Stojantiesiems

VGTU ir „Bentley Systems“ sujungs jėgas skaitmeninės statybos srityje

Vasario 3, 2015
Vasario 3 dieną Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) lankėsi korporacijos „Bentley Systems“ atstovai. Jie pasirašė sutartį dėl pirmosios Baltijos šalyse „BIM akademijos“ (angl. Building Information Modelling) kūrimo, taip pat skaitė paskaitą VGTU dėstytojams apie statinių informacinio modeliavimo mokymo metodologijas.
Kuriama „BIM akademija“ prie Lietuvoje vykstančios skaitmeninės statybos reformos, kurioje aktyviai dalyvauja ir VGTU atstovai. Akademija įsikurs VGTU jau veikiančio Statinių skaitmeninio ir informacinio modeliavimo technologijų centro pagrindu. Prieš metus įkurtame centre sukaupta visa jaunųjų skaitmeninės statybos profesionalų rengimui reikalinga infrastruktūra, įranga ir komanda.
 
„VGTU ir „Bentley Systems“ partnerystė suteiks proveržį skaitmeninės statybos srityje ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse šalyse. VGTU yra visame regione pripažintas universitetas, pirmaujantis technologijų srityje, o „Bentley Systems“, plečianti savo veiklą ir Lietuvoje, yra pasaulinė programinės įrangos svarbiausiems infrastruktūros projektams tiekėja, tad aukštojo mokslo ir verslo pastangų sujungimas užtikrins tvarią skaitmeninės statybos kompetencijų plėtrą,“ – pasakojo „Bentley Systems“ kuruojamos „BIM akademijos“ direktorius David G. Robertson.  
 
Paskaitą darbuotojams, rengiantiems mokymų programas ir dėstantiems su statinių informaciniu modeliavimu susijusių disciplinų kursus, skaitė „Bentley Systems“ akademinių programų direktorius Zeljko Djuretic. Paskaitoje jis pasakojo apie skaitmeninės statybos mokymo metodus taikant šiuolaikines inžinerinio projektavimo ir informacijos valdymo technologijas, kurios prieinamos diegimui VGTU mokymų klasėse bei dėstytojų ir studentų asmeniniuose kompiuteriuose „Bentley Academic Wide Campus“ programą. Kalbėta tiek apie skaitmeninės statybos technologijų įtraukimą į mokymo programas, tiek apie dėstytojams prieinamas akreditacijas ir sertifikavimą, tiek apie konkrečius programinės įrangos paketus ir būdus, kaip lengviau keistis reikiama informacija.
VGTU sąsajų su skaitmeninės statybos tematika turi ne tik Statybos fakultete, bet ir Aplinkos inžinerijos, Architektūros, Fundamentinių mokslų, Elektronikos, Mechanikos, Transporto inžinerijos ir Verslo vadybos fakultetuose.
Bendradarbiavimas su „Bentley Systems“ prasidėjo dar praėjusiais metais, kai buvo pasirašyta strateginės partnerystės sutartis dėl bendrų pastangų siekiant pritraukti studentus į inžinerines specialybes ir jų ruošimo rinkai taikant modernias šiuolaikines inžinerinio projektavimo technologijas pagal įvairias studijų programas.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau