Stojantiesiems

VGTU jungiasi prie „idialogue“ mentorystės bendruomenės

Liepos 3, 2019

Pasaulyje populiari mentorystė pamažu sėkmingai skinasi kelią ir į Lietuvą, todėl jauni žmonės vis daugiau skiria laiko asmeniniam tobulėjimui ir ugdymui, bendradarbiaudami su mentoriais. Liepos 2 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) įvyko „idialogue“ mentorių programos pusryčiai. Į vykdomą mentorystės projektą aktyviai įsitraukė ir VGTU skatindamas absolventus dalintis patirtimi su jaunais žmonėmis, motyvuoti juos ir padrąsinti siekti užsibrėžtų tikslų. 

„Ačiū visiems, norintiems asocijuoti save su mūsų universitetu ir būti tarp tų, kurie padeda žmonėms augti ir atrasti savo kelią. Turbūt kiekvienas iš mūsų esame čia dėl to, kad kažkuriame gyvenimo etape turėjome gerą mokytoją. Kartais tokie susitikimai su gyvenimo mokytojais būna apverčiantys gyvenimą arba stipriai jį pakoreguojantys ir padarantys gražesnį, geresnį. Džiaugiuosi, kad yra žmonių, kurie nori dalintis savo žiniomis, patirtimi, ir šiandien jie yra čia“, – sakė VGTU Strateginės partnerystės prorektorė doc. dr. Asta Radzevičienė.

Karjeros platformos „idialogue“ įkūrėjas Saulius Alksnis teigė, kad mentorystė yra vienas efektyviausių būdų dalintis patirtimi ir ugdyti talentus. Jo nuomone, tai tęstinis procesas, kurio metu mentorius savo mokiniui perteikia gyvenimiškus ir profesinius pavyzdžius, taip pat padeda, palaiko, nukreipia ir motyvuoja siekti išsikeltų tikslų.

Kaip platforma veikia? Turintys profesinių klausimų ir augimo tikslų, registruojasi platformoje, pagal aprašymą išsirenka mentorių ir kviečia jį profesinei pažinčiai. Per 48 val. sulaukę atsakymo, jie sutaria su mentoriumi dėl tolimesnio bendravimo ir bendradarbiavimo detales. Viso šio bendradarbiavimo rezultatas – iš anksto kartu mokinio bei mentoriaus iškeltas tikslas, ko iš jų partnerystės tikimasi ir ką įsisavinti, išmokti ar atrasti siekia mokinys.

Kalbant apie mentorystę, dažnai kyla klausimų, kokią naudą gaus mentoriai ir mokiniai. Platformos įkūrėjas S. Alksnis pažymi, kad pastebima abipusė nauda tiek mokiniui, tiek pačiam mentoriui. Visų pirma, mentoriai, perduodami savo žinias ir patirtį, prisideda prie šalies gerovės, padėdami būsimiems profesionalams pasiekti karjeros aukštumų. Užsienio tyrimai atskleidžia, kad tiek mentoriai, tiek mokiniai, bendradarbiavę mentorystės principu, ilgalaikėje perspektyvoje gali pasidžiaugti didesniu atlyginimu. Net 75 proc. viename užsienio tyrime dalyvavusių mentorių teigia, jog mentorystė prisidėjo prie jų kopimo karjeros laiptas. Galiausiai, geresnis jaunosios kartos supratimas, talentų paieška, praplėstas kontaktų ratas – visa tai neišvengiamai praturtina ir patį mentorių.

Susitikimo metu „idialogue“ mentorė, „Caffeine LT“ personalo vadovė Lina Kareckienė pasidalijo savo asmenine patirtimi, atsakė į rūpimus klausimus. 

Šiuo metu prie mentorystės programos jau prisijungė 239 mentoriai, iš kurių 13 mentorių atstovauja VGTU.

Daugiau informacijos apie mentorystės programą galite rasti čia
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau