Vertybinis stuburas ir profesionali komanda: Alvydės Palaimaitės kelias į Europos marketingo viršūnę

Liepos 20, 2026

Alvydė Palaimaitė

Verslumas, lyderystė, nuolatinis augimas ir gebėjimas prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos šiandien yra neatsiejami nuo sėkmingos karjeros. VILNIUS TECH alumnės Alvydės Palaimaitės istorija rodo, kad drąsa bandyti, kūrybiškas problemų sprendimas ir studijų metu užmegzti ryšiai gali tapti tvirtu pamatu tarptautinei karjerai. Šiandien Alvydė užima atsakingas pareigas Europos marketingo konfederacijoje ir puikiai prisimena savo pirmąsias pamokas tėvų valdomame versle ir studentų atstovybėje.

Kalbamės su Alvyde apie jos profesinį virsmą, mokytojus, kurie ja tikėjo, ir šiuolaikinio specialisto būtinybę nuolat keistis.

Alvyde, trumpam sugrįžkime į studijų laikus. VILNIUS TECH baigėte tarptautinių ryšių vadybos bakalauro, o vėliau tarptautinio verslo magistro studijas. Kodėl pasirinkote būtent šias studijas ir šį universitetą?

– Nuo mažens stebėjau ir prisidėjau prie tėvų smulkiojo verslo kūrimo, todėl gana anksti supratau, kad vieną dieną norėsiu kurti savo verslą. Dar 2004 m., rinkdamasi studijas, supratau, kad šiuolaikiniam verslui reikalingos ne tik vadybinės, bet ir technologinės žinios. Dėl to pasirinkau VILNIUS TECH, kuris suteikė galimybę derinti šias sritis.

Kaip šiandien prisimenate savo studijų metus?

– Esu labai aktyvus žmogus, todėl itin greitai įsitraukiau į studijų grupės ir studentų atstovybės veiklą. Studentų atstovybėje ypač patiko komanda, buvome kupini prasmingų idėjų. Nors turėjome minimalų biudžetą, vis tiek sugebėjome įgyvendinti daug nuostabių projektų. Jau tada supratau, kad su gera komanda nieko nėra neįmanomo!

Alvydė Palaimaitė

Alvydė Palaimaitė

Kokias žinias, įgūdžius ar vertybes, įgytas universitete, šiandien laikote svarbiausiomis savo profesinėje veikloje?

– Studijų metu įgytos vadybos, ekonomikos, technologijų ir finansų žinios bei praktikos buvo naudingos ir įsidarbinus. Universitetas išmokė ieškoti informacijos, ją sisteminti ir kūrybiškai spręsti problemas. Šios žinios ir įgūdžiai naudingi iki šiol.

Įdomu tai, kad bakalauro studijų metu gilinausi į įstaigų vadybą, pasirinkdama tarptautinių ryšių vadybos kryptį. Jau antrame kurse tapau studentų atstovybės marketingo vadove, o magistrantūroje pasirinkau tarptautinio verslo studijas. Tuo metu nesitikėjau ir neplanavau, kad ateityje dirbsiu šioje srityje. Baigdama magistrantūros studijas, sukūriau tarptautinį startuolį Beta.lt, kurį sėkmingai pardavusi ieškojau prasmingų projektų ir įsitraukiau į veiklas nevyriausybiniame sektoriuje: 8-erius metus vadovavau Lietuvos marketingo asociacijai (LiMA), o dabar einu Europos marketingo konfederacijos vykdomosios direktorės pareigas.

Tiek tėvų pavyzdys, tiek studijos man parodė, kad svarbiausia yra tikėti tuo, ką darai, nuosekliai dirbti ir niekada nenuleisti rankų, nes nėra situacijų be išeities. Esu atsidavęs žmogus, man itin svarbus vertybinis pagrindas, todėl džiaugiuosi, kad mano patirtis leidžia rinktis prasmingus projektus. Žinoma, kad ir kur eitum, svarbiausia yra komanda. Esu be galo laiminga, kad sutikau tiek daug nuostabių žmonių universitete, su kuriais iki šiol palaikome ryšius, bendradarbiaujame ir palaikome vieni kitus.

Kaip atrodė Jūsų pirmieji žingsniai po studijų, ar buvo sudėtinga įsilieti į darbo rinką?

– Atstovaudama studentų atstovybei, aktyviai prisidėjau prie Karjeros dienų organizavimo, todėl jau studijų metu buvau pastebėta darbdavių. Dėl šios priežasties, baigus studijas, darbo ieškoti pačiai nebereikėjo – jį pasiūlė ne viena renginiuose dalyvavusi įmonė. Vis dėlto pasirinkau dirbti ką tik įkurtoje marketingo ir komunikacijos įmonėje, nes, siekdama ateityje kurti savo verslą, norėjau iš arti pamatyti, kaip kuriama įmonė ir mokytis iš realių situacijų bei kitų patirties.

Koks Jūsų santykis su universitetu šiandien?

– Studijų metu sutikau daug puikių dėstytojų ir studijų draugų, su kai kuriais bendrauju net iki šiol. Viena ryškiausių patirčių – pažintis ir darbas su bakalauro ir magistro darbų vadove doc. dr. Asta Radzevičiene. Jos aukščiausio lygio profesionalumas, dėmesys kokybei, nuoširdumas ir gebėjimas atskleisti studento potencialą, kartais tikint juo labiau nei jis pats, lėmė ne tik puikius rezultatus, bet ir ilgametę draugystę. Man ji buvo ir yra asmenybės, dėstytojos, vadovės pavyzdys. Ilgus metus su LiMA buvome VILNIUS TECH partneriai, o šiandien prie universiteto bendruomenės aktyviai prisidedu kaip alumnė.

Esate Europos marketingo konfederacijos vykdančioji direktorė. Alvyde, kokie sprendimai ar patirtys buvo esminiai siekiant dabartinės pozicijos?

– Prieš tai aštuonerius metus atstovavau Europos marketingo asociacijai (EMC), buvau jos valdybos narė, prieš trejus metus tapau EMC viceprezidente, o pernai – garbės nare. Per visus šiuos metus kartu su komanda reikšmingai prisidėjome prie organizacijos augimo, kūrėme ir įgyvendinome įvairius projektus. Todėl man ypač gera sugrįžti į organizaciją ir būti jos administracijos dalimi, nes šios pareigos leis dar efektyviau plėtoti iniciatyvas, stiprinti atstovaujamų narių augimą bei prisidėti prie marketingo profesijos stiprinimo tarptautiniu mastu.

Kaip vertinate dabartines marketingo srities tendencijas ir kaip jos keisis ateityje?

– Dirbtinis intelektas (DI) daro įtaką marketingo ir reklamos sektoriams, todėl didžiausią pranašumą įgis tie, kurie gebės efektyviai įdarbinti DI įrankius savo veikloje. Tai leis ne tik didinti veiklos efektyvumą, bet ir stiprinti marketingo vaidmenį organizacijose bei kurti dar geresnę vertę vartotojui.

Kokie įgūdžiai šiandien tampa ypač svarbūs jauniems specialistams?

– Dirbtinio intelekto ir skaitmenizacijos laikais kaip niekada yra svarbus kritinis mąstymas, kūrybiškumas, vertybės, domėjimasis naujais dalykais bei nuolatinis mokymasis. Kalbama, kad šiandieniniai studentai per savo gyvenimą pakeis apie 5 profesijas, todėl linkiu šiandien rinktis tai, kas jums patinka, daug mokytis ir siekti savo svajonių.

Parengė Kristina Lazickienė

Panašios naujienos

Aktualu pirmakursiams: atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie bendrabučius
Aktualu pirmakursiams: atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie bendrabučius
Artėjant mokslų metų pradžiai, būsimiesiems pirmo kurso studentams iškyla klausimų apie apgyvendinimą bendrabučiuose, tad pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus: Kas gauna bendrabutį? Pagal kokius kriterijus vertinama? Vertinimas vyksta pagal prie prašymo pridėtas pažymas. Konkursinis balas priklauso nuo atstumo, socialinės padėties bei kitų veiksnių. Kada bus aišku, ar gavau bendrabutį? Kaip yra tuo atveju, jei įstojau papildomų priėmimų etapų metu? Apie bendrabučio gavimą informacija skelbiama ir kasmet atnaujinama vilniustech.lt svetainėje. Šiais metais pagrindinio priėmimo metu įstoję studentai apie vietos gavimą sužinojo rugpjūčio 13 d., pirmojo papildomo priėmimo etapo metu įstoję sužinos rugpjūčio 20 d. Kaip pateikti prašymą dėl bendrabučio? Ar būtina pridėti visus dokumentus, kurių prašo? Prašymai teikiami nurodytomis datomis prisijungus prie mano.vilniustech.lt. Studentams privaloma pateikti tris pažymas, o kitas - pagal šeimines aplinkybes. Ar galiu rinktis, kuriame bendrabutyje gyvensiu? Ar galiu pasirinkti kambarį? Pageidavimą galima išreikšti sutarties sudarymo metu, tačiau negalime garantuoti, kad pageidaujamame bendrabutyje ir/ar kambaryje yra laisva vieta. Jeigu laisvų vietų yra – apgyvendiname pagal pageidavimą ir galimybes. Ar galima iš anksto užsirezervuoti konkretų kambarį ir už jį sumokėti? Ne, bendrabučių kambariai nėra iš anksto rezervuojami. Kada reikia pasirašyti sutartį? Ar galima nuotoliniu būdu? Kur atvykti? Kokių dokumentų reikia? Kiekvienais metais sutarčių pasirašymo datos skiriasi. Šiemet sutarčių pasirašymas prasideda rugpjūčio 18 d. ir tęsis iki rugsėjo mėnesio, kol bus užpildytos visos vietos. Nuotoliniu būdu apgyvendinimo paslaugų teikimo sutartys nesudaromos. Atvykimo adresas (taip pat nurodomas pateikiamoje informacijoje) yra Saulėtekio al. 25, 2 kabinetas. Atvykus su savimi reikia turėti asmens dokumentą. Ką daryti atveju, jeigu negaliu atvykti pasirašyti apgyvendinimo bendrabutyje sutarties paskirtu laiku? Įprastai yra skelbiama diena, kada gali atvykti visi studentai, kurie negalėjo atvykti pasirašyti sutarties jiems paskirtu laiku. Taip pat dalis studentų atvykimo/neatvykimo dėl svarių priežasčių laiką gali derinti tiesiogiai su bendrabučius administruojančia įmone. Ar galima gyventi bendrabutyje su draugu (-e), kuris (-i) taip pat gavo vietą bendrabutyje? Jeigu mūsų sutarčių pasirašymo datos skiriasi – ką daryti tokiu atveju? Galima gyventi su draugu (-e), jei tokiam apgyvendimui turime galimybes. Jei norima gyventi kartu, kiekvienas studentas vis tiek turi atvykti jam paskirtu laiku. Pirmesnis atvykęs gali išreikšti pageidavimą gyventi su draugu (-e) ir nurodyti, kada draugas (-ė) atvyks pasirašyti sutarties - jei bus galimybės abu studentus (-es) apgyvendiname kartu. Ar galima kambaryje gyventi su antrąja puse? (jeigu abu gavome vietą bendrabutyje) Taip, kambaryje galima gyventi su antrąja puse. Ar sutarties pasirašymo dieną galima iškart įsikelti į kambarį? Jei ne, nuo kada bus galima? Sutarties pasirašymo dieną studentai gauna specialias įėjimo į bendrabutį korteles bei kambario raktus. Kambariuose jie gali palikti asmeninius daiktus, tačiau įsikelti gali tik paskutinėmis rugpjūčio dienomis, kadangi sutartis įsigalioja nuo rugsėjo 1 d. Kada reikia sumokėti avansą? Avansas (depozitas) sumokamas per 5 dienas nuo pranešimo gavimo dienos. Jei depozitas nesumokamas per 5 dienas, sutartis nutraukiama automatiškai. Ar galima nutraukti sutartį? Ar tokiu atveju atgausiu depozitą? Taip, sutartį galima nutraukti. Jei depozitas nesumokamas per 5 dienas, sutartis nutraukiama automatiškai. Jei depozitas jau sumokėtas, tačiau sutartį nusprendžiate nutraukti nepraėjus 3 mėn., depozitas negrąžinamas. Praėjus minimaliam 3 mėn. gyvenimo laikotarpiui, nutraukus sutartį depozitas grąžinamas. Kada galima apžiūrėti kambarį? Ar galima tą padaryti atvažiavus pasirašyti sutarties? Jeigu netiks kambarys, ar bus galima gauti kitą? Kambario raktus studentai gauna pasirašę sutartį, tuo metu ir turi galimybę apžiūrėti. Apgyvendinimo metu kambariai nekeičiami. Dėl kambarių keitimo galima kreiptis anksčiausiai nuo spalio mėnesio. Kokie baldai ir buitinė technika yra kambaryje bei virtuvėje ir ką reikėtų atsivežti savo? Visuose kambariuose bendrabučio inventoriaus komplektacija yra tokia pati: stalas, kėdė, lova, spinta, lentyna, kai kuriuose gali būti ir šaldytuvas. Įprastai, kokio papildomo inventorius reikės, studentai sprendžia individualiai po to, kai apžiūri kambarį. Bendrabučiuose yra po dvi savitarnos skalbimo mašinas ir džiovykles. Virtuvės yra bendro naudojimo.
Plačiau
VILNIUS TECH mokslininkai sukūrė inovatyvią sistemą, kuri biuro darbuotojus gali apsaugoti nuo perdegimo
VILNIUS TECH mokslininkai sukūrė inovatyvią sistemą, kuri biuro darbuotojus gali apsaugoti nuo perdegimo
Po 8 valandų darbo dienos nebelieka jėgų nei šeimai, nei draugams, nei pomėgiams – daugybei žmonių toks scenarijus yra tapęs kasdienybe. Perdegimą Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) įvardija kaip vieną didžiausių XXI a. iššūkių, kurį gali lemti ir netinkama darbo aplinka. VILNIUS TECH mokslininkai pabandė šią situaciją pakeisti –  jie sukūrė inovatyvią sistemą, kuri biurus iš statiškų erdvių transformuoja į dinamiškas, prie žmogaus emocijų prisitaikančias ekosistemas. Pasak VILNIUS TECH Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto katedros mokslininko, profesoriaus habil. dr. Artūro Kaklausko, standartinė biuro aplinka, kuri dažnai būna statiška ir varginanti, ignoruoja individualią žmogaus būseną ir sukelia nuovargį. „Pasauliniai tyrimai rodo, kad darbuotojui dirbant jam netinkamoje biuro aplinkoje, mažėja jo darbo našumas ir blogėja afektinių, emocinių, loginių ir kognityvinių būklių rodikliai“, – sako mokslininkas. O kas būtų, jei ši aplinka ne skatintų stresą, nuovargį ir nerimą, o nuo jo apsaugotų – pastebėtų pirmuosius signalus ir padėtų to išvengti? Tokį klausimą iškėlęs prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas su kitais VILNIUS TECH mokslininkai įgyvendino mokslinių tyrimų projektą ir sukūrė sistemą AFFECTS (Smart, Sensory, Self-learning and Adaptive Buildings). Ji realiuoju laiku analizuoja darbuotojo emocines, afektines ir fiziologines būsenas, o pagal jas pritaiko darbo aplinką – nuo apšvietimo, kvapų, oro taršos (gera ventiliacija ir mažesnė CO₂ koncentracija), temperatūros, drėgmės iki muzikos, filmų ar darbuotojui pateikiamos informacijos. „Iki šiol žmogus turėjo prisitaikyti prie darbo vietos. Mes siekiame pakeisti šią logiką – darbo vieta turi prisitaikyti prie žmogaus. Tik tada technologijos iš tikrųjų tarnauja žmogui, o ne atvirkščiai“, – tikina profesorius. Darbuotojų perdegimas kainuoja milijardus Vis dar dažnai galvojama, kad darbuotojo savijauta – jo asmeninis reikalas, tačiau iš tiesų yra priešingai. Darbe patiriamas ilgalaikis stresas, kognityvinė perkrova ir perdegimas mažina kūrybiškumą, produktyvumą ir darbo efektyvumą, didina klaidų tikimybę bei skatina darbuotojų kaitą, o tai lemia kasmetinius milijardinius nuostolius verslui, valstybei ir visuomenei. Deja, dauguma organizacijų tai pastebi per vėlai. Darbuotojų apklausos, pokalbiai ar metiniai gerovės tyrimai parodo pasekmes, bet neleidžia laiku pastebėti pirmųjų ženklų. Be to, vadovai sprendimus dėl darbo krūvių dažnai priima remdamiesi intuicija arba subjektyviais skundais, o ne objektyviais duomenis. Pasak mokslininko, būtent čia atsiranda vietos naujos kartos, į žmogų orientuotoms sumanioms technologijoms, kurios sukuria visiškai naują darbo aplinkos valdymo standartą. „Mes nenorime konstatuoti, kad žmogus jau perdegė. Norime padėti pastebėti pirmuosius didesnio nuovargio, nerimo, ilgalaikio streso signalus ir bandyti šią situaciją pakeisti. Kadangi suaugę žmonės biuruose praleidžia nemažą dalį savo gyvenimo, AFFECTS technologija gali veikti kaip masinė prevencinė priemonė“, – teigia prof. habil. dr. A. Kaklauskas. Biuras gali tapti aktyviu pagalbininku Reikšmingiausia AFFECTS inovacija – darbuotojo ir jo darbo aplinkos skaitmeninis dvynys. Ši technologija transformuoja biurus iš statiškų erdvių į dinamiškas, prie žmogaus emocijų prisitaikančias ekosistemas: ji realiuoju laiku analizuoja dešimtis aplinkos, emocinių ir fiziologinių rodiklių, o pagal juos gali individualiai pritaikyti muziką, kvapus, apšvietimą, vaizdus ar kitus darbo aplinkos elementus. Jeigu sistema pastebi didėjantį nuovargį ar prastėjančią koncentraciją, ji gali pasiūlyti kitokią aplinką, padedančią išlaikyti darbingumą. Svarbu ir tai, kad pats darbuotojas sprendžia, kokias būsenas nori palaikyti ir kokius aplinkos sprendimus taikyti. „AFFECTS gali suteikti asmeninį, privatų prietaisų skydelį, kuriame darbuotojas pats mato savo afektinius, emocinius, fiziologinius, loginius ir kognityvinius išteklius. Tai gali padėti moksliškai pagrįsti sprendimą pasakyti „ne“ papildomoms užduotims ir veikti kaip ankstyvojo įspėjimo sistema, neleidžianti pasiekti kritinės streso ir nuovargio ribos, todėl po darbo dienos darbuotojas grįžta namo turėdamas energijos asmeniniam gyvenimui, o ne visiškai emociškai ir fiziškai išsekęs“, – technologijos privalumus vardija VILNIUS TECH profesorius. Tai įrodo ir mokslininkų atlikti tyrimai, kuriuose dalyvavo daugiau kaip šimtas žmonių. Rezultatai parodė, kad personalizuota adaptyvi biuro aplinka gali gerinti savijautą, didinti įsitraukimą, darbo našumą, pasitikėjimą savimi bei pasitenkinimą savo darbu. Išmani darbo aplinka – milžiniškas konkurencinis pranašumas Pasak vieno iš projekto kūrėjo, AFFECTS nėra tik darbuotojų gerovės technologija – ji gali tapti ir nauju, emociškai intelektualiu organizacijų valdymo įrankiu, suteikiančiu milžinišką konkurencinį pranašumą kovojant dėl geriausių pasaulio talentų. Sistema leidžia matyti apibendrintas organizacijos tendencijas – pavyzdžiui, didėjantį streso lygį konkrečiame padalinyje ar ilgalaikio nuovargio požymius. Tai suteiktų galimybę laiku perskirstyti darbo krūvius, perplanuoti užduotis, sudaryti naujas darbo grupes, atsižvelgiant į darbuotojų emocinį suderinamumą, priimti sprendimus dėl papildomų etatų samdymo arba terminų atidėjimo. Darbuotojų emocinio suderinamumo nustatymui būtų naudojama AFFECTS sistema ir jos el. klausimynas, kuris naudingas tuo, jog leistų palyginti darbuotojų ir AFFECTS vertinimus bei sudarytų sąlygas tolimesniam sistemos apsimokymui ir tobulinimui. Šiuo metu AFFECTS patikimumas yra pakankamai aukštas (R2=0.88). „Realiu laiku matuojami duomenys vadovui gali aiškiai parodyti, kai darbuotojai nagrinėjamu laikotarpiu dirba ties kognityvinės perkrovos riba. Tai leistų įmonės valdžiai priimti sprendimus ar imtis prevencinių priemonių remiantis patikimais duomenimis, o ne nuojauta, ir tiksliau prognozuoti projektų terminus ir rizikas“, – sako prof. habil. dr. A. Kaklauskas. Tiesa, individualūs darbuotojų duomenys vadovams nėra atskleidžiami – sprendimai grindžiami nuasmeninta ir apibendrinta informacija, todėl išlaikomas privatumas. „Tyrime buvo taikoma Pramonės 5.0 ir Visuomenės 5.0 vizijos esmė – masinis teikiamų paslaugų ir produktų personalizavimas bei žmogaus ir mašinos sinergija, kurioje sujungiamas robotų tikslumas ir žmogaus kūrybiškumas bei kritinis mąstymas. Jei darbuotojas jausis kontroliuojamas, tokia sistema praras savo vertę. Todėl skaidrumas, privatumas ir žmogaus pasirinkimo laisvė mums yra tokie pat svarbūs kaip ir dirbtinis intelektas“, – pabrėžia profesorius. Ateityje konkuruos ne tik įmonės, bet ir darbo aplinkos AFFECTS išsiskiria tuo, kad vienoje sistemoje sujungia darbuotojo emocinių, afektinių, loginių, kognityvinių ir fiziologinių būsenų analizę, darbo aplinkos išmanųjį personalizavimą (muzikos, apšvietimo spalvų, kvapų, oro taršos, žinių, filmų, video, temperatūros, drėgmės), skaitmeninį darbuotojo ir aplinkos dvynį bei dirbtinio intelekto sprendimus. Mokslininkai mato plačias technologijos pritaikymo galimybes – nuo biurų iki ligoninių, reabilitacijos centrų, mokyklų, universitetų, transporto sistemų ar net muziejų. Visur, kur žmogus ilgą laiką praleidžia uždarose erdvėse, aplinka galėtų būti pritaikoma ne vien funkcionalumui, bet ir emocinei savijautai. „Ateityje konkuruos ne tik įmonės, bet ir sumanios darbo aplinkos. Laimės tos organizacijos, kurios sugebės kurti ne tik efektyvias, bet ir žmogų suprantančias ir adaptyvias darbo vietas. Mūsų tikslas – parodyti, kad technologijos gali prisidėti ne tik prie produktyvumo, bet ir prie geresnės gyvenimo kokybės ir džiaugsmo“, – sako prof. habil. dr. A. Kaklauskas. AFFECTS buvo kuriamas remiantis H2020 ROCK projekto patirtimi. 2019 m. sausio 25–27 dienomis nuvilnijusiame pirmajame Vilniaus šviesų festivalyje Vilniaus miesto savivaldybės ir VILNIUS TECH mokslininkų vykdomo ROCK projekto pagrindu sukurta instaliacija festivalio dalyvių išrinkta į geriausiųjų dešimtuką.
Plačiau