Universitetas pristato pirmąją Lietuvoje mokslinę monografiją EPUB3 formatu

Sausio 14, 2026
VILNIUS TECH, įgyvendindamas LR gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatyme nustatytus reikalavimus elektroninėms knygoms bei prisidėdamas prie Lietuvoje kuriamos įtraukiosios leidybos standartų formavimo, išleido pirmąją visiems prieinamo formato mokslinę monografiją – Architektūros fakulteto prof. dr. Almanto Samalavičiaus „Šiuolaikinė architektūros teorija: tekstų ir intelektualinių kontekstų sąveikos“. Visa tai tam, kad turinys būtų lengvai skaitomas, klausomas ir naudojamas įvairių poreikių turintiems skaitytojams.
 
VILNIUS TECH Bibliotekos Žurnalų leidybos skyriaus maketuotojos Audronės Gurklienės ir Knygų leidybos skyriaus kalbos redaktorės Dalios Markevičiūtės bendromis pastangomis, o ypač dėl maketuotojos turimų išsamių techninių žinių ir gebėjimo jas taikyti maketuojant elektroninę knygą, monografija tapo pirmuoju VILNIUS TECH moksliniu leidiniu, atitinkančiu visus elektroninėms knygoms taikomus prieinamumo reikalavimus.
 
Plačiau apie kūrybinį procesą, techninius sprendimus ir iššūkius, su kuriais susidūrė komanda, pasakoja Bibliotekos direktorė Ingrida Kasperaitienė ir Žurnalų leidybos skyriaus maketuotoja Audronė Gurklienė.
 
Bibliotekos direktorė Ingrida Kasperaitienė
 
Kaip kilo idėja VILNIUS TECH išleisti pirmąją visiems prieinamo formato mokslinę monografiją?
 
VILNIUS TECH žengė svarbų žingsnį įgyvendindamas Europos Sąjungos prieinamumo direktyvos ir Lietuvos Respublikos gaminių bei paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo nuostatas, ir tapo pirmuoju universitetu Lietuvoje, išleidusiu mokslinę monografiją lietuvių kalba visiems prieinamu EPUB3 formatu.
 
VILNIUS TECH Bibliotekos leidybos skyriai ne tik įgyvendino direktyvos reikalavimus, bet ir parodė gerąją praktiką – parengė mokslo leidinį pagal universalaus prieinamumo principus, kad jis būtų prieinamas visiems skaitytojams, nepriklausomai nuo jų gebėjimų ar naudojamų technologijų.
 
Kuo šis leidinys siejasi su bendradarbiavimu tarp žmonių, sričių ir idėjų?
 
Pirmoji VILNIUS TECH visiems prieinamo formato mokslinė monografija puikiai atspindi universiteto vertybę – jungumą. Leidinio parengimas buvo tarpdisciplininis procesas, kuriame susijungė Architektūros fakulteto mokslinės idėjos, VILNIUS TECH Bibliotekos leidybos skyrių specialistų techninės ir redakcinės kompetencijos bei žinios apie prieinamumo standartus. Prof. dr. Almanto Samalavičiaus mokslinis turinys buvo perteiktas taip, kad jį galėtų pasiekti visi skaitytojai.  Tai įgyvendinta maketuotojos Audronės Gurklienės techninėmis žiniomis ir kalbos redaktorės Dalios Markevičiūtės kruopščiu darbu, iliustracijas papildant alternatyviais aprašymais.
 
Šis leidinys sujungė skirtingas sritis – architektūros teoriją, informacines technologijas, leidybos inovacijas ir socialinį atsakingumą. Tokia partnerystė parodė, kad, jungiant žmonių patirtį ir kūrybiškumą, galima ne tik įgyvendinti teisinius reikalavimus, bet ir kurti naujus įtraukios leidybos standartus Lietuvoje, kurie prisideda prie mokslo atvirumo ir prieinamumo visiems.
 
Kokius pokyčius leidykloje ar universiteto leidybos kultūroje paskatino šis projektas?
 
Prieinamumo direktyvos įgyvendinimas paskatino reikšmingus pokyčius tiek VILNIUS TECH Bibliotekos leidybos skyriuose, tiek platesnėje universiteto leidybos kultūroje. Išleidus pirmąją visiems prieinamo formato mokslinę monografiją, tapo akivaizdu, kad prieinamos leidybos principų taikymas reikalauja naujo požiūrio į leidybos procesą – glaudesnio bendradarbiavimo tarp visų dalyvių: autorių, redaktorių, maketuotojų, bibliotekininkų ir informacinių technologijų specialistų.
 
Tekstų autoriams ir leidybos specialistams artimiausiu metus teks įgyti žinių, susijusių su naujomis technologijomis ir leidybos standartais. Būtina užtikrinti, kad visos universiteto autorių knygos, leidžiamos elektroniniu formatu, atitiktų prieinamos leidybos reikalavimus. Prieinamumo direktyva paskatino kultūrinį poslinkį universiteto leidyboje – nuo tradicinės leidybos prie įtraukaus, technologijomis grįsto modelio, kuriame siekiama, kad mokslinis turinys būtų prieinamas visiems. Tai naujas etapas VILNIUS TECH Bibliotekos leidybos skyrių veikloje, stiprinantis universiteto, kaip atviro ir socialiai atsakingo mokslo centro, tapatybę.
 
Ar planuojate tęsti tokio tipo leidinių rengimą?
 
Šiuo metu VILNIUS TECH elektroninių knygų platformoje yra 740 knygų. VILNIUS TECH Bibliotekos leidybos skyriai nuosekliai tęs visiems prieinamo formato leidinių rengimą ir planuos jau parengtų elektroninių knygų archyvo konvertavimo darbus. Artimiausiu metu visi elektroniniai leidiniai turės būti konvertuoti į EPUB3 formatą, kad atitiktų prieinamumo standartus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje.
 
Visos būsimos VILNIUS TECH technologijų, inžinerijos, socialinių ir humanitarinių mokslų elektroninės knygos bus rengiamos laikantis prieinamos leidybos principų, taikant EPUB 3 ir WCAG 2.1 standartus, užtikrinančius, kad turinys būtų lengvai skaitomas, klausomas ir naudojamas įvairių poreikių turintiems skaitytojams. Prieinamas formatas ypač svarbus elektroninėms knygoms, kurias naudoja studentai, tyrėjai ir visuomenės nariai, todėl bus siekiama, kad kiekviena universiteto elektroninė knyga būtų ne tik kokybiška turinio požiūriu, bet ir visiškai prieinama visiems skaitytojams.
 
Kaip manote, ar prieinamos leidybos iniciatyvos padeda kurti tvirtesnį ryšį tarp universiteto, bendruomenės ir visuomenės?
 
Prieinamos akademinės leidybos iniciatyvos reikšmingai stiprina ryšį tarp universiteto, akademinės bendruomenės ir visuomenės. Jos tiesiogiai atitinka atvirojo mokslo (angl. Open Science) principus, kurie siekia, kad mokslinės žinios būtų laisvai prieinamos, skaidrios ir naudojamos visų. Leidžiant prieinamo formato elektronines knygas, didinamas mokslo matomumas, cituojamumas ir poveikis visuomenei, nes moksliniai rezultatai tampa lengviau pasiekiami ne tik tyrėjams, bet ir studentams, politikos formuotojams, verslui bei plačiajai visuomenei.
 
Tokie leidiniai prisideda prie piliečių mokslo iniciatyvų, skatindami visuomenės įsitraukimą į mokslo procesus, stiprina universiteto socialinę atsakomybę. Įstaiga, kuri užtikrina savo leidinių prieinamumą visiems, parodo, kad ji veikia pagal socialiai atsakingo ir įtraukaus mokslo principus. Tai kuria teigiamą viešą įvaizdį, didina akademinės bendruomenės, rėmėjų ir partnerių pasitikėjimą.
 
Galiausiai prieinama leidyba padeda kurti įtraukią akademinę kultūrą, kurioje žinios prieinamos kiekvienam, nepriklausomai nuo asmeninių poreikių ar technologinių galimybių. Tai stiprina universiteto, kaip atviro, bendruomeniško ir socialiai atsakingo mokslo centro, tapatybę.
 
Žurnalų leidybos skyriaus maketuotoja Audronė Gurklienė
 
Kuo šis leidinys skiriasi nuo įprastų leidybos procesų? Kokių naujų metodų ar technologijų išmokote?
 
Maketuojant knygas remiamės leidybos standartais, keliamais spausdintoms knygoms. Rezultatas – PDF failas, skirtas spaudai arba elektroninei erdvei. Dabar reikėjo gilintis į reikalavimus, keliamus prieinamam EPUB3 formatui, kuris laikomas prieinamos leidybos standartu. Įprastos mokslinės knygos dažnai leidžiamos tiesiog PDF formatu, kuris yra neprieinamas. Naujasis procesas reikalavo persiorientuoti nuo vizualinio maketavimo (kaip atrodo) prie struktūrinio žymėjimo (kas tai yra – antraštė, iliustracija, citata), siekiant užtikrinti turinio supratimą naudotojams, turintiems negalią.
 
Skirtingai nei spausdinta knyga ar paprastas PDF, EPUB3 formatas leidžia skaitytojui laisvai keisti teksto šriftą, dydį, kontrastą, lygiavimą ir tarpus. Tekstas dinamiškai prisitaiko prie skirtingų įrenginių ekranų.
 
Teko išmokti taikyti technines žinias, užtikrinančias aktyvų turinį ir nuorodas, iliustracijų aprašymus (alternatyvųjį tekstą), svetimų kalbų intarpų sužymėjimą, teksto skaitomumą naudojant balso sintezę.
 
Vienas iš svarbiausių aspektų – iliustracijų aprašymai neregiams. Kaip vyko šis darbas ir kokio bendradarbiavimo su autoriumi jis pareikalavo?
 
Visos iliustracijos buvo papildytos aprašymais (alternatyviuoju tekstu), kad neregiams skirtos ekrano skaitymo programos galėtų perteikti vaizdo prasmę. Kadangi monografijoje esančios iliustracijos yra specifinės, susijusios su architektūros teorija, jų prasmė ne visada akivaizdi, reikėjo glaudaus bendradarbiavimo su autoriumi. Jis turėjo tiksliai paaiškinti vaizdo esmę ir kontekstą užtikrindamas, kad mūsų paruoštas alternatyvusis tekstas būtų kuo tikslesnis ir prasmingesnis mokslo kontekste. Tai buvo ne tik techninis įgūdis, bet ir esminis turinio redagavimo darbas.
 
Kaip manote, kokį vaidmenį prieinamos leidybos procesas atlieka jungiant skirtingas auditorijas – reginčius ir nereginčius, kūrėjus ir skaitytojus?
 
Prieinamos leidybos procesas atlieka esminį integracinį ir demokratizuojantį vaidmenį, jungiant skirtingas auditorijas, peržengiant tradicinius mokslo sklaidos barjerus.
 
Prieinamas knygų EPUB3 formatas kuria lygias galimybes visiems pasiekti sudėtingą mokslinę informaciją. Sunaikinami informaciniai barjerai, atveriant architektūros teoriją ir kitus aukštojo mokslo pasiekimus nereginčiai ar kitų skaitymo sunkumų turinčiai bendruomenei.
 
Nors prieinamumo reikalavimai skirti žmonėms su negalia, EPUB3 formatas gerina skaitymo patirtį visiems. Galimybė laisvai didinti šriftą, keisti kontrastą ar teksto tarpus ypač naudinga ir vyresnio amžiaus skaitytojams ar tiems, kurie naudoja mažus nešiojamuosius įrenginius. Tai skatina socialinę įtrauktį, suteikia galimybę asmenims, turintiems negalią, aktyviau dalyvauti akademinėje erdvėje ir diskusijose.
 
Kūrėjai (autoriai) ir leidėjai (VILNIUS TECH Biblioteka) įgyvendina įtraukties principą, viršijantį minimalius teisinius reikalavimus, ir demonstruoja aukštą socialinę atsakomybę. Pradėdami šį procesą, mes ne tik leidžiame knygą, bet ir formuojame naują akademinės leidybos kultūrą. Mokslo pasiekimai turi būti demokratiški ir prieinami.
 
Šis procesas skatina nuolatinį inovacijų diegimą leidybos srityje, priverčia kūrėjus ir techninius darbuotojus (maketuotojus) įgyti naujų, ateities poreikius atitinkančių kompetencijų.
 
Prieinama leidyba veikia kaip tiltas, užtikrinantis, kad mokslo vertė pasiektų visas visuomenės dalis, reikalauja, kad švietimo ir mokslo institucijos taptų atsakingesnės bei progresyvesnės.
 
Kokią vertę jums asmeniškai turėjo darbas prie šio projekto, kuris leidžia architektūros teoriją paversti prieinama kiekvienam?
 
Man buvo labai įdomu prisidėti prie pirmojo tokio leidinio VILNIUS TECH kūrimo. Įgijau naujų techninių įgūdžių (EPUB3 formato subtilybės, prieinamumo reikalavimai, iliustracijų aprašymų kūrimas). Mes sulaukėme pagalbos iš Lietuvos audiosensorinės bibliotekos, kuri lyderiauja įtraukiosios leidybos srityje. Šis bendradarbiavimas ne tik padėjo įgyvendinant projektą, bet ir suteikė galimybę užmegzti vertingus profesinius ryšius. Jaučiu didelį asmeninį pasitenkinimą žinodama, kad darbas turi realią socialinę vertę – jis leidžia sudėtingiems mokslo pasiekimams tapti prieinamiems kiekvienam, įskaitant asmenis, turinčius regos negalią, ir tiesiogiai prisideda prie įtraukesnės visuomenės kūrimo.

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau