Sveikiname naujuosius VILNIUS TECH mokslų daktarus, profesorius, docentus ir išradėjus

Rugsėjo 24, 2024
Viena svarbiausių, po naujų mokslo metų pradžios, švenčių universitete rudenį – iškilmingas Senato posėdis. Šiandien jame  įteikti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslo daktaro laipsnio diplomai, docento ir profesoriaus pedagoginio vardo atestatai, išduoti patentai.
 
„Ši diena – tai naujųjų mokslo daktarų, išradėjų, profesorių ir docentų sunkių ir ilgų darbo savaičių rezultatas. Jos atnešė atradimo džiaugsmą, inovacijas ir patentus. Mokslininko kelias – tai gyvenimo būdas, todėl, tikiu, daugeliui jūsų ir toliau naktimis kirbės mintys ir idėjos apie darbus, o ryte pabusite atradę sprendimus. Tad linkiu ir toliau visiems eiti mokslo keliu ir kurti Lietuvai bei universitetui“, – tardamas sveikinimo žodį kalbėjo rektorius Romualdas Kliukas.
 
Senato pirmininkas prof. dr. Alfonsas Daniūnas padėkojo visiems diplomus, patentus ir atestatus gavusiems kūrėjams už jų indėlį į universiteto vystymąsi bei mokslinius atradimus.
 
Susirinkusi universiteto bendruomenė pasveikino dvidešimt vieną naująjį mokslų daktarą, taip pat keturis naujuosius profesorius, septynis docentus bei šešių patentuotų išradimų autorius. Renginio nuotaiką sukurti padėjo VILNIUS TECH orkestras.
 
Sveikiname Mokslų daktarus:
 
dr. DALIĄ TRAŠKINAITĘ, disertacijos pavadinimas – „Nauja architektūra Lietuvos UNESCO pasaulio paveldo vietovėse – Kuršių Nerijoje ir Vilniaus istoriniame centre: estetiniai ir paveldosauginiai disonansai bei kaitos galimybės“. Mokslinis vadovas: prof. dr. Almantas Liudas Samalavičius;
 
dr. PAULIŲ ŠŪMAKARĮ, disertacijos pavadinimas –  „Ekoinovacijų strategijos plėtojant tarptautinį verslą“. Mokslinis vadovas: prof. dr. Renata Korsakienė;
 
dr. JULIANĄ SMIRNOVĄ, disertacijos pavadinimas – „Organizacijos veiklos vykdymo žaliąja kryptimi vertinimas“. Mokslinis vadovas: prof. dr. Ilona Skačkauskienė;
 
dr. JULIJĄ GAVĖNAITĘ-SIRVYDIENĘ, disertacijos pavadinimas – „Kibernetinio saugumo vertinimo priemonės sukūrimas finansų institucijoms“. Mokslinis vadovas: doc. dr. Algita Miečinskienė;
 
dr. SANTAUTĘ VENSLAVIENĘ, disertacijos pavadinimas – „Blokų grandinės poveikio sutelktiniam finansavimui vertinimas“. Mokslinis vadovas: prof. dr. Jelena Stankevičienė;
 
dr. DIANĄ BELOVĄ-PLONIENĘ, disertacijos pavadinimas – „Hibridinių meandrinių struktūrų dažninių charakteristikų tyrimas“. Mokslinis vadovas: prof. dr. Andrius Katkevičius;
 
dr. PAULIŲ PAPLAUSKĄ, disertacijos pavadinimas – „Valstybinės reikšmės kelių asfalto dangos būklės blogėjimo spartos vertinimo modelis“. Mokslinis vadovas: prof. dr. Audrius Vaitkus;
 
dr. JONĄ BIELSKŲ, disertacijos pavadinimas – „Mašininio mokymosi modelio taikymas pastato vėdinimo sistemos valdymo efektyvumui didinti“. Mokslinis vadovas: doc. dr. Violeta Motuzienė;
 
dr. VIGAILĘ SEMAŠKAITĘ, disertacijos pavadinimas – „Suskystintųjų gamtinių dujų hidrodinaminių ir termodinaminių procesų transportavimo ir išdujinimo sistemoje tyrimas“. Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Marijonas Bogdevičius;
 
dr. OLGĄ KHRYSTOSLAVENKO, disertacijos pavadinimas – „Garso difuzoriaus tyrimai ir modifikavimas naudojant medienos atliekų anglį“. Mokslinis vadovas: doc. dr. Raimondas Grubliauskas;
 
dr. TOMĄ VILNIŠKĮ, disertacijos pavadinimas – „Konstrukcijų su devulkanizuotos gumos granulėmis kūrimas ir jų akustinių savybių tyrimai“. Mokslinis vadovas: doc. dr. Tomas Januševičius;
 
dr. AURIMĄ PETROVĄ, disertacijos pavadinimas – „Skaitmeninis kūrybiškumas žaidimų scenos generavime taikant genetinius daugiakriterių sprendimų priėmimo metodus“. Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Romualdas Baušys,
 
dr. JUSTĄ KAZANAVIČIŲ, disertacijos pavadinimas – „Monolitinės architektūros programų migracijos į mikroservisų architektūrą tyrimas“. Mokslinis vadovas: prof. dr. Dalius Mažeika;
 
dr. KIRIL GRIAZEV, disertacijos pavadinimas – „Interneto tinklalapių turinio blokų duomenų rinkinys ir jo duomenų žymėjimą supaprastinantys sprendimai“. Mokslinis vadovas: prof. dr. Simona Ramanauskaitė; 
 
dr. OLEG BYSTROV, disertacijos pavadinimas – „Debesų kompiuterijos lygiagrečiųjų skaičiavimų SaaS efektyvumo tyrimai heterogeninėse architektūrose“. Mokslinis vadovas: prof. dr. Arnas Kačeniauskas;
 
dr. HAJI AKBAR SULTANI, disertacijos pavadinimas – „Pasikartojančių apkrovų ir padidintos temperatūros veikiamų betono elementų su kompozitine armatūra lenkiamojo standumo analizė“. Mokslinis vadovas: prof. dr. Viktor Gribniak;
 
dr. ANTANĄ ZINOVIČIŲ, disertacijos pavadinimas – „Metalo ir biomedžiagų nanokompozitų formavimas ir taikymas imuniniuose jutikliuose“. Mokslinis vadovas: doc. dr. Inga Morkvėnaitė-Vilkončienė; 
 
dr. KĘSTUTĮ BUČELĮ, disertacijos pavadinimas – „Lazerinio įborinimo poveikis martensitinio sendinamo plieno paviršiaus sluoksnio struktūrai ir savybėms“. Mokslinis vadovas: doc. dr. Jelena Škamat;
 
dr. VYTAUTĄ GIEDRAITĮ, disertacijos pavadinimas – „Rekreacinės paskirties šaunamojo ginklo slopintuvo efektyvumo tyrimai“. Mokslinis vadovas: prof. dr. Artūras Kilikevičius; 
 
dr. MARIŲ ŠUMANĄ, disertacijos pavadinimas – „Roboto pozicionavimo klaidų kompensavimas taikant gilųjį Q-mokymosi algoritmą“. Mokslinis vadovas: prof. dr. Vytautas Bučinskas; 
 
dr. TADĄ VENGALĮ, disertacijos pavadinimas – „Terminių srautų, vykstančių šaldymo įrenginiuose, tyrimai“. Mokslinis vadovas: prof. dr. Vadim Mokšin.
 
Profesoriaus pedagoginio vardo atestatus atsiėmė: 
 
Mechanikos fakulteto prof. dr. RAIMONDAS JASEVIČIUS;
 
Elektronikos fakulteto prof. dr. ANDRIUS KATKEVIČIUS;
 
Elektronikos fakulteto prof. dr. TATJANA GRIC;
 
Statybos fakulteto ir Antano Gustaičio aviacijos instituto prof. dr. VIKTOR GRIBNIAK.
 
Docento pedagoginio vardo atestatus atsiėmė:
 
Aplinkos inžinerijos fakulteto doc. dr. LAURA JATEIKIENĖ;
 
Mechanikos fakulteto doc. dr. ROMUALDAS JUKNELEVIČIUS;
 
Statybos fakulteto doc. dr. AIDAS JOKŪBAITIS;
 
Fundamentinių mokslų fakulteto doc. dr. INGRIDA LEŠČAUSKIENĖ;
 
Verslo vadybos fakulteto doc. dr. OLGA LINGAITIENĖ;
 
Transporto inžinerijos fakulteto doc. dr. PAULIUS SKAČKAUSKAS;
 
Statybos fakulteto doc. dr. JUSTAS ŠLAITAS.
 
Kiekvienais metais VILNIUS TECH mokslininkai atlieka šimtus tiriamųjų ir užsakomųjų projektų Lietuvos verslo įmonėms bei institucijoms, vykdo įvairių sričių mokslinius tyrimus, sukuria naujus, inovatyvius sprendimus bei juos užpatentuoja. Tai tik parodo, jog mokslo indėlis šiuolaikinėje visuomenėje – neįkainojamas.
 
LR Valstybinis patentų biuras išdavė patentus šiems išradimams:
 
Patentas išduotas išradimui „Kompozitinė garsą sugerianti plokštė“. Išradėjai: doc. dr. Raimondas Grubliauskas, Robert Ružickij.
 
Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras išdavė patentą išradimui „Tiesiaeigis slenkamojo judesio pjezoelektrinis variklis“. Išradėjai: prof. dr. Dalius Mažeika, doc. dr. Andrius Čeponis.
 
Patentas išduotas išradimui išradimui „Didelės galios pjezoelektrinis variklis su valdymo sistema“. Išradėjai: prof. habil. dr. Piotr Vasiljev, prof. dr. Dalius Mažeika, doc. dr. Andrius Čeponis, doc. dr. Sergejus Borodinas, doc. dr. Regimantas Bareikis, Arūnas Struckas.
 
Patentas išduotas išradimui „Hidraulinis skirstytuvas su sklandžio sraigtine pavara“. Išradėjai: prof. dr. Olegas Prentkovskis, doc. dr. Paulius Skačkauskas, dr. Mykola Karpenko (Bendraautoriai Krzysztof Towarnick, Michal Stosiak – Lenkija).
 
Jungtinių Amerikos Valstijų patentų biuras išdavė patentus šiems išradimams:
 
Patentas išduotas išradimui “System and Method for Real-Time Creation and Execution of a Human Digital Twin”. Išradėjai: prof. dr. Artūras Serackis, prof. dr. Dalius Navakauskas, prof. dr. Dalius Matuzevičius, doc. dr. Tomyslav Sledevič, dr. Vytautas Abromavičius.
 
Patentas išduotas išradimui “Real-Time Alignment of Multiple Point Clouds to Video Capture”. Išradėjai: prof. dr. Artūras Serackis, prof. dr. Dalius Navakauskas, prof. dr. Dalius Matuzevičius, prof. dr. Darius Plonis, prof. dr. Andrius Katkevičius, doc. dr. Tomyslav Sledevič, dr. Vytautas Abromavičius.
 

Daugiau renginio akimirkų rasite čia.

 
Fotografai: Aleksas Jaunius ir Simas Bernotas.

Galerija

Panašios naujienos

VILNIUS TECH matematinį bendradarbiavimą su Maria Curie-Skłodowska universitetu stiprina per ATHENA projektą
VILNIUS TECH matematinį bendradarbiavimą su Maria Curie-Skłodowska universitetu stiprina per ATHENA projektą
Tarptautinis akademinis bendradarbiavimas atveria naujas galimybes studijoms, moksliniams tyrimams ir žinių mainams. Tokių iniciatyvų naudą VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto Matematinės statistikos katedros bendruomenė turėjo galimybę patirti 2026 m. rugsėjo 7–20 d., kai universitete viešėjo dr. Eliza Jackowska-Boryc iš Maria Curie-Skłodowska universiteto (UMCS) Liubline, Lenkijoje. Vizitas vyko pagal UMCS 4 ATHENA European University PLUS projektą, skirtą stiprinti ATHENA aljanso universitetų bendradarbiavimą, akademinį mobilumą ir bendras mokslo bei studijų iniciatyvas. Maria Curie-Skłodowska universitetas yra vienas didžiausių ir svarbiausių universitetų Lenkijoje bei aktyvus tarptautinių mokslinių tyrimų ir akademinių mainų dalyvis. Vizito metu dr. Eliza Jackowska-Boryc aktyviai įsitraukė į Matematinės statistikos katedros akademinę veiklą. Kartu su doc. dr. Nomeda Bratčikoviene ji vedė „Įvado į grafų teoriją“ paskaitas DATf-24 grupės studentams. Grafų teorija yra viena svarbiausių šiuolaikinės diskrečiosios matematikos sričių, nagrinėjanti objektų ir jų tarpusavio ryšių struktūras. Jos metodai plačiai taikomi kompiuterių tinkluose, socialinių tinklų analizėje, logistikos sistemose, maršrutų optimizavimo uždaviniuose bei dirbtinio intelekto sprendimuose. Tarptautinė dėstymo patirtis studentams suteikė galimybę ne tik susipažinti su skirtingais matematikos dėstymo metodais, bet ir gilinti žinias srityje, kuri yra svarbi daugelio šiuolaikinių technologijų pagrindas. Svarbi vizito dalis buvo ir mokslinė veikla. Katedroje surengtuose matematikos didaktikos tematikos seminaruose aptarti jau dvejus metus vykdomi bendri VILNIUS TECH ir UMCS moksliniai tyrimai. Seminarų metu diskutuota apie matematikos mokymo ir mokymosi iššūkius aukštajame moksle, analizuoti pasiekti rezultatai bei numatytos tolesnės bendradarbiavimo kryptys. Tokie susitikimai suteikia galimybę keistis akademine patirtimi, generuoti naujas mokslinių tyrimų idėjas ir inicijuoti bendras publikacijas bei projektus. Viešnagės metu taip pat įvyko susitikimas su ATHENA European University veiklas VILNIUS TECH koordinuojančiomis specialistėmis dr. Aleksandra Sokolova ir dr. Asta Radzevičiene. Susitikimo metu aptartos ATHENA aljanso teikiamos galimybės akademiniam mobilumui, tarptautinių studijų plėtrai, bendroms mokslinėms iniciatyvoms bei tolesniam universitetų bendradarbiavimui Europos aukštojo mokslo erdvėje. ATHENA European University yra Europos universitetų aljansas, vienijantis dešimt aukštųjų mokyklų iš įvairių Europos šalių, tarp jų – VILNIUS TECH ir UMCS. Aljansas skatina studijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų integraciją, sudaro daugiau galimybių studentų ir darbuotojų mobilumui bei padeda universitetams kartu spręsti visuomenei aktualius iššūkius tarptautinėje aplinkoje. Intensyvią akademinę programą papildė ir pažintinės veiklos. Apsilankymas Sapiegų rūmuose suteikė progą neformalioje aplinkoje tęsti profesines diskusijas, geriau pažinti Lietuvos kultūros paveldą bei stiprinti tarpuniversitetinius ryšius. Dr. Elizos Jackowskos-Boryc vizitas tapo dar vienu sėkmingu VILNIUS TECH ir UMCS partnerystės pavyzdžiu. Tokios iniciatyvos prisideda prie studijų kokybės gerinimo, mokslinių tyrimų plėtros ir universitetų tarptautiškumo stiprinimo. Jos taip pat kuria naujas galimybes studentams, dėstytojams ir tyrėjams įsitraukti į tarptautines akademines veiklas, plėtoti profesinius ryšius ir kartu kurti inovatyvius mokslo bei studijų projektus. Matematinės statistikos katedra dėkoja dr. Elizai Jackowskai-Boryc už aktyvų dalyvavimą studijų ir mokslinėje veikloje, vertingas įžvalgas bei prasmingą bendradarbiavimą. Tikimasi, kad užsimezgę ryšiai ir ateityje virs naujais bendrais projektais, mokslinėmis publikacijomis ir iniciatyvomis ATHENA European University aljanse bei už jo ribų.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Dvigubos transformacijos poveikio žemės ūkio veiklos rezultatams vertinimo modelis tvarumo kontekste“ („Twin transition impact assessment model for agricultural performance in the context of sustainability“), kurią parengė doktorantė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Disertacija rengta 2020–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – dr. Rasa Melnikienė. Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 22 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Žemės ūkio dviguba transformacija, jungianti skaitmeninę ir žaliąją pertvarkas, yra viena pagrindinių Europos Sąjungos strategijos krypčių, siekiant kurti tvaresnį, atsparesnį ir konkurencingesnį žemės ūkio sektorių. Disertacijoje sprendžiama problema, kaip įvertinti skaitmeninės ir žaliosios pertvarkų poveikį žemės ūkio veiklos rezultatams tvarumo kontekste. Disertacijos tikslas – sukurti ir empiriškai pagrįsti dvigubos transformacijos poveikio vertinimo modelį. Modelis integruoja tris vertinimo lygmenis: ūkio, bioekonomikos ir vertės grandinės, ir nacionalinį bei regioninį kontekstą. Struktūrinės asimetrijos ir įgalinantys mechanizmai įtraukiami kaip veiksniai, veikiantys visus tris vertinimo lygmenis. Tyrime taikyta mišri metodika, jungianti mokslinės literatūros analizę, konceptualią sintezę, atvejo analizę, struktūrintų apklausų analizę, lyginamąją analizę, koreliacinę ir regresinę analizę, jautrumo analizę, pusiau struktūrintus interviu, dokumentų analizę ir empirinių rezultatų sintezę. Empirinį pagrindą sudaro penki tarpusavyje susiję tyrimai, apimantys smulkių ūkių skaitmenizaciją, skaitmeninių technologijų diegimą tvariame žemės ūkyje ir bioekonomikoje, dvigubą transformaciją Lietuvoje ir Rumunijoje, maisto tiekimo grandinių skaitmenizaciją bei struktūrines asimetrijas Lietuvos bioekonomikos transformacijoje. Empiriniai rezultatai rodo, kad dviguba transformacija gerina žemės ūkio veiklos rezultatus tada, kai skaitmeniniai ir žalieji sprendimai yra integruojami ūkio, vertės grandinės bei regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Skaitmenizacija prisideda prie darbo efektyvumo, planavimo, ryšių su vartotojais, investicinių sprendimų, nuostolių mažinimo, atsekamumo, produkto kokybės ir tiekimo grandinės matomumo, kartu sudarydama prielaidas išteklių, atsinaujinančiosios energijos ir vandens naudojimo efektyvumui, emisijų mažinimui, anglies sekvestracijai ir atsparumui klimato kaitai. Tačiau šie rezultatai priklauso nuo infrastruktūros, investicinių pajėgumų, politikos paramos, skaitmeninių įgūdžių ir institucinio pasirengimo. Tyrime taip pat buvo atskleistos struktūrinės asimetrijos: didesnis investicijų intensyvumas savaime neužtikrina geresnių ekonominių rezultatų, o skaitmeninių technologijų diegimas gali vystytis atskirai nuo ekologinės gamybos orientacijos. Disertacijoje daroma išvada, kad skaitmeninė ir žalioji pertvarkos gali pagerinti žemės ūkio veiklos rezultatus ir tvarumą, tačiau tik tada, kai jos yra integruotos, pritaikytos konkrečiam kontekstui ir palaikomos įgalinančiais mechanizmais. Naujas pasiūlytas modelis suteikia mokslinį ir praktinį pagrindą vertinti žemės ūkio veiklos rezultatus dvigubos transformacijos sąlygomis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau