Vertybinis stuburas ir profesionali komanda: Alvydės Palaimaitės kelias į Europos marketingo viršūnę

Liepos 20, 2026

Alvydė Palaimaitė

Verslumas, lyderystė, nuolatinis augimas ir gebėjimas prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos šiandien yra neatsiejami nuo sėkmingos karjeros. VILNIUS TECH alumnės Alvydės Palaimaitės istorija rodo, kad drąsa bandyti, kūrybiškas problemų sprendimas ir studijų metu užmegzti ryšiai gali tapti tvirtu pamatu tarptautinei karjerai. Šiandien Alvydė užima atsakingas pareigas Europos marketingo konfederacijoje ir puikiai prisimena savo pirmąsias pamokas tėvų valdomame versle ir studentų atstovybėje.

Kalbamės su Alvyde apie jos profesinį virsmą, mokytojus, kurie ja tikėjo, ir šiuolaikinio specialisto būtinybę nuolat keistis.

Alvyde, trumpam sugrįžkime į studijų laikus. VILNIUS TECH baigėte tarptautinių ryšių vadybos bakalauro, o vėliau tarptautinio verslo magistro studijas. Kodėl pasirinkote būtent šias studijas ir šį universitetą?

– Nuo mažens stebėjau ir prisidėjau prie tėvų smulkiojo verslo kūrimo, todėl gana anksti supratau, kad vieną dieną norėsiu kurti savo verslą. Dar 2004 m., rinkdamasi studijas, supratau, kad šiuolaikiniam verslui reikalingos ne tik vadybinės, bet ir technologinės žinios. Dėl to pasirinkau VILNIUS TECH, kuris suteikė galimybę derinti šias sritis.

Kaip šiandien prisimenate savo studijų metus?

– Esu labai aktyvus žmogus, todėl itin greitai įsitraukiau į studijų grupės ir studentų atstovybės veiklą. Studentų atstovybėje ypač patiko komanda, buvome kupini prasmingų idėjų. Nors turėjome minimalų biudžetą, vis tiek sugebėjome įgyvendinti daug nuostabių projektų. Jau tada supratau, kad su gera komanda nieko nėra neįmanomo!

Alvydė Palaimaitė

Alvydė Palaimaitė

Kokias žinias, įgūdžius ar vertybes, įgytas universitete, šiandien laikote svarbiausiomis savo profesinėje veikloje?

– Studijų metu įgytos vadybos, ekonomikos, technologijų ir finansų žinios bei praktikos buvo naudingos ir įsidarbinus. Universitetas išmokė ieškoti informacijos, ją sisteminti ir kūrybiškai spręsti problemas. Šios žinios ir įgūdžiai naudingi iki šiol.

Įdomu tai, kad bakalauro studijų metu gilinausi į įstaigų vadybą, pasirinkdama tarptautinių ryšių vadybos kryptį. Jau antrame kurse tapau studentų atstovybės marketingo vadove, o magistrantūroje pasirinkau tarptautinio verslo studijas. Tuo metu nesitikėjau ir neplanavau, kad ateityje dirbsiu šioje srityje. Baigdama magistrantūros studijas, sukūriau tarptautinį startuolį Beta.lt, kurį sėkmingai pardavusi ieškojau prasmingų projektų ir įsitraukiau į veiklas nevyriausybiniame sektoriuje: 8-erius metus vadovavau Lietuvos marketingo asociacijai (LiMA), o dabar einu Europos marketingo konfederacijos vykdomosios direktorės pareigas.

Tiek tėvų pavyzdys, tiek studijos man parodė, kad svarbiausia yra tikėti tuo, ką darai, nuosekliai dirbti ir niekada nenuleisti rankų, nes nėra situacijų be išeities. Esu atsidavęs žmogus, man itin svarbus vertybinis pagrindas, todėl džiaugiuosi, kad mano patirtis leidžia rinktis prasmingus projektus. Žinoma, kad ir kur eitum, svarbiausia yra komanda. Esu be galo laiminga, kad sutikau tiek daug nuostabių žmonių universitete, su kuriais iki šiol palaikome ryšius, bendradarbiaujame ir palaikome vieni kitus.

Kaip atrodė Jūsų pirmieji žingsniai po studijų, ar buvo sudėtinga įsilieti į darbo rinką?

– Atstovaudama studentų atstovybei, aktyviai prisidėjau prie Karjeros dienų organizavimo, todėl jau studijų metu buvau pastebėta darbdavių. Dėl šios priežasties, baigus studijas, darbo ieškoti pačiai nebereikėjo – jį pasiūlė ne viena renginiuose dalyvavusi įmonė. Vis dėlto pasirinkau dirbti ką tik įkurtoje marketingo ir komunikacijos įmonėje, nes, siekdama ateityje kurti savo verslą, norėjau iš arti pamatyti, kaip kuriama įmonė ir mokytis iš realių situacijų bei kitų patirties.

Koks Jūsų santykis su universitetu šiandien?

– Studijų metu sutikau daug puikių dėstytojų ir studijų draugų, su kai kuriais bendrauju net iki šiol. Viena ryškiausių patirčių – pažintis ir darbas su bakalauro ir magistro darbų vadove doc. dr. Asta Radzevičiene. Jos aukščiausio lygio profesionalumas, dėmesys kokybei, nuoširdumas ir gebėjimas atskleisti studento potencialą, kartais tikint juo labiau nei jis pats, lėmė ne tik puikius rezultatus, bet ir ilgametę draugystę. Man ji buvo ir yra asmenybės, dėstytojos, vadovės pavyzdys. Ilgus metus su LiMA buvome VILNIUS TECH partneriai, o šiandien prie universiteto bendruomenės aktyviai prisidedu kaip alumnė.

Esate Europos marketingo konfederacijos vykdančioji direktorė. Alvyde, kokie sprendimai ar patirtys buvo esminiai siekiant dabartinės pozicijos?

– Prieš tai aštuonerius metus atstovavau Europos marketingo asociacijai (EMC), buvau jos valdybos narė, prieš trejus metus tapau EMC viceprezidente, o pernai – garbės nare. Per visus šiuos metus kartu su komanda reikšmingai prisidėjome prie organizacijos augimo, kūrėme ir įgyvendinome įvairius projektus. Todėl man ypač gera sugrįžti į organizaciją ir būti jos administracijos dalimi, nes šios pareigos leis dar efektyviau plėtoti iniciatyvas, stiprinti atstovaujamų narių augimą bei prisidėti prie marketingo profesijos stiprinimo tarptautiniu mastu.

Kaip vertinate dabartines marketingo srities tendencijas ir kaip jos keisis ateityje?

– Dirbtinis intelektas (DI) daro įtaką marketingo ir reklamos sektoriams, todėl didžiausią pranašumą įgis tie, kurie gebės efektyviai įdarbinti DI įrankius savo veikloje. Tai leis ne tik didinti veiklos efektyvumą, bet ir stiprinti marketingo vaidmenį organizacijose bei kurti dar geresnę vertę vartotojui.

Kokie įgūdžiai šiandien tampa ypač svarbūs jauniems specialistams?

– Dirbtinio intelekto ir skaitmenizacijos laikais kaip niekada yra svarbus kritinis mąstymas, kūrybiškumas, vertybės, domėjimasis naujais dalykais bei nuolatinis mokymasis. Kalbama, kad šiandieniniai studentai per savo gyvenimą pakeis apie 5 profesijas, todėl linkiu šiandien rinktis tai, kas jums patinka, daug mokytis ir siekti savo svajonių.

Parengė Kristina Lazickienė

Panašios naujienos

Tinklininio žaidėjas Dominykas apie sportą ir mokslus: „Išmokęs susikoncentruoti treniruotėse, tą įgūdį perkėliau ir į studijas“
Tinklininio žaidėjas Dominykas apie sportą ir mokslus: „Išmokęs susikoncentruoti treniruotėse, tą įgūdį perkėliau ir į studijas“
Universitetas – tai ne vien paskaitos auditorijose. Kartu tai ir galimybė augti kaip asmenybėms bei lavinti savo talentus neformaliose veiklose, todėl VILNIUS TECH studentams siūlo prisijungti prie įvairių sporto komandų bei meno kolektyvų. Atrankų į sporto komandas datas rasite čia. Transporto inžinerijos fakulteto transporto inžinerijos trečiakursis Dominykas Krivonos, žaidžiantis tinklinio komandoje, pasakoja, jog šis sportas padėjo ne tik sustiprėti fiziškai, bet ir išmokti susikaupti, dirbti su kitais, o tai – neabejotinai praverčia ir studijose. Kviečiame daugiau sužinoti apie VILNIUS TECH tinklinio komandą, tradicijas ir šio sporto naudą. – Visų pirma, papasakok, kaip susidomėjai tinkliniu? – Susidomėjau maždaug devintoje–dešimtoje klasėje. Pusbrolis pasiūlė pažiūrėti anime „Haikyuu“, ir jis mane sudomino tinkliniu. Taip ir pradėjau žaisti, o vėliau šis sportas atvedė ir į universitetą. Mokykloje tokio būrelio nebuvo, tačiau buvo treneris, kuris pats 25 metus žaidė tinklinį. Jis pamatė, kad yra norinčių sportuoti, o aš pats bandžiau treniruotis, todėl pradėjo mane mokyti. Vėliau jis subūrė tinklinio būrelį. Žmonių buvo nedaug, todėl neturėjome labai stiprios komandos ir daug kur nedalyvavome, tačiau treneris mums skyrė daug laiko. Esu jam už tai dėkingas. [caption id="attachment_128057" align="alignnone" width="1024"] Dominykas Krivonos[/caption] – Ką Tau apskritai duoda tinklinis? Ar pastebi, kad sportas keičia ir Tave patį? – Visų pirma, atsirado daugiau pasitikėjimo savimi, pagerėjo koncentracija, fiziškai sustiprėjau. Taip pat tapo lengviau bendrauti komandoje. Tai praverčia ir studijose, kai reikia dirbti grupėse – jau nebe taip baisu kalbėti ir komunikuoti su kitais. Didžiausias pliusas, žinoma, yra galimybė atstovauti universitetui, ginti jo vardą, važinėti po Lietuvą ir užsienį. Atstovauti universitetui ir Lietuvai yra didelė garbė. – Minėjai, kad tinklinis padėjo pagerinti koncentraciją. Ar tai praverčia ir studijose? – Tikrai taip. Prieš pradėdamas žaisti universitete turėjau šiokių tokių koncentracijos problemų. Treniruotėse išmokęs susikoncentruoti, tą įgūdį perkėliau ir į studijas bei kasdienį gyvenimą. Dabar, kai darau darbą ar kalbuosi su žmogumi, lengviau susikoncentruoju į tai, ką darau, ir mažiau blaškausi dėl aplink vykstančių dalykų. – Šiuo metu esi dirbantis ir besitreniruojantis studentas. Kaip sekasi viską suderinti? – Man tai sekasi palyginus lengvai. Tvarkaraštis leidžia derinti sportą su studijomis, o treniruotės dažniausiai vyksta vakare, nuo šeštos valandos. Paskaitos baigiasi apie ketvirtą, todėl lieka pora valandų pailsėti, pasiruošti ir susikaupti treniruotei. Treniruojamės tris kartus per savaitę, o norintys gali ateiti ir ketvirtą kartą. Kartais keli komandos nariai susirenkame pasitreniruoti ir rytais. Be studijų, dar dirbu puse etato pagal su studijomis susijusioje srityje. Darbdavys suteikia lankstų grafiką, todėl viską suderinti nėra sunku. Sportas, darbas ir studijos padeda išmokti planuoti laiką ir jį tinkamai paskirstyti. – Papasakok apie VILNIUS TECH tinklinio komandą. Mūsų komandos sąraše yra apie 16 žmonių, nors dalis žaidėjų dabar baigia studijas. Varžybose gali dalyvauti apie 14 žaidėjų. Komandoje yra ir aukščiausios, ir studentų ar miesto lygose žaidžiančių sportininkų. Kai kurie komandos nariai Lietuvos aukščiausioje lygoje atstovauja kitoms komandoms, o studentų čempionate – VILNIUS TECH. – Sportas neįsivaizduojamas be savo jėgų išbandymo varžantis su kitomis komandomis. Kokios varžybos Tau įsiminė labiausiai? – Labiausiai įsiminė Europos studentų čempionatas Italijoje. Iš tikrųjų visos varžybos buvo įsimintinos, nes pamatėme, kad galime konkuruoti ir su Europos komandomis. Norėjome parodyti, kad Lietuva nėra silpna tinklinio šalis ir kad galime su jomis kovoti. Užėmėme 14 vietą, tačiau beveik kiekvienai komandai „įkandome“ – varžovams teko paprakaituoti, kad mus įveiktų. – Atstovaujant universitetui ir šaliai, turbūt tenka ir pakeliauti? Ar dažnai išvykstate į varžybas užsienyje? – Kiekvienais metais būna bent po vieną išvyką į užsienį – dalyvaujame SELL studentų žaidynėse, Baltijos studentų žaidynėse. Šiemet dar turėjome galimybę išvykti į Italiją į Europos čempionatą, todėl šiemet užsienyje buvome du kartus. Lietuvoje dažniausiai vykstame į Šiaulius, Kauną, Marijampolę, nors dauguma varžybų vyksta Vilniuje. Lietuvos čempionatas daugiausia organizuojamas savaitgaliais, todėl savaitgalius kartais tenka skirti varžyboms. – Kas iš viso šio laiko komandoje Tau įsiminė labiausiai? – Tikriausiai kelionė į Italiją. Labai įsiminė ir komandos formavimo veiklos. Kai užsienyje gyvename visi po vienu stogu, natūraliai daugiau laiko praleidžiame kartu, todėl sustiprėja komandos ryšys. Taip pat įsiminė vienos Italijoje vykusios varžybos, kuriose komanda buvo labai užsidegusi. Buvo smagu žiūrėti, kaip visi žaidžia. Studentų finalai taip pat ypatingi – jau ketverius metus iš eilės esame čempionai. Labiausiai patinka matyti, kaip komanda aikštelėje ne tik kovoja, bet ir mėgaujasi žaidimu. Kai esi jos dalis, gali pats patirti tas emocijas. Tai labai geras jausmas. – Kiekvienos komandos sėkmei neabejotinai įtakos turi ir treneris. Papasakok, koks jūsų komandos treneris, kaip jis jus ugdo? – Treneris linksmas, nors kartais būna ir griežtas. Jis tarsi draugas, tačiau, jei reikia, gali ir pabarti, ir duoti patarimų. Su juo tikrai gerai sutariame. – Ar komandoje turite kokių nors tradicijų, ritualų, kuriuos atliekate prieš kiekvienas varžybas ar treniruotes? – Mūsų komanda labai draugiška, visi linksmi ir energingi. Turime tradiciją, susijusią su Jamaikos marškinėliais. Per studentų finalus jie atitenka žaidėjui, kuris komandai padarė didžiausią įtaką. Marškinėliai kasmet keliauja pas kitą žaidėją. Taip pat komandoje turime tradiciją leisti dainą „Jamaika“. Tai tapo savotišku mūsų komandos simboliu. [caption id="attachment_128056" align="alignnone" width="1024"] VILNIUS TECH Tinklinio komanda[/caption] – Papasakok, kaip komandoje pasitinkate naujokus? – Naujokai pirmiausia dalyvauja vadinamuosiuose „tryout'uose“ (atrankose). Treneris stebi žaidėjus, vertina jų įgūdžius ir sprendžia, kurie tinka komandai. Patekę į komandą naujokai gana greitai joje įsivažiuoja. Jie iš karto jaučiasi kaip šeimos dalis. Mūsų komanda iš tiesų yra tarsi šeima. – O kaip pačiam sekėsi patekti į komandą? – Nebuvo lengva. Iš pradžių į komandą nepatekau, todėl tiesiog įdėjau daug darbo – treniravausi ir galiausiai patekau. Mūsų komanda tikrai stipri, o tai, ką žaidėjai sugeba padaryti per treniruotes ir varžybas, yra įspūdinga. Iš pradžių buvo sunku priprasti prie tokio lygio – skirtumas tarp mokyklos ir universiteto tinklinio buvo labai didelis. Dabar jau esu įsivažiavęs ir jaučiuosi tikrai gerai. – Ką patartum tiems, kurie norėtų patekti į komandą, bet pirmą kartą nepavyko? – Svarbiausia nepasiduoti. Jei nepatekai, tai dar nieko nereiškia. Reikia kovoti ir dirbti, jeigu iš tiesų to nori. Mūsų komandoje yra žmonių, kurie daug dirbo, bandė dar kartą ir galiausiai pateko į pagrindinę sudėtį. – O ką patartum tiems, kurie dar tik pradeda žaisti tinklinį? – Nebijoti ir būti drąsiems. Nereikia per daug sureikšminti klaidų – visi jų darome. Svarbiausia judėti toliau, parodyti, ką gali, ir nepasiduoti. – Pabaigai – kaip vertini universiteto sudaromas sąlygas sportuoti? – Galimybės, kurias gauna sportininkai, yra įspūdingos. Turime kineziterapeutę ir kineziterapijos salę, didelę sporto salę bei svorių salę. Sporto ir meno centras suteikia tikrai daug galimybių tobulėti – yra viskas, ko reikia. Studentai gali naudotis sale, kai ji neužimta, savarankiškai treniruotis, sportuoti su svoriais. Taip pat galima susitarti su kineziterapeute dėl darbo su raumenimis ar reabilitacijos po traumų.   Atrankų į sporto komandas datas rasite čia. Daugiau informacijos apie Sporto ir meno centrą rasite čia. 
Plačiau