Vertybinis stuburas ir profesionali komanda: Alvydės Palaimaitės kelias į Europos marketingo viršūnę

Ar dirbtinis intelektas atims darbus iš IT specialistų? Ar ši sritis apskritai dar paklausi, ir ar geriau išsilaikyti trumpus kursus, ar vis tik stoti į universitetą? Tokie klausimai dažniausiai iškyla apie informacinių technologijų studijas svarstantiems jaunuoliams. Iš šiuos ir kitus klausimus apie šio sektoriaus ypatybes bei universitetinių studijų pranašumą pasakoja VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto lektorius ir Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro direktorius Vitalijus Gurčinas. – IT specialistai ilgą laiką buvo vieni geidžiamiausių ir laukiamiausių rinkoje, o pati sritis žavėjo aukštais atlyginimais ir karjeros perspektyvomis. Šiuo metu situacija yra kitokia – jų poreikis mažėja, stoja atlyginimų augimas. Daugelis tai gali priimti kaip ženklą, kad atėjo IT specialistų greitai nebereikės ar reikės ženkliai mažiau. O kaip yra iš tikrųjų? „Mažėja poreikis“ ir „nyksta profesija“ yra du visiškai skirtingi dalykai. Apskritai kalbant, mano nuomone, vienu metu vyksta trys atskiri procesai, kuriuos žmonės visus suverčia dirbtiniam intelektui.  Visų pirma, po pastarojo penkmečio bumo įmonės prisamdė daugiau, nei realiai reikėjo, todėl dabar mes tiesiog leidžiamės į normą, o ne po ja. Antra, per septynerius metus atlyginimai išaugo keliskart ir nuo Europos lyderių atsiliekame visai nedaug. Lietuva nebėra pigių rankų šalis, o tai reiškia, kad nyksta ne profesija, o vienas verslo modelis. Ir trečia, tiesa, kad dirbtinis intelektas suvalgė dalį paprasto darbo. Tačiau čia tiktų paprastas palyginimas: išradus ekskavatorių, statybininkai niekur nedingo, jis tik panaikino kastuvų poreikį. Problema tik ta, kad anksčiau jauni specialistai buvo mokomi dirbti „su kastuvu“, o dabar šis mokymosi laiptelis dingo. Tačiau juk niekas nesako, kad statybų nebereikia – tiesiog dabar į  aikštelę ateinama jau mokant valdyti techniką ir suprantant, ką, kodėl ir kaip statome. Sudėkim viską ir gaunam ne mažesnę paklausą, o pakilusį slenkstį, kur nyksta vykdytojas, kuriam reikia duoti užduotį, ir auga tas, kuris pats mato, ką daryti bei sugeba patikrinti, ar rezultatas teisingas. Čia universitetai su šiuolaikinėmis studijomis yra tai, ko reikia rinkai.  –  Daug girdime sakant, jog „kol baigsiu studijas, dirbtinis intelektas viską perims“. Ar šios baimės – pagrįstos? Žiūrėkim realistiškai: dirbtinis intelektas puikiai rašo kodą, bet visiškai neprisiima atsakomybės, tad kuo daugiau kodo pagaminama automatiškai, tuo brangesnis darosi žmogus, mokantis pasakyti, ar tą kodą apskritai galima paleisti.  Bet svarbiausia, ką norėčiau pasakyti, yra apie laiką: sprendimą priimate 2026-aisiais, o į darbo rinką ateisite vėliau, tad rinktis studijas pagal šios dienos antraštes yra tas pats, kas pirkti akcijas žiūrint į vakarykštę kainą. Ciklas juk visada tas pats, visi išsigąsta, o po ketverių metų staiga specialistų deficitas ir puikios sąlygos tiems, kurie tada nepabūgo.  Ir dar vieną klausimą siūlau visiems užduoti sau garsiai: o kur gi planuojate pasitraukti? Dirbtinis intelektas ir automatizacija palies teisininkus, finansininkus, vertėjus, rinkodarininkus, tad pastogės nėra – skirtumas tik tas, kad IT žmonės yra tie, kurie šitą technologiją stato ir valdo. Bijoti IT dėl dirbtinio intelekto man atrodo panašu, kaip 1900-aisiais vengti elektrotechnikos, nes ateina elektra.  –  Kuo, vertinant dabartinę darbo rinką ir tendencijas, svarbios universitetinės studijos? Kokių kompetencijų, įgūdžių, žinių, pažinčių čia įgyti lengviau ir kokį konkurencinį pranašumą tai suteikia? Dažnai girdime, kad darbdaviams rūpi gebėjimai, todėl diplomas nėra prioritetas, ir tai dažnai būna tiesa, tik išvada iš to padaroma neteisinga – esą tada užtenka kursų. Šiuolaikinės studijos jau seniai nėra vien paskaitos ir egzaminai, nes aplink diplomą sukasi visa ekosistema: akceleravimo ir mentorystės programos, realūs projektai su įmonėmis, IT ir kibernetinės saugos treniruotės, bootcamp'ai, hakatonai, CTF varžybos, studentų komandos, praktikos, „Erasmus+“. Ir būtent to darbdavys žiūri pirmiausia, ne vien įverčių, o to, ką jūs padarėte kartu su diplomu arba lygiagrečiai jam.  Šiandien tai nebėra pasirinkimas stropiesiems. Universiteto stiprybė čia paprasta: visa tai, kas išvardinta ir dar daugiau, yra vienoje vietoje ir nemokamai. Taip pat turite prieigą prie įrangos, kurios namuose neturėsite už jokius pinigus: galingi skaičiavimo serveriai, kibernetiniai poligonai, realūs IT ir Europos Sąjungos projektai. Ir dar prie viso to yra nesenstantis pamatas: operacinės sistemos, tinklai, algoritmai, kriptografija.  Kai atsakymą per sekundę duoda mašina-robotas, brangiausias darosi gebėjimas atpažinti, ar tas atsakymas yra neteisingas. Ir dar nepamirškite – Lietuvos IT sektorius sąlyginai mažas, o jūsų kurso draugai po dešimties metų bus tie, kurie samdo, steigia įmones ir rekomenduoja jus. Universitetas duoda ne diplomą, o aikštelę su įrankiais ir mentoriais, ir kiek iš jos pasiimsite, tiek ir turėsite išeidami. – VILNIUS TECH, gavęs 669 tūkst. eurų finansavimą iš „Google“ filantropinės organizacijos „Google.org“ Lietuvos kibernetinio saugumo specialistams ugdyti, įgyvendina reikšmingą projektą, kuriame dalyvaujantys universiteto studentai aktyviai prisideda prie šalies kibernetinio saugumo stiprinimo. Kokia šio projekto didžiausia nauda studentams? Kuo jiems tai pasitarnauja artimoje ir tolimesnėje perspektyvoje? Projektas labai unikalus savo pločiu. Jis tarpdisciplininis, į jį įsitraukia visiškai skirtingi studentai, o kiekvieną semestrą turime ne mažiau dvylikos dėstytojų ir mentorių, kurie dirba tiek kurso pagrindu, tiek projektiniu principu veikiančiame seminarų cikle.  Studentas gali dalyvauti visą projekto laikotarpį, individualiai pasirinkti kurso greitį ir spręsti, į kurias temas gilinsis iki ekspertinio lygio.  Šiuo projektu mes padedame ne pelno siekiančioms organizacijoms, viešajam sektoriui, sveikatos priežiūros institucijoms ir pan., susiduriančioms su grėsmėmis, bet neturinčioms išteklių. Dėl to šis darbas yra tikras, o ne simuliuojamas, kaip kad laboratorinėse užduotyse ar situacijose. Taip studentai ugdosi atsakomybės jausmą – žinojimas, jog per tavo neatidumą realiai nukentės organizacija, labai pakeičia žmogaus požiūrį. Taip pat dalyvaujant šiame projekte gimsta ir patirčių įvairovė. Profesiškai bene vertingiausia dalis yra organizacijų kiekis, kas reiškia beveik du šimtus skirtingų infrastruktūrų su ne pačiomis naujausiomis sistemomis, minimaliai arba be jokios dokumentacijos ir keisčiausiais sprendimais, o tokią patirčių biblioteką dirbdamas vienoje įmonėje kauptum penkerius metus. Be to, gimsta gebėjimas kalbėtis su „netechniniais“ žmonėmis, nes paaiškinti riziką mokyklos direktorei sunkiau, nei sukonfigūruoti ugniasienę, o daug saugumo nesėkmių pasaulyje yra komunikacijos, ne technologijų nesėkmės.  Ir galiausiai gimsta tai, ko reikalauja rinka, bet nebeaugina viduje – tikri projektai gyvenimo aprašyme, patikrinamos rekomendacijos, kontaktai, tad užburtas ratas „nėra patirties, tai nėra darbo“ nutrūksta dar studijuojant.    – Kokį patarimą duotumėte svarstantiems apie IT studijas? Mano galva, žinutė stojantiesiems turėtų būti ne raminanti, o atrenkanti: nesirinkite IT dėl pinigų, nes tai kintantis parametras, ir, būkime atviri, tai visada buvo blogas motyvas. Geriau rinkitės šias studijas, jeigu jus traukia problemos, kurios kasmet darosi įdomesnės ir kompleksiškesnės, o pasaulio priklausomybė nuo jų sprendimo vis didesnė.  Ir pabaigai argumentas, kuris paprastai įtikina tėvus: IT bakalauras nėra siauras įsipareigojimas, nes iš jo galima išeiti į dirbtinio intelekto, saugos, gynybos technologijų vystymą, produktų vadybą, mokslo darymą ar savo verslo kūrimą. Neapibrėžtumo laikais juk renkamės ne saugiausią kryptį, o tą, kuri palieka daugiausiai atvirų durų.

Vis dar gajus mitas, jog darbas IT sektoriuje – vien programavimas, tačiau įgytas informacinių mokslų išsilavinimas gali atverti kur kas daugiau durų ir net užauginti iki vadovų. Sparčiai keičiantis technologijoms, šiandien darbo rinkoje trūksta dirbtinio intelekto (DI), kibernetinio saugumo, debesijos ekspertų, duomenų analitikų. Apsispręsti dėl studijų programos ar karjeros krypties neretai trukdo abejonės ir nežinomybė. Kaip tik šiuo metu svarstantiems, ar verta rinktis karjerą IT sektoriuje, pataria beveik tris dešimtmečius šioje sferoje dirbantis Aurelijus Juozapavičius. Neišsenkančios darbo galimybės IT sektoriuje dirbantis ekspertas pasakoja, jog darbo krypčių pasirinkimas šioje srityje – itin platus. Pats A. Juozapavičius karjerą pradėjo kaip programuotojas tuometiniame Lietuvovos telekome. Vėliau jis dirbo analitiku ir IT projektų vadovu, vadovavo įvairiems padaliniams, o galiausiai – ir visai IT įmonei. Šiandien jis įmonių grupės „NRD Companies“– operacijų vadovas (COO), atsakingas už visą organizacijos veikimo „mechaniką“: „Savo darbe rūpinuosi, kad organizacija ne tik kurtų technologinius sprendimus klientams, bet ir pati veiktų patikimai, saugiai, prognozuojamai ir profesionaliai. Tai – labai įvairus darbas: nuo strateginių sprendimų ir veiklos planavimo iki procesų gerinimo, rizikų valdymo, komandų koordinavimo, saugumo klausimų, kokybės užtikrinimo ir bendradarbiavimo su skirtingais įmonės padaliniais.“ [caption id="attachment_124293" align="alignnone" width="683"] Aurelijus Juozapavičius[/caption] Pasak pašnekovo, kiekvienas karjeros etapas ugdė skirtingas kompetencijas: programuotojo darbas išmokė techninio tikslumo, analitiko – suprasti poreikius ir formuluoti sprendimus, projektų vadovo – planuoti ir dirbti su žmonėmis, vadovo pozicijos – matyti padalinį ar organizaciją plačiau. „Svarbiausiu savo pasiekimu laikau ne konkrečias pareigas ar vieną projektą, o visą profesinę kelionę – nuo programuotojo iki vadovaujančių pozicijų IT sektoriuje. Technologinis išsilavinimas gali atverti labai platų kelią – pradedi nuo programavimo, o vėliau gali pakilti iki projektų, komandų, organizacijų ar net strateginių sprendimų valdymo pozicijų. IT sritis nuolat keičiasi, todėl vienas didžiausių pasiekimų yra gebėjimas išlikti aktualiam, nuolat mokytis ir prisitaikyti prie naujų technologijų“, – akcentuoja pašnekovas ir priduria, kad profesinį augimą dažnai lemia tai, kaip greitai mokaisi, prisiimi atsakomybę ir sugebi dirbti su kitais žmonėmis. Praktiška kūrybos forma  Nors karjeros krypčių  pasirinkimas IT srityje gausus, svarbu suprasti ir paties sektoriaus ypatybes. Kalbant apie šiuolaikinio IT darbo iššūkius, didžiausias jų – itin spartūs pokyčiai, teigia A. Juozapavičius. Technologijos, klientų lūkesčiai, saugumo grėsmės, standartai, reguliavimas, darbo organizavimo modeliai nuolat kinta, todėl reikia ne tik reaguoti, bet ir numatyti kelis žingsnius į priekį. „Šioje srityje kasdien tenka balansuoti tarp keleto dalykų: greičio ir kokybės, inovacijų ir saugumo, lankstumo ir procesų, žmonių kūrybiškumo ir organizacijos disciplinos. IT srityje klaidos gali kainuoti daug – reputaciją, duomenų saugumą, klientų pasitikėjimą. Todėl labai svarbu kurti tokias sistemas ir procesus, kurie padėtų klaidų išvengti, o joms įvykus – greitai ir profesionaliai reaguoti“, – pataria ekspertas. Pašnekovas priduria – šiuolaikiniam IT specialistui reikia kelių kompetencijų derinio: technologinio supratimo, vadybos, komunikacijos, procesinio mąstymo, atsakomybės už saugumą ir kokybę, gebėjimo priimti sprendimus neapibrėžtumo sąlygomis. DI tampant kasdieniu įrankiu kone visose IT profesijose, vis svarbesnis tampa ir DI raštingumas – gebėjimas tinkamai suformuluoti užduotį, kritiškai įvertinti sugeneruotą rezultatą, atpažinti klaidas ir atsakingai elgtis su duomenimis. A.Juozapavičių ši dinamiška ir įvairiapusiška sritis žavi galimybe kurti sprendimus, suteikiančius žmonėms ir organizacijoms aiškią, apčiuopiamą vertę: taip technologija tampa prasmingu būdu patenkinti realų poreikį. „Man patinka, kad IT yra labai praktiška kūrybos forma. Čia gali turėti idėją, ją suprojektuoti, suburti komandą, įgyvendinti ir pamatyti realų rezultatą. Tai nėra abstrakti veikla – geras sprendimas pradeda gyventi, juo naudojasi žmonės, jis keičia procesus“, – sako pašnekovas. Patarimai: svarstantiems ir dar besimokantiems Ar norint dirbti IT reikalingas informacinių mokslų išsilavinimas? A. Juozapavičius patvirtina, jog taip, bei kartu pabrėžia, kad universitete svarbu įgyti ne tik žinių, bet ir išsiugdyti sisteminį mąstymą. Pats pašnekovas studijas baigė tuometiniame Vilniaus technikos universitete (šiandien Vilniaus Gedimino technikos universitetas – VILNIUS TECH). Prieš beveik trisdešimt metų jis įstojo į tik dar startuojančią Inžinerinės informatikos studijų programą. „Studijų metu mokėmės labai įvairių dalykų. Žinoma, studijavome informatiką, programavimą, bet kartu buvo ir nemažai disciplinų, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodė susijusios mažiau, pavyzdžiui, teorinė mechanika, humanitariniai dalykai ir kiti bendrojo universitetinio bei inžinerinio išsilavinimo kursai. Tačiau žiūrint iš šiandienos perspektyvos, būtent tas platesnis pagrindas buvo labai vertingas. Universitetas išmokė ne tik disciplinos, sisteminio požiūrio ar konkrečių technologijų, bet ir mąstymo būdo: kaip analizuoti problemą, ją suskaidyti į dalis, ieškoti sprendimo, nepasimesti nežinomybėje. DI eroje toks pagrindas tampa dar vertingesnis: universitetinės studijos moko ne tik naudotis greitai kintančiais įrankiais, bet ir suprasti, kaip veikia algoritmai, duomenys bei sistemos. Toks pasirengimas leidžia ne vien sekti technologinius pokyčius, bet ir tapti jų kūrėju. Jeigu toks mąstymo būdas yra artimas, šią kryptį verta rimtai apsvarstyti“, – pasakoja A. Juozapavičius. Neapsisprendusiems dėl studijų IT srityje, pašnekovas pataria į informatiką nežiūrėti per siaurai. Pasak jo, tai nėra tik programavimas ar darbas su kompiuteriu. Informatikos studijos atveria įvairias karjeros kryptis: galima kurti sistemas, analizuoti duomenis, rūpintis kibernetiniu saugumu, projektuoti sprendimų architektūrą, valdyti projektus ar produktus, dirbti su organizacijų procesais, o sukaupus patirties – vadovauti komandoms ar  organizacijoms. „Jei turite smalsumo, noro suprasti, kaip veikia sistemos ir esate pasirengę nuolat mokytis, šios studijos gali būti labai geras pasirinkimas. Svarbiausia nebijoti, kad šiandien dar nežinote, kuo tiksliai būsi po dešimties metų“, – patikina ekspertas. Tuo metu jau studijuojantiems pašnekovas pataria kuo anksčiau išbandyti skirtingas IT kryptis. Vienam labiau tiks programavimas, kitam – sistemų analizė ar duomenų analitika. IT yra labai platus sektorius, todėl svarbu ne tik studijuoti informatiką, bet ir atrasti, kurioje srityje gali būti stipriausias ir kur pačiam įdomiausia augti, sako ekspertas. „Kai prieš beveik trisdešimt metų stojome į universitetą, Lietuvoje dar tik formavosi tiek informatikos studijų aplinka, tiek pati IT rinka. Šiandien galimybių nepalyginamai daugiau, o dirbtinis intelektas atveria dar daugiau būdų idėjas paversti veikiančiais technologiniais sprendimais. Tačiau svarbiausia nepasikeitė: ši kryptis labiausiai tinka smalsiems žmonėms, norintiems suprasti technologijomis grįstą pasaulį ir patiems kurti realią vertę“, – apibendrina Aurelijus Juozapavičius.