2025 m. gegužės 8–9 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybinių industrijų fakultete vyko tarptautinė tarpdisciplininė konferencija „Vizualumas 2025: socialinės inovacijos tvarumo komunikacijai“ („Visuality 2025: Social Innovations for Sustainability Communication“). Tai – didžiausias fakulteto mokslo renginys, vykstantis kas dveji metai ir jau aštuntą kartą sutelkęs įvairių sričių mokslininkus bei praktikus.
Dekanė prof. dr. Vaida Asakavičiūtė konferencijos atidarymo metu pasveikino visus susirinkusiuosius, linkėdama prasmingų ir įkvepiančių diskusijų, naujų įžvalgų bei bendradarbiavimo. Ji pabrėžė, kad Kūrybinių industrijų fakultete „VISUALITY“ konferencija tradiciškai organizuojama kas keleri metai ir yra skirta svarbiems komunikacijos iššūkiams analizuoti bei skatinti tarptautines diskusijas tarp mokslininkų ir praktikų.
"VISUALITY 2025“ – tai jau 8-oji tarptautinė konferencija, skirta tvarumo komunikacijai, kurios aktualumą diktuoja ne tik augantis dėmesys moksliniams tyrimams, bet ir vis stiprėjantis tvarumo vaidmuo tiek versle, tiek visuomenėje.
Konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 100 pranešėjų iš daugiau nei 20 pasaulio šalių, tarp jų – iš Lietuvos, JAV, Kolumbijos, Meksikos, Italijos, Vokietijos, Ispanijos, Suomijos, Portugalijos, Slovėnijos, Kroatijos, Vengrijos, Lenkijos, Armėnijos, Sakartvelo, Kinijos, Pietų Korėjos, Dramblio Kaulo Kranto, Šiaurės Makedonijos, Rumunijos, Ukrainos, Kazachstano ir kt. Atsižvelgiant į postpandeminę praktiką, renginys vyko hibridiniu būdu, derinant gyvus ir nuotolinius pranešimus.
Konferencijos plenarinėje sesijoje ir 11 teminių sekcijų buvo nagrinėjami įvairūs vizualumo aspektai iš komunikacijos, medijų, filosofijos, sociologijos, vadybos, psichologijos, edukologijos, menų, dizaino, kultūros, kūrybinių ir pramogų industrijų, sveikatos apsaugos, klimato kaitos, technologijų, urbanistikos, politikos, geopolitikos, estetikos ir kitų perspektyvų.
Konferencijos pranešimų pagrindu parengti moksliniai straipsniai publikuojami tarptautiniuose recenzuojamuose žurnaluose „Filosofija. Sociologija“ bei „Creativity Studies“.
Plenarinės sesijos akcentai – renginio metu pranešimus skaitė žinomi tyrėjai, menininkai ir praktikai:
- K. Molek-Kozakowska (Opolės universitetas, Lenkija; Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuva) kalbėjo apie vaizdines komunikacijos klimato klausimais strategijas, daugiausia dėmesio skirdamas tam, kaip politikos formuotojai įsivaizduoja tvarią ateitį. Ji pristatė preliminarias kokybinės duomenų analizės išvadas, iš kurių matyti, kad Lietuvos komunikacija klimato klausimais paprastai yra sudėtinga ir jai vadovauja ekspertai, o piliečių dalyvavimas ar naratyvų įvairovė yra mažesni.
- Halyna Berehova (Chersono nacionalinis technikos universitetas, Ukraina) pristatė Ukrainos karo plakatų analizę kaip vizualinį atsaką į Rusijos invaziją. Jos tyrimuose nagrinėjama, kaip šie plakatai veikia kaip pasipriešinimo ir solidarumo įrankiai, atstovaujantys tokias temas kaip nacionalinė tapatybė, trauma ir tarptautinė parama.
- Monika Mačiulienė ir Aeilita Skaržauskienė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) aptarėpiliečių mokslą ir komunikaciją, pabrėždamos, kaip piliečių dalyvavimas mokslo procesuose padeda vizualizuoti tokius abstrakčius reiškinius, kaip klimato kaita. Daugiausia dėmesio skyrė kolektyviniam intelektui ir skaitmeninėms platformoms, demonstruodamos, kaip naujosios technologijos gali įgalinti visuomenę dalyvauti formuojant pasakojimus apie tvarumą ir demokratiją.
- Eric Mark Kramer pristatė filosofinę refleksiją apie vizualumą, aptardamas, kaip vizualinė komunikacija formuoja suvokimą, tapatybę ir socialinę tvarką. Vizualumą jis susiejo su platesnėmis galios, kontrolės ir prasmės kūrimo sąvokomis žiniasklaidos prisotintame pasaulyje.
Šių metų konferencijos naujovė – atskira sekcija, analizuojanti įvairius vizualumo aspektus visuomenės sveikatos ir sveikatos apsaugos kontekste. Šioje sekcijoje net 3 pranešimai skirti aktualiai negalios ir jos įgalinimo tematikai.
Konferencijos finansavimas
Konferencija „Visuality 2025“ buvo iš dalies finansuojama iš tarptautinių projektų „DIGICHER“ (Digital Cultural Heritage – Platforms for Innovation) ir „CLIMAS“ (Climate Change Communication in Media and Art) lėšų. Šie projektai remia tarpdisciplininius tyrimus, skatinančius inovatyvias vizualumo formas tvarumo ir kultūros paveldo komunikacijoje.
Galerija
