Ekspertai: vien gerų technologijų nepakanka, sėkmę lemia gebėjimas komunikuoti
Nauja technologija ar inovatyvus produktas savaime dar negarantuoja sėkmės. Šiandien nebeužtenka vien sukurti gerą inovatyvią idėją, produktą ar technologiją. Svarbu gebėti aiškiai komunikuoti jos vertę, būti matomam, suprantamam ir kurti pasitikėjimą auditorijoje. Ekspertai pabrėžia, kad inovacijų pasaulyje vis svarbesnė tampa ne tik technologinė kompetencija, bet ir gebėjimas strategiškai valdyti komunikaciją.
Vis daugiau technologijų, inovacijų, kūrybos ir verslo organizacijų srityse dirbančių profesionalų ieško žinių, kurios padėtų suprasti ne tik produkto kūrimą, bet ir jo pristatymą rinkai, auditorijų pažinimą bei efektyvią komunikaciją skaitmeninėje aplinkoje. Tai patvirtina ir VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto magistrantūros programos absolventų Jurgos Buzytės ir Andriaus Misiūno patirtys.
Studijos įkvėpė pradėti savo verslą
Tokiose įmonėse, kaip „Tesonet“, „Nord Security“, „NanoAvionics“ dirbęs, o dabar savo įmonę „PluralSales“ įkūręs Andrius Misiūnas sako Inovacijų ir technologijų komunikacijos magistrantūros studijas VILNIUS TECH pasirinkęs norėdamas geriau suprasti, kaip technologijos pristatomos rinkai ir kaip kuriamas pasitikėjimas.
„Visas mano darbas buvo daugiau ar mažiau susijęs su technologijomis. Mane labai domino ne tik naujų technologijų kūrimas, bet ir tai, kaip jas komercializuoti bei kaip apie jas komunikuoti. Inovacijų ir technologijų komunikacijos magistrantūros studijos labai natūraliai sujungė šias sritis“, – pasakoja jis.
Didžiausią įspūdį A. Misiūnui paliko tinklaveikos paskaitos, į kurias dėstytoja kviesdavosi startuolių kūrėjus ir verslininkus.
[caption id="attachment_117858" align="alignnone" width="2560"] Andrius Misiūnas[/caption]
„Jie dalindavosi asmeninėmis patirtimis – pasakodavo apie kilusius iššūkius, sprendimus, verslo augimą. Tos diskusijos buvo labai susijusios su tuo, ką tuo metu nagrinėjome paskaitose. Man ši tema buvo itin įdomi“, – prisimena pašnekovas.
Būtent studijų metu Andriui kilo ir dabartinio jo verslo idėja. Šiandien A. Misiūnas vadovauja startuoliui „PluralSales“, kuris kuria technologijų įmonėms skirtas įėjimo į rinką strategijas.
„Iš esmės mūsų veikla yra išplėsta tinklaveikos idėja. Tai tiesiogiai siejasi ir su mano magistro darbu apie pasitikėjimo kūrimą „LinkedIn“ platformoje. Sujungęs magistro darbą ir tinklaveikos paskaitas, sukūriau dabartinį verslą“, – sako jis.
Įmonė dirba su technologijų bendrovėmis, kuriančiomis aukštos vertės produktus ar paslaugas. Andrius su kolegomis padedame joms surasti potencialius klientus ar partnerius, kurie galėtų prisidėti prie verslo augimo.
„Dirbame su duomenimis, automatizuojame komunikaciją ir procesus. Visa tai labai susiję su technologijų ir inovacijų komunikacija“, – aiškina A. Misiūnas.
Pirmiausia kuriamas pasitikėjimas
Pašnekovo teigimu, technologijų sektoriuje itin svarbų vaidmenį atlieka gebėjimas kurti ryšį. Net geriausias produktas nepadės, jei klientas nepasitikės jo kūrėjais.
„Kai prasideda bendradarbiavimas, tada jau svarbu, ar išpildai pažadus. Jei išpildai – santykis tęsiasi. Jei ne – pasitikėjimas dingsta“, – teigia jis.
Verslininkas įsitikinęs, kad šiandien komunikacijos žinios būtinos ne tik komunikacijos specialistams.
„Šios studijos labai tinka žmonėms, kurie dirba technologijas vystančiose įmonėse, domisi verslu, marketingu ar pardavimais. Jose daug dėmesio skiriama techninei komunikacijai – kaip aiškiai perteikti produkto vertę ir funkcionalumus“, – sako A. Misiūnas.
Studijos – ne dėl diplomo
Vilniaus miesto inovacijų pramonės parką vystančioje viešojoje įstaigoje „Northtown Vilnius“ projektų vadove dirbanti Jurga Buzytė komunikacijos srityje darbuojasi jau du dešimtmečius. Ji įsitikinusi, kad ir patyrusiems specialistams labai naudinga sugrįžti į universitetą pagilinti žinių.
„VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakultete Kūrybos visuomenės komunikacijos magistrantūros studijas pasirinkau ne dėl diplomo. Tikiu, kad žmogus turi nuolat mokytis, taigi studijuoti grįžau vedama smalsumo ir norėdama naujai persvarstyti savo sukauptą patirtį, įgytas žinias. O komunikacija yra tikrai ta sritis, kurioje kasdien nestinga naujovių ir galimybių suprasti ir atrasti naujus kontekstus“, – teigia J. Buzytė.
Pasak jos, studijos padėjo į komunikaciją pažvelgti iš naujų perspektyvų, kiek giliau paanalizuoti pamatinius – filosofinius ir vertybinius – aspektus, kurie kasdienėje komunikacijos specialistų veikloje galbūt nėra dažnai aptarinėjami, bet iš esmės lemia labai daug sprendimų.
„Jos sustiprino mano tikėjimą, kad net ir šiandienos skubėjime komunikacija neturėtų būti tik paviršius. Kiekvienas žodis, kiekviena mintis turi vertybinį ir filosofinį pamatą. Man labai svarbi buvo būtent ši platesnė prieiga – permąstyti, kaip šiais skubos ir pertekliaus laikais veikia pasaulis ir žmogus“, – sako J. Buzytė.
Komunikacija svarbi visuose inovacijos vystymo etapuose
Kasdien su inovacijas kuriančiu verslu dirbanti ir į aukštųjų technologijų industrijų tendencijas besigilinanti J. Buzytė įsitikinusi, kad komunikacija šiuose sektoriuose turi ypatingą įtaką.
„Kai kalbame apie technologijų ir inovacijų komunikaciją, daugeliui pirmiausia kyla asociacijos su prekės ženklo kūrimu, investicijų paieška ar straipsniais žiniasklaidoje. Tačiau komunikacija prasideda daug anksčiau – nuo pat idėjos gimimo, jos perspektyvų rinkoje vertinimo, kai telkiama komanda, ieškoma partnerių, ekspertų, pirmųjų investuotojų. Visuose etapuose svarbu turėti aiškius atsakymus – ir sau, ir tiems, kuriuos nori įtikinti prisidėti prie idėjos įgyvendinimo.
Komunikacijos instrumentai, jei jie laiku ir teisingai naudojami skirtinguose inovacijos vystymo etapuose, padeda suprasti, ar eini teisinga kryptimi, ar tavo kuriamas produktas iš tiesų spręs problemą, bus reikalingas ir paklausus. Kartais analizė ir grįžtamasis ryšys leidžia suvokti, kad rinkoje jau yra panašių ar pigesnių alternatyvų, tuomet tenka priimti nelengvų sprendimų, keisti kryptį, dar kartą persvarstyti savo privalumus, ar apskritai kuriam laikui atidėti idėją į šalį“, – aiškina ji.
Pasak J. Buzytės, šiandien visi nori visko greitai ir daug, ir galimybių patenkinti šį lūkestį netrūksta, taigi ir auditorijos tapo gerokai sudėtingesnės, sunkiau nuspėjamos.
„Turime daugiau analitinių įrankių ir komunikacijos kanalų nei bet kada anksčiau, tačiau auditorijos šiandien gyvena kitaip – jos impulsyvesnės, greičiau keičia nuomonę, kitaip priima informaciją ir sprendimus. Todėl komunikacijos įtaka yra didžiulė, drauge su ja – ir komunikaciją planuojančių atsakomybė“, – sako ji.
Sėkmę lemia ne vien technologijos
Abu VILNIUS TECH alumnai – A. Misiūnas ir J. Buzytė – sutaria, net pažangiausia technologija be aiškios komunikacijos gali likti nepastebėta.
„Pasaulyje visko labai daug, todėl išsiskirti tampa vis sunkiau. Svarbu gebėti aiškiai ir trumpai pasakyti, kuo tavo produktas vertingas ir kuo jis skiriasi nuo kitų“, – sako J. Buzytė.
A. Misiūnas priduria, kad šiandieninė rinka pirmiausia vertina ne technologiją, o žmones, kurie ją kuria, jų kuriamą istoriją.
Anot pašnekovų, būtent todėl komunikacija tampa ne papildomu įrankiu, o viena svarbiausių inovacijų ir technologijų sėkmės sudedamųjų dalių.
Plačiau
