Stojantiesiems

Sveika mityba universitete: kuo ypatingi „Confetti“ ir „Maisto imperija“ meniu?

Spalio 30, 2024
Maistas – neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis, o tinkama mityba – sveikatos pagrindas. Netinkamai maitinantis, gali sutrikti fizinė ir psichinė sveikata, kamuoti nuovargis, o ypač įtemptu sesijų laikotarpiu, netinkamo maisto pasirinkimas gali lemti ir energijos stygių, pablogėjusią koncentraciją ir susilpnėjusią atmintį.
 
VILNIUS TECH padaliniuose įsikūrusios „Maisto imperija“ ir „Confetti“ į savo valgiaraščius įtraukia aukštos maistinės vertės turinčių patiekalų, džiuginančių ne tik studentų skrandžius.
 
Sveikas maistas kiekvienam
 
Plytinės rūmuose besimokantys studentai, dirbantys mokslininkai ir svečiai turi galimybę kasdien ragauti įvairių, sveikai paruoštų patiekalų restorane „Confetti“. Kaip pasakoja jo vadovas Aidas Poleninas, kiekvienam patiekalui sukurti yra skiriamas ypatingas dėmesys ne tik pasirenkant produktus, bet ir vengiant įvairių dirbtinių skonio stipriklių, cukraus ar kitų priedų, kurie nėra palankūs sveikatai.
 
„Mūsų šūkis – sveikas maistas kiekvienam. Todėl savo patiekalus gaminame taip, jog šie prisigertų kuo mažiau riebalų, arba visai jų neturėtų, gamindami mėsos patiekalus nenaudojame miltų ir įprastinių džiūvėsėlių, juos keičiame daržovėmis arba avižų džiūvėsėliais, o pridėtinį cukrų – į uogas ir agavų sirupą.. Net pagal dietistų maistinės vertės skaičiavimus, vitrinoje esantys skanėstai yra klasifikuojami kaip užkandžiai, o ne desertai“, – pasakoja restorano vadovas.
 
Taip pat „Confetti“ ypatingas tuo, jog kasdien čia galima rasti daug įvairiai, bet sveikai paruoštų daržovių, tarp kurių yra ir pačių savininkų užaugintų bei marinuotų daržo gėrybių. 
 
Mėsos patiekalai ruošiami iš Lietuvos ūkininkų tiekiamų produktų, o kiaušiniai – tik laisvai laikomų vištų. Šiame restorane sveikuoliški ir padažai, gaminami nenaudojant krakmolo, miltų ir kitokių priedų. 
 
„Confetti“ neužmirštami ir užsienio studentai, kuriems suteikiama galimybė mėgautis savo tradiciniais bei paragauti lietuviškų patiekalų. Nevalgantys mėsos ar vengiantys gliuteno, taip pat gali rinktis iš keleto patiekalų per dieną.
 
„Prie valgiaraščių sudarymo ir maisto gamybos dirba tik ilgą patirtį turintys savo sričių profesionalai. Maitinant studentus ir dėstytojus, mums svarbu, kad šie gautų ne greitai pasisavinamus, bet sudėtinius – t.y. lėtai energiją išskiriančius angliavandenius. Valgant tokį maistą, energijos užtenka visai dienai, virškinimas būna lengvesnis, o organizmas pasisavina daugiau maistinių medžiagų. Todėl mums svarbu, kad kiekvienas patiekalas būtų tik geriausios kokybės ir maistinės vertės“, – pasakoja „Conffeti“ vadovas Aidas Poleninas.
 
Svarbiausia – skonis ir estetika
 
„Maisto imperija“ yra puikiai pažįstama, ilgametė Statybos ir Verslo fakultetų dalis, į kurią užsuka pavalgyti ne tik šių, bet ir kitų fakultetų studentai, dėstytojai bei darbuotojai. 
 
Restorano vadovas Valdas Petrušis pasakoja, jog valgiaraštis sukurtas taip, kad jame pavalgyti rastų ir norintieji papietauti, ir užkąsti – kasdien jame galima rasti 15-20 patiekalų. Taip pat nemaža dalis pritaikyta vegetarams, tam tikrų maisto produktų netoleruojantiems žmonėms ir užsienio studentams.
 
„Turime nemažą pasirinkimą patiekalų nevalgantiems mėsos, ypač kiaulienos, kadangi dalis universiteto bendruomenės yra atvykę iš šalių, kuriose tikėjimas neleidžia to daryti. Taip pat gaminame nemažai vištienos patiekalų. Kasdien ruošiame skirtingus patiekalus, tačiau yra ir tokių, kuriuos gaminame kasdien, pavyzdžiui, itin mėgstamus kiaulienos karbonadus. Tačiau mūsų pagrindinė vizija – restoranas, kuriame visi rastų ką nors sau tinkamo“, – pasakoja V. Petrušis.
 
„Maisto imperijoje“ maistą ruošia profesionalai, ir gamina tik iš šviežių produktų. Kaip pasakoja restorano direktorius, mėsą ir ekologiškas daržoves jie perka iš Lietuvos ūkininkų. Tam labai svarbus ir sezoniškumas, todėl nuolat galvojama, ką galima pagaminti iš tą dieną esančių produktų. 
 
„Mums svarbiausia yra maisto skonis ir vaizdas, kuriuos sukuriame įdėję meilės ir gamindami iš širdies. Visuomet stengiamės dirbti su šypsena“, – sako V. Petrušis.
 
Restoranus rasite:
 
„Maisto imperija“ – Saulėtekio al. 11, S2 Auditoriniame korpuse, 1 aukšte.
 
„Confetti“ – Plytinės g. 25, 1 aukšte ir Islandijos g. 3.  
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau