Sausio 23 d. Užusienio bendruomenės namuose įvyko Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) architektūros studijų programos studentų parengtų akademinių projektų pristatymo ir ekspozicijos atidarymo renginys.
Užusienis – iš pirmo žvilgsnio nuošali, tačiau ypatinga Vilniaus miesto dalis. Gatvinio kaimo bruožus išsaugojusi bei medinės architektūros gausa pasižyminti istorinė gyvenvietės dalis plyti vaizdingoje aplinkoje, greta Aukštųjų Panerių miško pietinės ribos. Nors vietovė išsidėsčiusi atokiau nuo didmiesčio šurmulio, jos perspektyvumą rodo gyvenvietėje ir jos apylinkėse dygstantys nauji namai. Be to, vietos bendruomenės nariai nėra tik pasyvūs teritorijos raidos stebėtojai – kolektyviai planuoja naują gyvenamąjį kvartalą susigrąžintose žemėse.
Įvairūs gyvenvietės raidos iššūkiai ir ateities perspektyvos tapo Užusienio bendruomenės ir VGTU Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros bendradarbiavimo pagrindu. Per du bendradarbiavimo metus vientisųjų architektūros studijų programos studentai modulio „Architektūra ir bendruomenė“ metu nagrinėjo tris vietos bendruomenei aktualias situacijas ir iš viso parengė 16 projektų. Pastarieji apima bendruomenės namų, „Czerwonkos“ tvenkinio ir futbolo stadiono bei jų aplinkos kompleksinio sutvarkymo pasiūlymus.
Daugelyje šiųmečių akademinių darbų taikomas kompleksiškas požiūris į Užusienio gyvenvietės urbanistinį, landšaftinį ir architektūrinį formavimą, tačiau kiekviename projekte ieškoma originalaus atsako į bendruomenės poreikius, t.y. teritorijoje kurti patogią infrastruktūrą, kokybišką aplinką ir savitą architektūrą.
Paulina Stancelytė savo projekte pabrėžė jaukų gyvenvietės erdvių mastelį ir pasiūlė tvarkant „Czerwonkos“ tvenkinio prieigas greta formuoti istorinio užstatymo principus atkartojantį visuomeninių ir komercinių paslaugų kompleksą, kurį sudarytų rekonstruojama esama parduotuvė, nauji bendruomenės namai ir kiti pastatai. Augustas Lapinskas, sprendęs futbolo stadiono prieigų sutvarkymo uždavinius, taip pat ieškojo naujo sporto salės tūrio integravimo gamtiniu ir urbanistiniu požiūriu jautrioje situacijoje galimybių. Studentas pasiūlė komplekso programą išplėsti tam panaudojant gretimą sklypą – pertvarkyti ir pritaikyti jį įvairioms bendruomenės kultūrinėms veikloms: nedideliam muziejui, galerijai, renginių salei, lauko dirbtuvėms. Matias Mancheno pasiūlė aplink modernizuotą futbolo aikštę koncentruoti įvairias laisvalaikio paslaugas, orientuotas ne tik į vietos gyventojų, bet ir svečių poreikius. Išskirtinis studento siūlomo daugiafunkcio komplekso architektūrinis akcentas – apžvalgos bokštas, nuo kurio būtų galima apžvelgti ne tik Užusienio gyvenvietę ir miškingas jos apylinkes, bet ir galimai matyti Vilniaus miesto centrą.
Komentuodamas ligšiolinio bendradarbiavimo rezultatus VGTU Urbanistikos katedros docentas, studijų modulio „Architektūra ir bendruomenė“ kuratorius Matas Cirtautas pabrėžė visapusę nevyriausybinių organizacijų ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo studijų procese naudą. Pasak jo, mokytis iš bendruomenių ir mokyti kartu su jomis būsimiems architektams yra neįkainojama patirtis, ne tik lavinanti studentų kūrybiškumą, kritinį mąstymą, bet ir ugdanti socialinę atsakomybę.
Apibendrindamas renginį, Užusienio bendruomenės pirmininkas Romualdas Kazlauskas pasidžiaugė projektuose pateikiamų pasiūlymų toliaregiškumu ir profesionalumu, tačiau apgailestavo, kad kol kas dar nėra sukurta paprastų ir veiksmingų būdų remti ir įgyvendinti miesto bendruomeninėms organizacijos aktualius visuomeninius projektus. Nepaisant to, bendruomenės pirmininkas tikisi tolesnio bendradarbiavimo ir pažymėjo, kad studentų įžvalgos yra neišsenkantis idėjų šaltinis bendruomenės dabartinėms ir ateities iniciatyvoms.
Galerija
