Svajojantiems dirbti kino industrijoje – naujos studijų galimybės

Liepos 9, 2025
„Černobylis“, „Keisti dalykai“, „Klarkas“ – tik keletas žymiausių kino studijų serialų, filmuotų Lietuvoje. Tokių užsienio kino projektų mūsų šalyje kasmet vis daugėja, tačiau šioje industrijoje ima trūkti specialistų, galinčių prisidėti prie jų įgyvendinimo.
 
„Filmo kūrimas – tai ne vien režisieriaus, operatoriaus ir aktorių darbas. Prie šio proceso dirba dešimtys, kartais ir šimtai įvairių specialistų – nuo kino sklaidos specialistų, garso operatorių iki kastingo režisierių ir lokacijų vadybininkų. Kino industrija nuolat auga, atsiranda naujų specialybių, tačiau jokia aukštoji mokykla Lietuvoje iki šiol tokių specialistų dar nerengia“, – pasakoja kino režisierė, VILNIUS TECH docentė, Inesa Kurklietytė.
 
Daugiau nei du dešimtmečius kine dirbanti režisierė tokioje rinkos situacijoje įžvelgė galimybę – VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų prodiusavimo studijų programai sukurti naują Kino komunikacijos specializaciją. Šią kryptį pasirinkę studentai tampa įvairių audiovizualinio turinio kūrimo sričių specialistais, o jų sukurti filmai šiandien jau keliauja po kino festivalius visame pasaulyje.
 
Praktika – filmavimo aikštelėje
 
Kino profesionalė Inesa Kurklietytė studentams veda ne tik paskaitas – svarbiausių dalykų ji moko per praktines užduotis: tikroje filmavimo aikštelėje jaunieji kūrėjai įgyja patirties dirbdami skirtinguose audiovizualinio turinio gamybos etapuose bei ieško sau tinkamiausios darbo srities.
 
„Šiais metais studentai apkeliavo dešimtis unikalių vietų – nuo dvarų bei bažnyčių iki totorių kaimo – ir sukūrė 10 dokumentinių trumpametražių filmų. Šių projektų metu kiekvienas studentas turėjo galimybę išbandyti save skirtingose kino profesijose: režisieriaus, operatoriaus, garsisto, prodiuserio ir, žinoma, kino komunikacijos specialisto. Studentai keitėsi šiomis pareigomis ir kiekvienas išbandė jas visas. Toks realiais iššūkiais ir problemomis grįstas  mokymo metodas leidžia paruošti visapusiškus specialistus, kurie išmano visus kino gamybos procesus – nuo idėjos kūrimo iki jos įgyvendinimo, ir gali pasirinkti  sau tinkamiausią profesinę sritį šiame industrijos lauke“, – aiškina I. Kurklietytė.

Studentų praktinės užduotys ir kūrybinės galimybės „LinkMenų fabrike“ (daugiau nuotraukų rasite galerijoje)

Dėstytoja priduria, jog kino industrija – plati, todėl tai ne tik filmų kūrimas, tačiau ir televizijos, kitų audiovizualinių medijų turinio produkcija. 
 
Studijų metu studentai įgyja įgūdžių dirbti su profesionalia technika. Kūrybinių industrijų fakultetas nuolat investuoja į naują filmavimo, apšvietimo ir garso įrangą, todėl jaunieji kūrėjai nuo pat studijų pradžios mokosi dirbti su industrijos standartus atitinkančiais įrankiais. Studentai taip pat turi prieigą prie „LinkMenų fabriko“ profesionalių, Holivudo standartus atitinkančių vaizdo ir garso montažinių, o unikaliame, vieninteliame Baltijos šalyse LED ekrano paviljone gali kurti pasitelkdami pažangiausias vizualinių efektų technologijas.

„LinkMenų fabriko“ unikali virtualios produkcijos studija Faux Real Studio
 

Jaunieji kūrėjai taip pat mokosi kino komunikacijos – vieno svarbiausių dalykų, net galinčių  lemti filmo sėkmę. Šiuo metu šios srities specialistų Lietuvos rinkoje labai trūksta.
 
„Sukurti filmą yra viena, o padaryti jį matomu – visai kas kita. Reikia žinių, kaip dirbti su auditorijomis, identifikuoti filmo vertę, iškomunikuoti jo idėją pasauliui, sukurti filmo žinomumą. Tai – didžiulis mokslas ir menas, kurį išmano kino komunikacijos specialistai“, – pasakoja režisierė I. Kurklietytė.
 
Šie specialistai kuria komunikacijos planus, valdo socialinius tinklus, organizuoja viešinimo kampanijas ir išmano, kaip veikia kino festivalių pasaulis – žinojimas, į kurį iš šimtų festivalių siųsti konkretų filmą, gali tapti lemtingu jo sėkmei. Šiandien be tokio specialisto komandoje neapsieina nė vienas didesnis projektas.
 
Į studijas atvedė širdis
 
Geriausiai studijų teikiamas galimybes iliustruoja pačių studentų sėkmės istorijos. Viena iš tokių studenčių – Klaudija Vitkauskaitė,  stoti į Pramogų prodiusavimą nusprendusi beveik paskutinę akimirką. Šiandien jos filmai keliauja po pasaulinius festivalius, o pati jaunoji kūrėja tvirtina, jog širdis atvedė ten, kur reikia.
 
Viena pirmųjų pažinčių su kino kūrimu studijų metu įvyko, kai Klaudija nusprendė kartu su draugais  sudalyvauti KIF organizuojamame konkurse „Kino kovas“. Pati tuo metu jautusi nuovargį, mergina sukūrė trumpametražį filmą „Sau“ apie perdegimą. 
 
„Dalyvavimas šiame konkurse atrodė kaip gera proga dar kartą parodyti savo kūrinį kitiems – profesionalams ir apskritai žmonėms iš visos Lietuvos. Su draugais greitai nufilmavome trumpametražį filmą – nieko per daug nesitikėjome, tačiau kiti jį puikiai įvertino, o žiūrėdami savo kūrinį kino salėje jautėme visų palaikymą ir bendruomeniškumą. Tokiomis akimirkomis supranti, jog žmonės aplinkui tave laiko geru, jeigu moki gerai kurti. Tai suteikia pasitikėjimo savimi ir savo kūryba.
 
Šis konkursas suveda žmones iš visos Lietuvos, nes jame gali dalyvauti studentai iš visų universitetų – taip prasideda draugystės ir bendri projektai. Kartą man parašė: „Labas, mačiau tavo filmą. Gal nori kartu ką nors sukurti?“. Taigi, per šį renginį susipažįsti su žmonėmis, su kuriais paprastai turbūt niekada nebūtum susitikęs“, – pasakoja studentė.

Konkurso „Kino kovas“dalyviai ir svečiai
 

Kitas filmas „Anapus link“ (ang. Solace From Beyond), šiandien jau rodomas kino festivaliuose, gimė I. Kurklietytės įkurto  Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriaus (AMII) organizuojamose „Vasaros Media Studijos“ kūrybinėse dirbtuvėse, į kurias susirenka profesionalai iš viso pasaulio.
 
Klaudiją įgyvendinti seniai kirbėjusią filmo idėją paskatino pokalbis su Amerikos kino prodiuseriu Paul Nethercott. Kaip pasakoja jaunoji kūrėja, ekranizuoti istoriją, gimusią iš asmeninių išgyvenimų, tapo didžiausiu iššūkiu, tačiau filmo kūrimo procesas virto ir savotiška terapija.
 
„Ši mokykla – kaip švelnesnė kino industrijos versija, kurioje viskas vyksta kaip tikroje, tačiau čia dar turi daug galimybių klysti ir niekas ant tavęs dėl to nepyksta. Tai puiki vieta mokytis: esi apsuptas profesionalų, pamokančių, kaip bendrauti su aktoriais ar režisuoti, taip pat įgyji patirties, kuri suteikia galimybių eiti toliau, pavyzdžiui, prisidėti prie didesnių kino projektų“, – pasakoja jaunoji režisierė.
 
Šiais metais birželio 23 d. – liepos 6 d. vykusios kūrybinės dirbtuvės „Vasaros Media Studija“ subūrė 46 dalyvius iš įvairių pasaulio šalių ir universitetų. Per dvi intensyvias savaites dalyviai sukūrė devynis trumpametražius filmus – nuo idėjos gimimo iki pasirengimo rodyti juos didžiajame ekrane. 
 
Geriausio filmo ir geriausio scenarijaus apdovanojimas buvo įteiktas filmui „Paskui Tave“ (ang. Promised Belt), kurį režisavo kita Pramogų prodiusavimo kino specializacijos studentė Jelizaveta Aleksandrova. Jaunoji kūrėja teigia, jog geriausioms idėjoms išpildyti reikia ne tik istorijos, bet ir galimybių, kurias suteikia „Vasaros Media Studija“.

Šių metų „Vasaros Media Studijos“ kūrybinių dirbtuvių dalyviai (daugiau nuotraukų rasite galerijoje)
 

„Sunku apsakyti, kokia esu laiminga, kad turėjau galimybę dalyvauti šiose dirbtuvėse ir dirbti su įvairiais žmonėmis iš viso pasaulio. Dalyvavę dėstytojai – patyrę režisieriai bei savo srities profesionalai mums davė daug naudingų patarimų, kad rezultatas būtų kuo geresnis. Čia supratau, kad viskas yra įmanoma tinkamoje aplinkoje, su tinkamais žmonėmis ir, žinoma, su profesionalia įranga. Nors lektoriai sako, jog svarbu stipri istorija, tačiau aš manau, jog tam reikia ir gerų galimybių, kurias gavome šiose kūrybinėse dirbtuvėse“, – pasakoja jaunoji režisierė Jelizaveta.
 
Šio trečiojo studijų kurso metu Klaudija naudojasi ir kita universiteto teikiama galimybe – dalyvauti mainų programoje „Erasmus+“ Vokietijos Štutgarto medijų universitete. „Ši patirtis, išvykus tokiam ilgam laikui, pakeitė mane kaip asmenybę, įkvėpė idėjoms, kurias norėčiau įgyvendinti grįžusi. Vokietija yra didelė šalis ir tai man suteikė labai daug laisvės, kurios galbūt prieš tai trūko. Tokioje didelėje šalyje tampi dar laisvesnis, o tai kūrėjui yra labai svarbu – jaustis drąsiai, kad ir kur bebūtum ir ką bedarytum“, – sako studentė.
 
Klaudija būti drąsiems linki ir būsimiems kūrėjams. „Pasitikėkite savimi, nes tai universitete reiškia labai daug – čia tapsite patys atsakingi už save ir savo ateitį. Turėsite išdrįsti patys nueiti pasikalbėti su dėstytojais ar savo sričių profesionalais, turėsite išdrįsti kurti ir pristatyti savo darbus – tik taip jums atsivers durys į sėkmę.“
 
Nauja studijų programa – naujos galimybės kūrėjams
 
Nuo kitų metų VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakultetas kvies stoti į bakalauro Medijų kūrybos ir skaitmeninių technologijų studijų programą. Ši programa skirta ugdyti šiuolaikinio audiovizualinio turinio kūrybos technologijas išmanančius profesionalius menininkus, kurie gebėtų ne tik kurti taikant pažangiausius technologinius sprendimus, bet ir valdyti kūrybinius projektus bei efektyviai komunikuoti jų rezultatus. Nauja programa dėmesį skirs tokioms sritims kaip kinas, reklama, animacija, televizijos laidų kūryba naudojant klasikinius bei virtualius produkcijos metodus.
 
„Panašių programų Lietuvoje pasirinkimas šiandien yra ribotas. Tuo metu mūsų fakulteto siūlomos programos išskirtinumas – puiki jos materialioji bazė ir studentų įgalinimas naudotis technologiniais bei skaitmeniniais įrankiais, suteiksiančiais būsimiems specialistams išskirtinumo rinkoje. Studijų metu jaunieji kūrėjai ugdys savo meninę kompetenciją, įgis praktinių įgūdžių virtualios gamybos, išplėstinės realybės kūrybinių sprendimų, interaktyvių medijų dizaino bei garso ir vaizdo skaitmeninio apdorojimo kūrybinėse srityse. Studentai turės galimybę dirbti su aukščiausio lygio skaitmeninio kino technikos įranga, kuri yra naudojama žymiausiuose tarptautiniuose kino filmų projektuose“, – pasakoja Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė prof. dr. Vaida Asakavičiūtė. 

Studentų naudojama filmavimo technika
 

Dirbdami su šia įranga, jaunieji kūrėjai įgys vertingų techninių ir meninių įgūdžių, susipažins su šiuolaikiniais kūrybinio darbo metodais ir įrankiais, kurie yra plačiai naudojami kino ir audiovizualinėje industrijoje ne tik Europoje bet ir JAV kino industrijoje
 
„Be to, studijų procese studentai bendradarbiaus su realiais industrijos partneriais ir išmoks taikyti savo žinias praktiškai, todėl taps tarptautiniu lygiu gebančiais dirbti profesionalais, kurių paklausa šiuolaikinėje darbo rinkoje ypač didelė“,  – nurodo dekanė.

Daugiau apie studijas VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakultete rasite čia.

Nuotraukų galerija 

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau