Stojantiesiems

VGTU studentui – Finansų ministerijos premija

Lapkričio 3, 2015
Spalio pabaigoje Finansų ministerijoje vyko studentų mokslo darbų konkurso apdovanojimai. Tarp nugalėtojų atsidūrė ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto studentas Povilas Kriaučeliūnas, kuris užėmė pirmąją vietą bakalauro darbų kategorijoje. Jo darbo tema „2014 – 2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų panaudojimo Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimui tyrimas“, vadovė asist. Irena Račinskaja.
 
Jau antrą kartą vykęs studentų mokslo darbų konkursas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimo tematika sulaukė 13 darbų, studentai atstovavo  6 skirtingiems šalies universitetams ir kolegijoms. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimą analizavę studentai turėjo galimybę laimėti premijas, kurių bendras fondas sudarė 2,6 tūkst. eurų. Premijomis apdovanoti du geriausi magistro, po vieną bakalauro ir kursinio darbo autoriai.
 
„Konkursą inicijavome siekdami paskatinti studentus ir švietimo bei mokslo įstaigas domėtis ES fondų investicijų poveikiu Lietuvoje ir kitose ES šalyse, analizuoti jų panaudojimą, problemas, pastebėti ir pasiūlyti naujų ar efektyvesnių investicijų panaudojimo galimybių. Šios pastangos davė vaisių – šiemet studentai mokslo darbuose pateikė įdomių įžvalgų apie ES finansuojamų projektų valdymą, ES finansinę paramą verslui, ES struktūrinės paramos panaudojimo efektyvumo didinimą“, – sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.
 
Geriausius darbus atrinko ir vertino šešių narių komisija, kurią sudarė Finansų ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo departamento direktoriaus pavaduotojas Paulius Baniūnas, Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Lidija Kašubienė, socialinių mokslų daktaras ir Mykolo Romerio universiteto profesorius Alvydas Baležentis, „Deloitte Lietuva“ projektų vadovas Artūras Patapas, „Investuok Lietuvoje“ administravimo ir finansų skyriaus projektų koordinatorė Jurgita Riepšienė bei praėjusių metų konkurso magistro kategorijos I-osios vietos laureatė Vaiva Almašova.
 
Vertinant darbus buvo atsižvelgiama į studento pasirinktos temos aktualumą, darbo analitiškumą, pagrįstumą, praktinį išvadų pritaikomumą ir darbo svarbos ES fondų investicijų efektyvumo vertinimą bei stiprinimą.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau