Universiteto vaidmuo stiprinant kibernetinį saugumą šalyje: mokslas, technologijos ir praktika

Liepos 10, 2025
Šiuolaikinėje visuomenėje kasdienis gyvenimas sunkiai įsivaizduojamas be technologijų. Jos naudojamos darbo aplinkoje, sveikatos apsaugos, švietimo, valstybės valdymo srityse. Dėl šios priežasties vis svarbesnė tampa ir kibernetinio saugumo tema – vis dažnėjantys kibernetinio saugumo išpuoliai rodo, kad grėsmių internete nuolat daugėja.
 
„Organizacijos neturėtų susitelkti vien tik į kibernetinę saugą, pamiršdamos apie fizinių dokumentų saugumą ir informacijos kopijavimą“, – dėmesį atkreipia VILNIUS TECH Informacinių sistemų katedros vedėjas prof. dr. Nikolaj Goranin.
 
VILNIUS TECH ekspertas pažymi, kad žmonėms svarbiausias privatus gyvenimas ir asmens duomenų apsauga. Šiuolaikinėje skaitmeninėje erdvėje asmens duomenys gali būti lengvai nutekinti, netinkamai panaudoti ar išplatinti socialiniuose tinkluose, pavogti per sukčiavimo atakas. Žinių trūkumas dažnu atveju tampa sėkmingų atakų priežastimi, kai apgaulės būdu išviliojami duomenys ar kita jautri informacija.
 
„Verslo lygmeniu informacijos apsauga įgauna dar didesnę svarbą. Čia pagrindinis dėmesys skiriamas klientų duomenų saugumui, veiklos tęstinumui ir teisės aktų laikymuisi. Dėl griežtėjančių reglamentų įmonės turi nuolat gerinti savo informacijos apsaugos sistemas ir procesus, kad apsaugotų klientų saugumą. Be to, verslui svarbu užtikrinti, kad informacinės sistemos būtų patikimos ir atsparios atakoms, galinčioms sutrikdyti paslaugų teikimą“, – pabrėžia prof. dr. N. Goranin.
 
Informacinių sistemų katedros vedėjas atkreipia dėmesį, kad valstybės lygmeniu informacijos saugumas tampa dar sudėtingesnis. Valstybės institucijos valdo svarbias sistemas – nuo mokesčių surinkimo iki pinigų emisijos, kariuomenės technologijų ir skaitmeninių paslaugų gyventojams.
 
„Šiuolaikinės valstybės yra priklausomos nuo informacinių technologijų, todėl kibernetinės atakos gali turėti rimtų pasekmių ne tik ekonomikai, bet ir nacionaliniam saugumui. Pavyzdžiui, jei kariuomenės ryšio sistema būtų pažeista, ginkluotė galėtų būti nukreipta ir prieš pačią šalį“, – teigia VILNIUS TECH ekspertas.
 
Svarbu paminėti, kad pavasarį VILNIUS TECH gavo 669 tūkst. eurų finansavimą Lietuvos kibernetinio saugumo specialistams ugdyti, kurį skyrė tarptautinės technologijų korporacijos „Google“ įsteigta paramos organizacija „Google.org“.
 
Finansinė parama mokslininkams leido pasiūlyti „Kibernetinio saugumo seminarų“ programą studentams, o tai padės parengti ne vieną kvalifikuotų kibernetinio saugumo specialistų grupę, kurie stiprins įvairių Lietuvos įstaigų skaitmeninį atsparumą.
 
„Gauname tam tikrą kiekį lėšų ir medžiagą, taip pat tam tikrą dirbtinį intelektą, kurį naudodami studentai gali dar geriau pasiruošti ir nieko neprižiūrimi studijuoti tam tikras programas. Kompetencijų įgiję studentai ne tik įsitraukia į darbo rinką, bet ir padeda pelno nesiekiančioms organizacijoms su kylančiais iššūkiais“, – teigia VILNIUS TECH Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro vadovas Vitalijus Gurčinas.
 
Programą neseniai užbaigė pirmoji studentų grupė, kuri įgytas žinias ir praktinius įgūdžius tiesiogiai pritaikė vesdama kibernetinio saugumo informavimo užsiėmimus ir praktinius seminarus daugiau kaip 20 vietos bendruomenės organizacijų. Tarp jų daugiausia – mokyklų ir kitų su jaunuomene dirbančių organizacijų.
 
„Užsiėmimuose vyko interaktyvios diskusijos, buvo pateikiami realūs kibernetinio saugumo, DI pavyzdžiai ir skaitmeninės higienos patarimai, kuriais buvo siekiama didinti darbuotojų ir jaunimo informuotumą. Kai kurie studentai dabar ruošiasi teikti sudėtingesnę pagalbą – pavyzdžiui, įsiskverbimo testavimą ir sistemų rizikos vertinimą, kuriai reikia gilesnio pasirengimo ir koordinavimo su institucijų vadovais. Abiejų pusių entuziazmas rodo, kad programa ne tik pasiekia savo tikslus, bet ir kuria ilgalaikę vertę bei prasmingą universiteto ir bendruomenės bendradarbiavimą“, – sako V. Gurčinas.

Galerija

Panašios naujienos

VILNIUS TECH matematinį bendradarbiavimą su Maria Curie-Skłodowska universitetu stiprina per ATHENA projektą
VILNIUS TECH matematinį bendradarbiavimą su Maria Curie-Skłodowska universitetu stiprina per ATHENA projektą
Tarptautinis akademinis bendradarbiavimas atveria naujas galimybes studijoms, moksliniams tyrimams ir žinių mainams. Tokių iniciatyvų naudą VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto Matematinės statistikos katedros bendruomenė turėjo galimybę patirti 2026 m. rugsėjo 7–20 d., kai universitete viešėjo dr. Eliza Jackowska-Boryc iš Maria Curie-Skłodowska universiteto (UMCS) Liubline, Lenkijoje. Vizitas vyko pagal UMCS 4 ATHENA European University PLUS projektą, skirtą stiprinti ATHENA aljanso universitetų bendradarbiavimą, akademinį mobilumą ir bendras mokslo bei studijų iniciatyvas. Maria Curie-Skłodowska universitetas yra vienas didžiausių ir svarbiausių universitetų Lenkijoje bei aktyvus tarptautinių mokslinių tyrimų ir akademinių mainų dalyvis. Vizito metu dr. Eliza Jackowska-Boryc aktyviai įsitraukė į Matematinės statistikos katedros akademinę veiklą. Kartu su doc. dr. Nomeda Bratčikoviene ji vedė „Įvado į grafų teoriją“ paskaitas DATf-24 grupės studentams. Grafų teorija yra viena svarbiausių šiuolaikinės diskrečiosios matematikos sričių, nagrinėjanti objektų ir jų tarpusavio ryšių struktūras. Jos metodai plačiai taikomi kompiuterių tinkluose, socialinių tinklų analizėje, logistikos sistemose, maršrutų optimizavimo uždaviniuose bei dirbtinio intelekto sprendimuose. Tarptautinė dėstymo patirtis studentams suteikė galimybę ne tik susipažinti su skirtingais matematikos dėstymo metodais, bet ir gilinti žinias srityje, kuri yra svarbi daugelio šiuolaikinių technologijų pagrindas. Svarbi vizito dalis buvo ir mokslinė veikla. Katedroje surengtuose matematikos didaktikos tematikos seminaruose aptarti jau dvejus metus vykdomi bendri VILNIUS TECH ir UMCS moksliniai tyrimai. Seminarų metu diskutuota apie matematikos mokymo ir mokymosi iššūkius aukštajame moksle, analizuoti pasiekti rezultatai bei numatytos tolesnės bendradarbiavimo kryptys. Tokie susitikimai suteikia galimybę keistis akademine patirtimi, generuoti naujas mokslinių tyrimų idėjas ir inicijuoti bendras publikacijas bei projektus. Viešnagės metu taip pat įvyko susitikimas su ATHENA European University veiklas VILNIUS TECH koordinuojančiomis specialistėmis dr. Aleksandra Sokolova ir dr. Asta Radzevičiene. Susitikimo metu aptartos ATHENA aljanso teikiamos galimybės akademiniam mobilumui, tarptautinių studijų plėtrai, bendroms mokslinėms iniciatyvoms bei tolesniam universitetų bendradarbiavimui Europos aukštojo mokslo erdvėje. ATHENA European University yra Europos universitetų aljansas, vienijantis dešimt aukštųjų mokyklų iš įvairių Europos šalių, tarp jų – VILNIUS TECH ir UMCS. Aljansas skatina studijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų integraciją, sudaro daugiau galimybių studentų ir darbuotojų mobilumui bei padeda universitetams kartu spręsti visuomenei aktualius iššūkius tarptautinėje aplinkoje. Intensyvią akademinę programą papildė ir pažintinės veiklos. Apsilankymas Sapiegų rūmuose suteikė progą neformalioje aplinkoje tęsti profesines diskusijas, geriau pažinti Lietuvos kultūros paveldą bei stiprinti tarpuniversitetinius ryšius. Dr. Elizos Jackowskos-Boryc vizitas tapo dar vienu sėkmingu VILNIUS TECH ir UMCS partnerystės pavyzdžiu. Tokios iniciatyvos prisideda prie studijų kokybės gerinimo, mokslinių tyrimų plėtros ir universitetų tarptautiškumo stiprinimo. Jos taip pat kuria naujas galimybes studentams, dėstytojams ir tyrėjams įsitraukti į tarptautines akademines veiklas, plėtoti profesinius ryšius ir kartu kurti inovatyvius mokslo bei studijų projektus. Matematinės statistikos katedra dėkoja dr. Elizai Jackowskai-Boryc už aktyvų dalyvavimą studijų ir mokslinėje veikloje, vertingas įžvalgas bei prasmingą bendradarbiavimą. Tikimasi, kad užsimezgę ryšiai ir ateityje virs naujais bendrais projektais, mokslinėmis publikacijomis ir iniciatyvomis ATHENA European University aljanse bei už jo ribų.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Dvigubos transformacijos poveikio žemės ūkio veiklos rezultatams vertinimo modelis tvarumo kontekste“ („Twin transition impact assessment model for agricultural performance in the context of sustainability“), kurią parengė doktorantė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Disertacija rengta 2020–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – dr. Rasa Melnikienė. Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 22 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Žemės ūkio dviguba transformacija, jungianti skaitmeninę ir žaliąją pertvarkas, yra viena pagrindinių Europos Sąjungos strategijos krypčių, siekiant kurti tvaresnį, atsparesnį ir konkurencingesnį žemės ūkio sektorių. Disertacijoje sprendžiama problema, kaip įvertinti skaitmeninės ir žaliosios pertvarkų poveikį žemės ūkio veiklos rezultatams tvarumo kontekste. Disertacijos tikslas – sukurti ir empiriškai pagrįsti dvigubos transformacijos poveikio vertinimo modelį. Modelis integruoja tris vertinimo lygmenis: ūkio, bioekonomikos ir vertės grandinės, ir nacionalinį bei regioninį kontekstą. Struktūrinės asimetrijos ir įgalinantys mechanizmai įtraukiami kaip veiksniai, veikiantys visus tris vertinimo lygmenis. Tyrime taikyta mišri metodika, jungianti mokslinės literatūros analizę, konceptualią sintezę, atvejo analizę, struktūrintų apklausų analizę, lyginamąją analizę, koreliacinę ir regresinę analizę, jautrumo analizę, pusiau struktūrintus interviu, dokumentų analizę ir empirinių rezultatų sintezę. Empirinį pagrindą sudaro penki tarpusavyje susiję tyrimai, apimantys smulkių ūkių skaitmenizaciją, skaitmeninių technologijų diegimą tvariame žemės ūkyje ir bioekonomikoje, dvigubą transformaciją Lietuvoje ir Rumunijoje, maisto tiekimo grandinių skaitmenizaciją bei struktūrines asimetrijas Lietuvos bioekonomikos transformacijoje. Empiriniai rezultatai rodo, kad dviguba transformacija gerina žemės ūkio veiklos rezultatus tada, kai skaitmeniniai ir žalieji sprendimai yra integruojami ūkio, vertės grandinės bei regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Skaitmenizacija prisideda prie darbo efektyvumo, planavimo, ryšių su vartotojais, investicinių sprendimų, nuostolių mažinimo, atsekamumo, produkto kokybės ir tiekimo grandinės matomumo, kartu sudarydama prielaidas išteklių, atsinaujinančiosios energijos ir vandens naudojimo efektyvumui, emisijų mažinimui, anglies sekvestracijai ir atsparumui klimato kaitai. Tačiau šie rezultatai priklauso nuo infrastruktūros, investicinių pajėgumų, politikos paramos, skaitmeninių įgūdžių ir institucinio pasirengimo. Tyrime taip pat buvo atskleistos struktūrinės asimetrijos: didesnis investicijų intensyvumas savaime neužtikrina geresnių ekonominių rezultatų, o skaitmeninių technologijų diegimas gali vystytis atskirai nuo ekologinės gamybos orientacijos. Disertacijoje daroma išvada, kad skaitmeninė ir žalioji pertvarkos gali pagerinti žemės ūkio veiklos rezultatus ir tvarumą, tačiau tik tada, kai jos yra integruotos, pritaikytos konkrečiam kontekstui ir palaikomos įgalinančiais mechanizmais. Naujas pasiūlytas modelis suteikia mokslinį ir praktinį pagrindą vertinti žemės ūkio veiklos rezultatus dvigubos transformacijos sąlygomis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau