Stojantiesiems

Universiteto vaidmuo stiprinant kibernetinį saugumą šalyje: mokslas, technologijos ir praktika

Liepos 10, 2025
Šiuolaikinėje visuomenėje kasdienis gyvenimas sunkiai įsivaizduojamas be technologijų. Jos naudojamos darbo aplinkoje, sveikatos apsaugos, švietimo, valstybės valdymo srityse. Dėl šios priežasties vis svarbesnė tampa ir kibernetinio saugumo tema – vis dažnėjantys kibernetinio saugumo išpuoliai rodo, kad grėsmių internete nuolat daugėja.
 
„Organizacijos neturėtų susitelkti vien tik į kibernetinę saugą, pamiršdamos apie fizinių dokumentų saugumą ir informacijos kopijavimą“, – dėmesį atkreipia VILNIUS TECH Informacinių sistemų katedros vedėjas prof. dr. Nikolaj Goranin.
 
VILNIUS TECH ekspertas pažymi, kad žmonėms svarbiausias privatus gyvenimas ir asmens duomenų apsauga. Šiuolaikinėje skaitmeninėje erdvėje asmens duomenys gali būti lengvai nutekinti, netinkamai panaudoti ar išplatinti socialiniuose tinkluose, pavogti per sukčiavimo atakas. Žinių trūkumas dažnu atveju tampa sėkmingų atakų priežastimi, kai apgaulės būdu išviliojami duomenys ar kita jautri informacija.
 
„Verslo lygmeniu informacijos apsauga įgauna dar didesnę svarbą. Čia pagrindinis dėmesys skiriamas klientų duomenų saugumui, veiklos tęstinumui ir teisės aktų laikymuisi. Dėl griežtėjančių reglamentų įmonės turi nuolat gerinti savo informacijos apsaugos sistemas ir procesus, kad apsaugotų klientų saugumą. Be to, verslui svarbu užtikrinti, kad informacinės sistemos būtų patikimos ir atsparios atakoms, galinčioms sutrikdyti paslaugų teikimą“, – pabrėžia prof. dr. N. Goranin.
 
Informacinių sistemų katedros vedėjas atkreipia dėmesį, kad valstybės lygmeniu informacijos saugumas tampa dar sudėtingesnis. Valstybės institucijos valdo svarbias sistemas – nuo mokesčių surinkimo iki pinigų emisijos, kariuomenės technologijų ir skaitmeninių paslaugų gyventojams.
 
„Šiuolaikinės valstybės yra priklausomos nuo informacinių technologijų, todėl kibernetinės atakos gali turėti rimtų pasekmių ne tik ekonomikai, bet ir nacionaliniam saugumui. Pavyzdžiui, jei kariuomenės ryšio sistema būtų pažeista, ginkluotė galėtų būti nukreipta ir prieš pačią šalį“, – teigia VILNIUS TECH ekspertas.
 
Svarbu paminėti, kad pavasarį VILNIUS TECH gavo 669 tūkst. eurų finansavimą Lietuvos kibernetinio saugumo specialistams ugdyti, kurį skyrė tarptautinės technologijų korporacijos „Google“ įsteigta paramos organizacija „Google.org“.
 
Finansinė parama mokslininkams leido pasiūlyti „Kibernetinio saugumo seminarų“ programą studentams, o tai padės parengti ne vieną kvalifikuotų kibernetinio saugumo specialistų grupę, kurie stiprins įvairių Lietuvos įstaigų skaitmeninį atsparumą.
 
„Gauname tam tikrą kiekį lėšų ir medžiagą, taip pat tam tikrą dirbtinį intelektą, kurį naudodami studentai gali dar geriau pasiruošti ir nieko neprižiūrimi studijuoti tam tikras programas. Kompetencijų įgiję studentai ne tik įsitraukia į darbo rinką, bet ir padeda pelno nesiekiančioms organizacijoms su kylančiais iššūkiais“, – teigia VILNIUS TECH Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro vadovas Vitalijus Gurčinas.
 
Programą neseniai užbaigė pirmoji studentų grupė, kuri įgytas žinias ir praktinius įgūdžius tiesiogiai pritaikė vesdama kibernetinio saugumo informavimo užsiėmimus ir praktinius seminarus daugiau kaip 20 vietos bendruomenės organizacijų. Tarp jų daugiausia – mokyklų ir kitų su jaunuomene dirbančių organizacijų.
 
„Užsiėmimuose vyko interaktyvios diskusijos, buvo pateikiami realūs kibernetinio saugumo, DI pavyzdžiai ir skaitmeninės higienos patarimai, kuriais buvo siekiama didinti darbuotojų ir jaunimo informuotumą. Kai kurie studentai dabar ruošiasi teikti sudėtingesnę pagalbą – pavyzdžiui, įsiskverbimo testavimą ir sistemų rizikos vertinimą, kuriai reikia gilesnio pasirengimo ir koordinavimo su institucijų vadovais. Abiejų pusių entuziazmas rodo, kad programa ne tik pasiekia savo tikslus, bet ir kuria ilgalaikę vertę bei prasmingą universiteto ir bendruomenės bendradarbiavimą“, – sako V. Gurčinas.

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau