Stojantiesiems

TIF pristatyti „Scania“ elektra varomi vilkikai: tik laiko klausimas, kada jie paplis ir Lietuvoje

Spalio 23, 2025
VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakultete (TIF) įvyko „Scania BEV Road Show 2025“ – renginys, subūręs akademinės bendruomenės ir transporto sektoriaus atstovus pažvelgti į elektrinio sunkiojo transporto ateitį.

Renginio metu dalyviai turėjo galimybę susipažinti su naujausiais „Scania“ visiškai elektra varomais sunkvežimiais (BEV) ir išmaniaisiais logistikos sprendimais. Programoje buvo pristatyti techniniai BEV parametrai, „Fleet Management“ sistemos galimybės logistams, o renginį vainikavo praktinis elektrinio sunkvežimio pristatymas TIF teritorijoje.

Pasak UAB „Scania Lietuva“ generalinio direktoriaus Dariaus Snieškos, ši savaitė buvo pilna elektromobilumo sprendimų sunkiojo transporto segmente: „Manau, nelabai suklysiu sakydamas, kad tiek sunkiųjų visiškai elektra varomų komercinio transporto priemonių Lietuvoje dar nebuvo iki šiol. Septyni elektriniai sunkvežimiai, pritaikyti labai skirtingiems verslo segmentams – nuo statybų ir atliekų surinkimo iki vietinės distribucijos ar net tolimųjų pervežimų. Tai ne bandomieji modeliai, o komerciniai sprendimai, skirti daryti verslą ir kartu dekarbonizuoti aplinką, kurioje gyvename.“

Vadovas pabrėžė, kad elektriniai sunkvežimiai – tai ne vien baterijos talpa ar įkrovimo greitis. „Svarbiausia – balansas ir optimizacija. Svarbu pasirinkti bateriją pagal maršrutus, efektyviai išnaudoti technologiją ir pasiekti geresnius efektyvumo rodiklius nei dyzeliniai analogai. Nors ne visuose maršrutuose BEV modeliai dar tinka, daugeliu atvejų jie jau pasiteisina“, – sakė jis.

Anot jo, Lietuva – viena iš tarptautinio transporto centrų Europoje, todėl tik laiko klausimas, kada elektriniai vilkikai taps įprasta realybe: „Šiam segmentui liko dar vieneri–dveji metai, ir rimti elektra varomų vilkikų sprendimai ateis ir čia, kartu su pakrovimo infrastruktūros partnerių sprendimais.“

Transporto inžinerijos fakulteto dekanas prof. dr. Olegas Prentkovskis pasidžiaugė, kad šis renginys buvo surengtas VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakultete, kuris sujungia mokslą, studijas ir sėkmingą bendradarbiavimą su verslu, ko dėka studentai gali susipažinti su pačiomis naujausiomis transporto inžinerijos ir logistikos srities tendencijomis.

Pasak fakulteto alumnų ir partnerystės prodekano doc. dr. Giedrius Garbinčius, renginys VILNIUS TECH dar kartą parodė, kad universitetas yra atviras inovacijoms ir aktyviai bendradarbiauja su verslo partneriais siekdamas tvaresnės transporto ateities.

Dėkojame partneriams UAB „Scania Lietuva“ už sėkmingą bendradarbiavimą!

Tekstą parengė Transporto inžinerijos fakulteto mokslo ir komunikacijos prodekanė doc. dr. Kamilė Taujanskaitė

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau