Stojantiesiems

Vartome senas „Inžinerijas“: kovo 11-oji, žvelgiant iš 1990-ųjų

Kovo 9, 2016
Laukdami gražaus 60-ojo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) jubiliejaus, toliau vartome senus laikraščio „Inžinerija“ numerius. Jau šį penktadienį minėsime svarbią datą – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, tad pasinaudojome unikalia galimybe pažvelgti į šį istorinį įvykį tuometinėmis akimis.
 
Į akiratį pateko 1990-ųjų kovo 26-ąją išėjusio laikraščio „Inžinerija“ numeris, tiksliau – jo straipsnis „Nepriklausomybė ir mes“.  Smagiausia, jog apie to meto įvykius ir perspektyvas straipsnio autoriai Marius Mikutavičius (spėjame, ne Marijonas) ir Aleksandras Matonis kalbino VGTU studentus. Kviečiame susipažinti su jo ištrauka!
 
„Pagaliau laikas atvedė Lietuvą iki šių metų kovo 11 d. – Nepriklausomybės atkūrimo. Tauta baigė pirmąjį žygio , kurį pradėjo 1988 metais, etapą. „Kelio atgal nebėra“, – dabar labai populiari frazė.
 
<….>
 
Studentams pateikėme penkis klausimus. Kokia Jūsų nuomonė apie kovo 11 d. Deklaracijos paskelbimą? V. Landsbergis – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas , ar jūs buvote už jo kandidatūrą? Jeigu būtumėte Aukščiausios tarybos deputatas, už kokią kandidatūrą į AT pirmininko pareigas balsuotumėte? Kaip vertinate AT sesijos darbą? Kokia jūsų nuomonė apie TSRS liaudies deputatų atsakymą į Nepriklausomybės paskelbimą? Štai kokius atsakymus išgirdome iš studentų lūpų.
 
ALDONA: Šeimoje mes labai džiaugėmės, kad Lietuva paskelbta nepriklausoma. Jokių abejonių ar baimės nejaučiame. Mes laukėme šio momento. Prieš Brazauską aš nieko neturiu, gailėtis jo nereikia. Čia politika. Šiuo metu, manau, reikalingas V. Landsbergis. Iš Maskvos kitos reakcijos ir nereikėjo laukti…
 
AUŠRA: Tuomet, kai buvo paskelbta Nepriklausomybė, aš nebuvau Vilniuje. Bet prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų nebūčiau ir ėjusi… Aš nesu prieš V. Landsbergį. Tik Lietuvoje populiaresnis buvo A. Brazauskas. .. Bet rinkimus laimėjo Sąjūdis, todėl V. Landsbergis ir laimėjo. Aš balsuočiau už Brazauską… Nepriklausomybei nebuvo gerai pasiruošta. Mano manymu, reikėjo išsamesnio ekonomikos pertvarkymo projekto, nes dėl šio klausimo dabar parlamente kyla daug beprasmių ginčų. O iš Maskvos to ir tikėjausi. Bet tai nebaisu. Laikui bėgant Maskvos požiūris turės keistis…
 
RAIMONDAS: Kai buvo paskelbta Nepriklausomybė, aš euforijos nejaučiau. Tai buvo laukta. Taip anksčiau ar vėliau turėjo atsitikti – kovo 11-ąją ar po pusmečio. Tuoj pat po V. Landsbergio išrinkimo galvojau, kad jis netinka šiam postui, bet dabar… Kaip yra – taip yra… Aš ko gero balsuočiau už Brazauską, nors manau, kad mūsų politikoje niekas nebūtų pasikeitę.  Parlamentas dar truputį „žalias“. Iš Maskvos kito atsakymo ir nesitikėjau. Jeigu taip drąsiai kovosime ir toliau, pasieksime ko norime.
 
ALMANTAS: Didesnes emocijas Nepriklausomybės paskelbimas turėjo sukelti tėvams, nes jie augę kitais laikais. Vytautui Lansbergiui netrūksta ryžtingumo. Balsuočiau tikriausiai už jį. Iš Maskvos tikėjausi, kad sulauksim daug blogesnių reakcijų…
 
<…>
Iš studentų atsakymų jokiu būdu negalima teigti, kad taip mąsto visa studentija. Beje, daugelis studentų, vos išgirdę klausimus, atsakydavo, kad jie gali kalbėtis apie ką nori, tik jokiu būdu ne apie politiką…"
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau