidėjų darbą siekiant užtikrinti aukščiausią mokslinių publikacijų kokybę. Pasiekti rezultatai sustiprina žurnalo TRANSPORT, kaip vieno svarbiausių transporto mokslo srities leidinių regione, pozicijas ir prisideda prie VILNIUS TECH tarptautinio mokslinio matomumo bei akademinės reputacijos stiprinimo.
Plačiau
Kanados delegacijos vizitas VILNIUS TECH: nuo tarptautinių mokslo projektų iki bendrų studijų programų
Kanados delegacijos vizitas VILNIUS TECH: nuo tarptautinių mokslo projektų iki bendrų studijų programų
VILNIUS TECH viešėjo Kanados dešimties aukštųjų mokyklų delegacija , kurios vizitą organizavo Kanados ambasada Lietuvoje ir Kanados Tarptautinio švietimo centras. Šis vizitas Kanados ir Baltijos šalių gynybos partnerystės misijos švietimo srityje (Canada-Baltics Education in Defence Partnership Mission) dalis. Susitikimo metu buvo aptarti tolimesnio bendradarbiavimo gynybos, dvigubos paskirties technologijų, dirbtinio intelekto ir autonominių sistemų, kibernetinio saugumo, logistikos, infrastruktūros, robotikos, kosmoso technologijų inžinerijos, biomedicinos, aplinkos inžinerijos, aukštųjų technologijų ir kt. srityse klausimai. Taip pat aptartos bendrų „Europos horizonto“ projektų galimybės. Kartu su Britų Kolumbijos (British Columbia Institute of Technology)  ir Pietų Albertos (SAIT - Southern Alberta Institute of Technology) technologijų institutais buvo aptartos dvigubo diplomo studijų galimybės, dėl kurių numatomas dar vienas susitikimas lapkričio mėnesį. Šiame susitikime taip pat dalyvaus Vaterlo  universitetas, su kuriuo bendradarbiavimas užmegztas jau anksčiau – praėjusiais metais VILNIUS TECH rektorius Romualdas Kliukas jau viešėjo šiame universitete. Po susitikimo svečiai lankėsi Mechanikos ir Transporto inžinerijos  fakultetų laboratorijose, kuriose galėjo susipažinti su VILNIUS TECH turima moksline infrastruktūra bei atliekamais tyrimais. Dėkojame VILNIUS TECH akademinei bendruomenei aktyviai dalyvavusiai susitikime su Kanados universitetų atstovais ir pristačiusiai universiteto potencialą mokslo ir tyrimų srityse. Taip pat už šio vizito organizavimą dėkojame Kanados ambasadai Lietuvoje ir Kanados Tarptautinio švietimo centrui  pasirinkus VILNIUS TECH kaip vieną iš potencialių partnerių. VILNIUS TECH lankėsi: British Columbia Institute of Technology, Brock University, Carleton University, Dalhousie University, Institut national de la recherche scientifique (INRS), Lakehead University, McMaster University, Saint Mary's University, SAIT - Southern Alberta Institute of Technology ir University of Guelph atstovai.   Daugiau renginio akimirkų: čia.
Plačiau