Stojantiesiems

VGTU studentai pagerino Lietuvos rekordą: tiltas iš makaronų atlaikė 251 kilogramą

Gegužės 8, 2015
Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) įvyko Lietuvos čempionato „Makaronų tiltai 2015“ finalinis etapas. Jaunųjų inžinierių iš spagečių pastatytas nė kilogramo nesveriantis tiltas atlaikė net 251 kilogramo apkrovą ir praėjusiais metais pasiektą šalies rekordą pagerino daugiau nei du kartus.
 
Trečią kartą vykusiame kūrybiškame ir azartiškame statybos konkurse dalyvavo 7 komandos. Tiltus statė ne tik studentai, bet ir moksleiviai, jų mokytojas bei VGTU absolventų komanda.
 
„Smagu, kad į universitete gimusią iniciatyvą šiemet įsitraukė ne tik studentai – moksleiviams buvo įdomu pamatyti ir suprasti, ką ir kaip dirba inžinieriai, o absolventai galėjo praskaidrinti darbinę rutiną ir papramogauti. Iš pasiektų rezultatų matome, kad dalyviai tobulėja, jie ne tik kruopščiai dirba prie savo projektų, bet ir domisi pasauline praktika bei naudojasi studijose įgytomis žiniomis“, – sakė vienas iš čempionato organizatorių VGTU Statybos fakulteto Tiltų ir specialiųjų statinių katedros doktorantas Adas Meškėnas.
 
Pirmą vietą čempionate užėmė komanda „Špikis“, kurią sudarė VGTU architektūros inžineriją studijuojantys Žygimantas Riauba ir Tomaš Seniut bei miestų inžinerijos studentė Monika Parafinaitytė. Sėkmę statybos iš makaronų konkurse jie bandė jau antrą kartą – praėjusiais metais komandos tiltas atlaikė apie pusšimtį kilogramų.
 
Antrąją vietą iškovojo komanda „Be 100 (k)g nelūšim“ – jų tiltas atlaikė 188,5 kilogramų apkrovą. VGTU absolventai ir praėjusių metų laimėtojai savo rezultatą pagerino daugiau nei 60 kg. Trečioji vieta atiteko komandai „Kaip pastato, taip ir stovim“, jos rezultatas – 56,1 kg.
 
Čempionato dalyviai tiltus konstravo iš pasirinktos formos makaronų ir klijų. Komandoje galėjo būti iki keturių narių, jų tiltas turėjo sverti iki vieno kilogramo, ilgis neviršyti 1,3 metro, aukštis – 65 centimetrų, o plotis – 13 centimetrų.

Lietuvos čempionatą „Makaronų tiltai 2015“ rėmė UAB „Kelprojektas“, AB „Umega“, UAB „Tilsta“, UAB „Amber pasta“, žurnalas „Statyba ir architektūra“ bei VGTU Statybos fakultetas.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau