Stojantiesiems

Vandenilio panaudojimas kibirkštinio uždegimo vidaus degimo variklyje – mokslinis seminaras Transporto inžinerijos fakultete

Kovo 20, 2025

2025 m. kovo 17 d. VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakultete įvyko mokslinis seminaras, kuriame buvo pristatyta tema „Vandenilio panaudojimas kibirkštinio uždegimo vidaus degimo variklyje“. Seminaro pranešėjai, Automobilių inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskas ir profesorius prof. dr. Alfredas Rimkus, pasidalijo naujausiais moksliniais tyrimais, siekiant geriau suprasti vandenilio kaip degalų alternatyvos potencialą.

Vykusiame moksliniame seminare buvo pristatytas MTEP projektas „Žaliojo vandenilio panaudojimas transporto sektoriuje“, įgyvendinamas pagal projekto „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimas“ Nr. 02-002-P-0001 tematiką „Sumani ir klimatui neutrali Lietuva“. Šio projekto tikslas – sukurti vandenilio tiekimo sistemą įprastoms transporto priemonėms su vidaus degimo varikliais, siekiant mažinti transporto sektoriaus CO2 emisijas ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.

Projektas, vykdomas kartu su UAB „SG dujos Auto“, prasidėjo 2023 m. rugsėjį ir truks iki 2026 m. balandžio. Jo metu bus kuriama ir testuojama vandenilio tiekimo sistema, kuri leis dalį įprastinių degalų (benzino ar dyzelino) pakeisti žaliuoju vandeniliu, pagamintu iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Projekto tikslai ir rezultatai

Vienas pagrindinių projekto tikslų – sumažinti CO2 emisijas transporto sektoriuje, kur šis išmetimas sudaro didelę dalį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Projekto rezultatai apima:

  • 6 mokslinius straipsnius apie vandenilio panaudojimo galimybes transporto sektoriuje;
  • Vandenilio tiekimo sistemos maketą ir prototipą, sukurtą kartu su UAB „SG dujos Auto“;
  • Mokslinių tyrimų ataskaitą, apibendrinančią atliktus tyrimus ir jų rezultatus.

Be to, projekto veiklos apima vandenilio ir įprastinių degalų mišinių degimo procesų bei automobilių važiavimo režimų modeliavimą, H2 tiekimo sistemos kūrimą, eksperimentinius variklių tyrimus, variklių ilgaamžiškumo tyrimus bei sistemos tobulinimą ir pritaikymą automobiliuose.

Klimato kaitos iššūkiai ir vandenilio potencialas

Projekto vykdytojai pabrėžia, kad viena aktualiausių šiandienos pasaulio problemų – klimato kaita, ypač dėl CO2 išmetimų, kurių pagrindinė priežastis yra transporto sektorius. Siekiant prisidėti prie šių išmetimų mažinimo, projekto metu bus išbandyta vandenilio tiekimo sistema, kuri leistų pakeisti dalį tradicinių degalų (benzino ar dyzelino) žaliuoju vandeniliu. Ši technologija gali ne tik sumažinti emisijas, bet ir padėti pasiekti tvaresnį ir mažai taršos keliančią transporto sektoriaus ateitį.

Projektas numato įsigyti unikalią vandenilio gamybos ir variklių tyrimo įrangą, kuri leistų tirti vandenilio naudojimo kibirkštinio uždegimo varikliuose galimybes. Be to, bus atlikti įvairūs bandymai su skirtingomis vandenilio ir įprastinių degalų ar biodegalų proporcijomis, siekiant surasti efektyviausius būdus, kaip šiuos degalus integruoti į transporto priemones.

Pranešėjų įžvalgos

Doc. dr. Saugirdas Pukalskas, kalbėdamas apie vandenilio naudojimą transporto srityje, akcentavo technologinius iššūkius, susijusius su vandenilio integravimu į esamus vidaus degimo variklius. Jis pristatė savo tyrimus apie įvairius vandenilio ir kitų alternatyvių degalų naudojimo metodus, taip pat aptarė galimus inžinerinius sprendimus, kurie galėtų užtikrinti sklandų šių technologijų pritaikymą automobiliuose.

Tuo tarpu profesorius prof. dr. Alfredas Rimkus pristatė atliktus tyrimus ir jų rezultatus, kuriuose buvo analizuojami vandenilio poveikiai kibirkštinio uždegimo vidaus degimo variklio veikimui. Pradiniai eksperimentiniai bandymai buvo atlikti VILNIUS TECH laboratorijose, ir jų pagrindu moksliniame žurnale Applied Sciences publikuotas straipsnis apie vandenilio poveikį automobilio energinėms ir ekologinėms charakteristikoms. Tyrimų metu buvo naudojami dvejopi degalai – benzinas ir vandenilis. Pirmoje tyrimo dalyje atlikti bandymai, į variklio įsiurbimo kolektorių įpurškiant 5 % vandenilio, ir buvo sudaromi variklio energinių bei ekologinių rodiklių „žemėlapiai“ įvairiuose darbo režimuose. Antroje dalyje buvo atliktas automobilio „WLTC“ važiavimo ciklo skaitinis modeliavimas, kuris parodė energinio efektyvumo padidėjimą ir taršos emisijų, tokių kaip CO ir CH, mažėjimą. Tačiau, kaip pastebėta, azoto oksidų emisija padidėjo dėl intensyvesnio vandenilio degimo. Tęsiant eksperimentinius bandymus, reikšmingai padidinus vandenilio koncentraciją vidaus degimo variklio degaluose, ryškėjo daugiau vandenilio ir teigiamų savybių ir problemų. Remiantis jau žinomomis technologijomis ir randant naujus sprendimus tęsiami vandenilio panaudojimo galimybių tyrimai ir netolimoje ateityje planuojama išbandyti automobilį kelyje kurio didelę degalų sudėtį sudarytų vandenilis.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

Mokslinių tyrimų rezultatai, kuriuos pateikė seminaro pranešėjai, doc. dr. Saugirdas Pukalskas ir profesorius prof. dr. Alfredas Rimkus, patvirtina vandenilio potencialą kaip švarų energijos šaltinį, galintį prisidėti prie CO2 emisijų mažinimo. Profesorius dr. A. Rimkus pristatė tyrimus apie vandenilio naudojimo vidaus degimo varikliuose efektyvumą, o doc. dr. S. Pukalskas papasakojo apie įvairius technologinius sprendimus, kurie padėtų vandenilį pritaikyti šiuolaikiniams automobiliams.

Seminaro dalyviai aktyviai įsijungė į diskusijas apie vandenilio, kaip alternatyvaus kuro, potencialą ir jo vaidmenį siekiant klimatui neutralaus transporto sektoriaus.
 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau