Stojantiesiems

VGTU KIF Meno rezidencija: menininkė Lucyna Kolendo apie Visagino tyrimą

Lapkričio 20, 2019

Pagal VGTU KIF Meno rezidencijų programą atvykusi menininkė iš Gdansko Lucyna Kolendo tyrinėjo Visagino miestą. Grįžusi į Vilnių ji negailėjo komplimentų unikaliam miestui ir jo gyventojams: „Ši patirtis yra unikali, susidraugavau su vietos gyventojais, kasdien įrašinėjau miesto garsus, pavyko įrašyti ir vieną iš miesto muzikantų, kuris rengia puikius garso eksperimentus. Šis miestas pasižymi kūrybine energija“.

Visagino miestas pritraukia kūrybinį jaunimą, pasižymi stipria tapatybe. Vienas išskirtinių bruožų – tai miesto ir gamtos santykis. Visaginas – tai miestas miške, jam būdingi gamtiniai garsai. Visagine veikia kelios aktyvios kultūrinės organizacijos, kūrybinis jaunimas siekia prisidėti prie patrauklaus miesto įvaizdžio formavimo, o jo viešosios erdvės atviros meniniams eksperimentams. Tarp aktyvių kultūros sektoriaus atstovų šiame mieste – ir VGTU Kūrybinių industrijų absolventė Oksana Denisenko, kuri inicijavo Visagino garso žemėlapio kūrimą, ėmė kurti miesto istorijai skirtas ekskursijas. Ši miesto tyrimo kryptis įkvėpė ir atvykusią menininkę: L. Kolendo nusprendė kurti miesto gamtai skirtas audio-vizualines istorijas. 

Rengiant menines rezidencijas tikimasi, kad menininkų žvilgsnis į miestą iš šalies gali pasufleruoti naujas, dar nebandytas miesto ir jo erdvių gaivinimo kryptis. Pasak L. Kolendo, miesto iššūkiai gali virsti naujomis idėjomis. Pavyzdžiui, sužinojusi kad miesto biblioteka ieško naujų būdų pagyvinti savo erdvę, ir kad mieste svarstoma dėl naujos bibliotekos statybų, menininkė išvystė skaitymo dienų idėją, kai senjorai kviečiami skaityti knygas vaikams. „Tereikia nežymiai pakeisti erdvę, padaryti ją labiau kviečiančia, jaukesne – ir jeigu iniciatyva ims veikti, galima įdiegti ir daugiau kūrybinių veiklų“, – pasidalino ji. 

Meno rezidencijos yra VGTU KIF kartu su partneriais vykdomo Interreg projekto „Kultūros planavimas kaip miesto socialinių inovacijų metodas“ dalis. Projekto metu sudaryta duomenų bazė, skirta Baltijos jūros regiono šalyse veikiantiems menininkams, kurie įtraukia gyventojus į kūrybinius procesus. Tai stiprina bendradarbiavimą tarp Baltijos jūros regiono miestų ir juos veikiančių menininkų. 

UrbCultPlanning Meno rezidencijų kuratorė: Aleksandra Grzonkowska
Meno rezidencijų kuratorė Lietuvoje: dr. Jekaterina Lavrinec
Menininkės saitas, Lucyna Kolendo: http://lucynakolendo.com/ 

VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto vykdomu projektu „Cultural Planning as method for urban social innovation (Kultūrinis planavimas kaip miesto socialinių inovacijų įrankis)“, santrumpa UrbCulturalPlanning, siekiama ištirti ir įdiegti kūrybines metodikas, skirtas įtraukiam kaimynijų vystymui, sukurti sąlygas gyventojams ir institucijų atstovams suformuoti ir taikyti kultūrinio planavimo metodus. Tokiu būdu stiprinamas Baltijos jūros regiono valstybinių institucijų, gyventojų ir vietos NVO bendradarbiavimas. Tarptautinis projektas jungia 14 projekto partnerių ir 35 asocijuotas organizacijas 8 šalyse.
Projektas finansuojamas Interreg Baltic Sea Region programos lėšomis. 
Projekto trukmė: 2019 m. sausis – 2021 m. birželis.
Biudžetas: 2,53 mln. eurų.
Daugiau apie projektą skaitykite čia ir čia.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau