VGTU studijuojantis penkišimtukininkas: „Tiesiog įdėjau labai daug darbo“

Sausio 19, 2016
Sakoma, kad tiesos kalba yra paprasta. Kelias į sėkmingas studijas, pasirodo, irgi yra paprastas. Bent jau taip rodo VGTU studijuojančio Mariuš Voitkun pavyzdys. Per savo brandos egzaminus surinkęs visus penkis šimtukus, universitete itin gerai kelių ir geležinkelių inžineriją studijuojantis jaunas žmogus tai vertina ne kaip sėkmę, o kaip ilgo ir nuoseklaus darbo rezultatą.
 
„Man egzaminai nebuvo sudėtingi, kadangi buvau jiems tinkamai pasiruošęs. Tiesiog įdėjau labai daug darbo. Nuo pat pradžių, tik pradėjęs lankyti mokyklą, mokiausi sistemingai, nuo pirmų klasių stengiausi visas užduotis atlikti gerai ir laiku“, – sako VGTU bakalauro trečio kurso studentas. Savo ateitį siejantis su kelių ar geležinkelių projektavimu, Mariuš Voitkun dalijasi mintimis apie studijas universitete ir atskleidžia itin paprastas gero mokymosi taisykles.
 
Per brandos egzaminus surinkote visus penkis šimtukus. Tai vertinate kaip sėkmę ar kaip ilgo ir nuoseklaus darbo rezultatą?
 
Tiesiog įdėjau labai daug darbo. Nuo pat pradžių, tik pradėjęs lankyti mokyklą, mokiausi sistemingai, nuo pirmų klasių stengiausi visas užduotis atlikti gerai ir laiku (na, žinoma, būdavo ir išimčių, bet nedaug). Manau, kad tai turėjo lemiamą įtaką.
 
Užduotis atlikti gerai ir laiku Jus kas nors skatino?
 
Pradinėse klasėse, žinoma, skatino tėvai. Vėliau stengiausi pats būti savo laiko šeimininkas, pats planavau visus savo darbus ir nenorėjau, kad kas nors į tai kištųsi.
 
Ar Jums buvo sudėtingi baigiamieji egzaminai?
 
Man egzaminai nebuvo sudėtingi, kadangi buvau jiems tinkamai pasiruošęs.
 
Kokią mokyklą baigėte?
 
Baigiau Vilniaus rajono Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnaziją lenkų mokomąja kalba.
 
Turbūt buvote pirmieji abiturientai, kurie laikė suvienodintą lietuvių kalbos egzaminą… Koks Jums buvo taikomas vertinimas?
 
Mums vertinimas buvo šiek tiek švelnesnis. Žiūrint iš laiko perspektyvos, tarsi itin sudėtinga ir nebuvo. Tiesa, tai, kad egzaminas bus suvienodintas, sužinojome tik baigę dešimt klasių. Tai, mano manymu, buvo kiek per vėlu. Nepaisant fakto, kad suvienodinus egzaminą lietuvių kalbos programa moksleiviams, besimokantiems jaunesnėse klasėse (iki 10), nepasikeitė, nes pagal naująją programą visa literatūra, reikalinga egzaminui, pereinama 11–12 klasėse. Taigi negalime skųstis, jog buvome blogiau paruošti negu mokiniai iš mokyklų lietuvių mokomąja kalba. O gramatiką bet kokiu atveju reikia mokėti. Beje, būtent gramatikos vertinimas ir buvo švelnesnis, galėjome padaryti daugiau klaidų, negu moksleiviai iš lietuviškų mokyklų. Taigi, situacija tikrai nebuvo bloga. Tame, kad egzaminas buvo suvienodintas, problemos neįžvelgiu. Turbūt daugelis abiturientų tęs gyvenimą Lietuvoje, todėl natūralu, kad jiems reikia gerai mokėti lietuvių kalbą. Problemą įžvelgiu tik tame, kad sprendimas dėl egzamino suvienodinimo buvo pradėtas vykdyti galbūt kiek per anksti. Manau, dešimtoje klasėje moksleivis turi tiksliai žinoti, kokie egzaminai jo laukia.
 
Jau trejus metus studijuojate universitete. Kaip vertinate savo pasirinktas studijas? Ar studijos universitete daug skiriasi nuo mokymosi mokykloje?
 
Universitete tarsi daugiau laisvės… Mokykloje buvome įpratę užduotis atlikti jau kitai to dalyko pamokai. O universitete užduotys neretai yra daug didesnės apimties, bet ir atlikimo terminas ilgesnis. Tai leidžia planuoti pačiam, gali rinktis, kaip ir kada atliksi užduotis, kaip paskirstysi savo laiką. Kai buvome mokiniai, buvome įpratę, kad mokytojai kiekvieną dieną primindavo, jog reikia atlikti tuos ar anuos namų darbus. O universitete nėra didelių raginimų, todėl studentai kartais pajunta iliuziją, kad mokytis lyg ir nelabai reikia. O tai, žinoma, turi įtakos rezultatams.
 
Ar greitai perpratote šią šiek tiek apgaulingą laisvės universitete iliuziją?
 
Žinoma, iš pradžių buvo sunkiau suvokti studijų specifiką, bet vėliau įpratau. Stengiausi dirbti taip, kaip buvau įpratęs mokykloje. Tas temas, kurias studijuodavome per paskaitas, po paskaitų vėl „įtvirtindavau“ skaitydamas vadovėlius, kiek tai leisdavo laikas.
 
Ir pirmoji sesija Jums praėjo be didelių nusivylimų?
 
Buvo kiek baisu, nes nežinojau, kaip visa tai atrodys, bet tas nežinojimas vertė kuo geriau pasiruošti. Paaiškėjo, kad tai nėra taip baisu, kaip maniau.
 
Ar dabar, būdamas studentas, dar kitaip įvertinote mokytojų pastangas?
 
Dauguma mokytojų buvo tikrai geri mokytojai, kurie rimtai žiūrėjo į savo darbą, gerai mokė ir ruošė egzaminams. Už tai jiems esu dėkingas.
Beje, mokykloje buvau įpratęs labiau pasitikėti vadovėliais nei mokytojais. Mokykloje vadovėliai buvo gerai pritaikyti prie mokymosi programos, skirtingai negu universitete, kur kartais reikia atsirinkti skirtingas temas iš skirtingų vadovėlių. Manau, geriausias sėkmingo mokymosi derinys yra tada, kai turi gerus mokytojus ir kai moki dirbti savarankiškai.
 
O kaip vertinate universiteto dėstytojus?
 
Dėstytojų yra labai skirtingų. Vieni reikalauja daugiau, kiti mažiau. Vieni puikiai moka aiškinti, kitiems tai sekasi sunkiau. Natūralu, jog studentai paprastai mėgsta tuos dėstytojus, kurių reikalavimai mažesni. Aš pats esu linkęs vertinti dėstytojus pagal tai, kiek jų dėstymas atitinka modulio programą.
 
Ar per šiuos kelerius studijų universitete metus keitėsi Jūsų požiūris į pasirinktą specialybę? Ar nekilo abejonių dėl to, ką pasirinkote?
 
Kai įstojau į šią specialybę, iš aplinkinių sulaukiau kritikos. Dėl to ir man pačiam kilo daug abejonių dėl savo pasirinkimo. Bet, kaip ten bebūtų, kelių ir geležinkelių sritis man patinka.
 
Bet turėdamas „penkišimtukininko“ atestatą galėjote stotį į kokį nors prestižinį universitetą užsienyje, ar studijuoti teisę, mediciną, bankininkystę?
 
Mokytis užsienyje niekada rimtai neketinau. Į teisę nebuvau linkęs. Medicinoje savęs taip pat neįsivaizdavau…
 
Kai rinkausi specialybę, kai nagrinėjau galimų specialybių sąrašą, išsyk pasirinkau dvi mokslų grupes – fizinius ir technologinius mokslus. Daugiau norėjau taikomojo pobūdžio specialybės, todėl rinkausi iš inžinerijos mokslų. Specialybės klausimą sprendžiau dešimtoje klasėje, kai teko pasirinkti, kokių dalykų mokysiuosi vienuoliktoje bei dvyliktoje klasėse. Labai patiko matematika, gamtos mokslai, geografija, o ypač gamtinė geografijos dalis.
 
Viena iš pirmų minčių apie būsimą specialybę buvo meteorologija… Pasakiau apie tai vienai savo mokytojai, bet ji patikino, kad tiesiog neturėsiu darbo, ji patarė rinktis inžinerinius mokslus. Tuomet ir pradėjau domėtis inžineriniais mokslais.
 
Sužinojau, jog inžinerijos srities specialistų trūksta, todėl pasirinkęs šias studijas galiu tikėtis perspektyvaus darbo. Gavau lankstinuką su specialybių sąrašu, susidariau bendrą vaizdą, kokios yra specialybės. Iš pat pradžių atsirinkau aplinkos apsaugos ir transporto inžineriją. Tačiau, kalbant apie transportą, mane labiau domino transporto infrastruktūra, o ne pati technika. Kai vėliau atvažiavau į Vilniaus Gedimino technikos universiteto Atvirų durų dieną, gavau reklaminę knygelę su visų specialybių sąrašu ir tik tuomet atkreipiau dėmesį į kelių ir geležinkelių inžinerijos specialybę. Taip pat mane dar sudomino ir miestų inžinerija. Baigdamas dvyliktą klasę jau žinojau, kad noriu stoti būtent į kažkurią iš šių dviejų specialybių. O netrukus galutinai nusprendžiau pasirinkti kelių ir geležinkelių inžineriją.
 
 
Daugelį studentų kamuoja egzaminų baimė. Kaip Jums sekasi su tuo susidoroti? Kokiomis mintimis gyvenate eidamas laikyti egzaminus?
 
Žinoma, prieš kiekvieną egzaminą juntu kažkiek baimės. Baimė kyla turbūt dėl to, kad neaišku, kas tavęs laukia. Tačiau, kita vertus, būtent ta baimė verčia kuo geriau pasiruošti egzaminui. O kai esi tinkamai pasiruošęs, tai ir nesunkiai jį išlaikai.
 
Ar manote, kad teorijos paskaitų mažinimas ir praktikos didinimas padėtų sumoderninti studijas Lietuvos universitetuose?
 
Sunku pasakyti. Viena vertus, kai yra mažai teorinių paskaitų, tai ir gaunamos žinios yra paviršutiniškos. O tai nėra gerai. Kita vertus, kai mokaisi teoriją, bet nelabai įsivaizduoji, kaip visa tai atrodo praktikoje, irgi nėra gerai. Tad ir teorija, ir praktika yra svarbios.
 
Studijos ir darbas. Jūsų nuomone, tai suderinama ar ne? Kokia Jūsų patirtis?
 
Aš asmeniškai semestro metu nenorėčiau dirbti. Nes neįsivaizduoju, kaip galėčiau dirbti ir tuo pačiu spėti kokybiškai atlikti visas universitete gautas užduotis bei nuosekliai mokytis teoriją. Šią vasarą buvau įsidarbinęs VGTU Automobilių kelių mokslo laboratorijoje. Bet tik vasarą. Rudenį vėl pradėjau tik studijuoti.
 
Inžinerinės studijos techniškajame universitete neatsiejamos nuo tokių mokomųjų dalykų kaip medžiagų atsparumas… Tai studijuojant būna vienas iš sunkiausių barjerų, o Jūs tuo tarpu esate Medžiagų atsparumo olimpiados laimėtojas… Koks Jūsų požiūris į šiuos mokslus ir kaip juos pamėgti?
 
Man medžiagų atsparumas, žiūrint iš laiko perspektyvos, nebuvo nei baisus, nei labai sudėtingas. Mano požiūris į šį mokomąjį dalyką panašus kaip ir į fiziką, kurią mokykloje labai mėgau. Studijuojant medžiagų atsparumą, svarbu jį mokytis nuosekliai, neatsiliekant nuo paskaitų, nes jeigu neišmokai vienos temos, gali būti daug sunkiau suprasti kitą.
 
Prisipažinsiu, aš pats kartais atsilikdavau nuo paskaitų, o geriausiai įsisavinu teoriją skaitydamas vadovėlį ir būtinai neskubėdamas. Būdavo taip, kad paskaitoje nespėju iki galo suvokti temos, o namuose jau yra kitų, skubesnių darbų, negu teorijos mokymasis. Ir taip, tiesą sakant, įsibėgėjus semestrui būna su daugeliu mokomųjų dalykų. Tada teoriją „pasiveju“ tik sesijos metu, prieš egzaminus. Bet taip daryti tikrai nėra gerai, stengiuosi to vengti.
 
Medžiagų atsparume, panašiai kaip ir fizikoje ar matematikoje, yra daug formulių. Besimokydamas šių dalykų stengiausi suvokti, kiek tai įmanoma, kiekvienos iš pagrindinių formulių esmę. Tokiuose moksluose neretai (bet, žinoma, jokiu būdu ne visada) būna taip, kad jeigu žinai teoriją, tai moki ir formulę, arba atvirkščiai, jei moki ir supranti formulę, tai suvoki ir teoriją. Būtent tokio pobūdžio mokslus labai mėgstu.
 
Galbūt galėtumėte kažką patarti ir kitiems, kurie taip pat studijuoja inžinerijos mokslus ir pasirenka šias tikrai ne pačias lengviausias studijas?
 
Patarčiau tiesiog rimtai pažvelgti į studijas ir neapleisti mokslų, kaip daro ganėtinai daug studentų iš mano aplinkos. Todėl nenuostabu, kad nemaža dalis studentų „iškrenta“, ir susidaro įspūdis, kad studijuoti tokiose specialybėse labai sunku. Bet iš tikrųjų nėra taip sunku, tiesiog į mokslus reikia žiūrėti atsakingai.
 
Kokią mokymosi strategiją naudojate, kai ruošiatės egzaminams? Mokotės kiekvieną dieną po keletą valandų ar dirbate labai ilgai, stengiatės informaciją įsisavinti didelėmis apimtimis?
 
Pirmiausia stengiuosi teoriją mokytis kiek galima mažiau atsilikdamas nuo paskaitų. Tačiau šio principo idealiai laikytis pavyksta nebent semestro pradžioje, nes vėliau, kai jau reikia atlikinėti kursinius bei namų darbus, ruoštis kontroliniams darbams, tokiam nuosekliam visų dalykų teorijos mokymuisi lieka per mažai laiko. Tada dažniausiai darau paprastai: atsirenku dalykus, kurių teoriją ir toliau mokysiuos nuosekliai, kitus dalykus „atidedu“ iki tol, kol vėl turėsiu daugiau laiko, o per sesiją tą atsilikimą kompensuoju. Tad sesijos metu daugiau dėmesio tenka skirti dalykams, kuriems mažiau laiko skyriau semestro metu.
 
Ir semestro, ir sesijos metu stengiuosi mokytis beveik kiekvieną dieną, kartais po keletą valandų, kartais trumpiau – kaip pavyksta. Dėl informacijos įsisavinimo apimčių būna įvairiai – jeigu nereikia niekur skubėti, tai tada ją stengiuosi įsisavinti mažesnėmis apimtimis, o jeigu laikas spaudžia – tuomet didesnėmis. Taigi stengiuosi prisitaikyti prie situacijos.
 
Kaip susidorojate su stresu prieš egzaminus? Paskutinę naktį prieš egzaminus einate ramiai miegoti ar mokotės iki pat ryto?
 
Manau, kad prieš egzaminą svarbu pakankamai išsimiegoti. Todėl stengiuosi kuo mažiau mokymosi palikti paskutinei dienai prieš egzaminą, kad tą dieną nesunkiai spėčiau „įvykdyti planą“ ir vakare galėčiau ramiai eiti miegoti. Paprastai didelio jaudulio, trukdančio miegoti, nebūna.
 
Kaip įsimenate studijų informaciją – stengiatės mokytis atmintinai ar apsiginkluojate logika?
 
Pirmiausia stengiuosi viską suvokti remdamasis logika, bet, žinoma, kartais mokausi ir mintinai.
 
Ir gimnazijoje, ir universitete mokotės labai gerai, pasiekiate maksimalius studijų rezultatus. Ar jaučiatės įpareigotas nenuleisti šios kartelės? Ar jaučiatės įpareigotas viską ir visada daryti tik labai gerai? Ar tai Jums kelia streso?
 
Ko gero, tokį įsipareigojimą jaučiu. Turbūt tai man tapo savaime suprantamu dalyku. Kartais būna ir streso, kai matau, kad kažką atlikti ar išmokti bus sunku, arba kai bijau, kad pritrūks laiko.
 
Ar studijuodamas atrandate, kad turite kokių nors savo silpnųjų pusių? Gal Jums nelengva įsiminti, stresą kelia kūrybiniai darbai ar sunkesni atrodo socialiniai mokslai?
 
Silpnųjų pusių tikrai savyje atrandu. Su kūrybiniais darbais man visuomet sunkiau sekdavosi, negu su „tiksliaisiais“ uždaviniais, bet, laimei, mokantis mano specialybėje to kūrybiškumo reikia ne itin daug. O mano požiūris į socialinius mokslus dažnai būna dvejopas, pavyzdžiui, teisės pagrindų modulis man netgi labai patiko, tačiau, jeigu tektų studijuoti teisę išsamiau, galbūt ji man patiktų daug mažiau. Manau, šiame modulyje tiesiog viskas buvo puikiai susisteminta, todėl ir įdomu buvo mokytis.
 
Jūsų požiūris į studijas ir į gyvenimą yra neįtikėtinai rimtas. Ar būna momentų, kai tarp savo bendraamžių, kurso draugų jaučiatės tarsi „balta varna“? Jei taip, tai kas Jus tada paremia – šeima, bendraminčiai ar žiūrėjimas į kelią?..
 
Tokių momentų tikrai būna. Bet mano požiūris į mokymąsi jau daugelį metų yra nusistovėjęs, tai tiesiog darau taip, kaip esu įpratęs. O kas mane paremia, sunku atsakyti. Turbūt tik aš pats, nes paprastai nesu linkęs apie tokio pobūdžio išgyvenimus pasakoti kitiems.
 
Koks Jūsų požiūris į pasakymą, jog norint kažką pasiekti gyvenime, vien sunkaus darbo neužtenka, tam reikia nemažai talento ir sėkmės, o neretai ir gerų aplinkybių?
 
Mano atveju viskas pasiekta darbu. Bet turbūt skirtingais atvejais būna įvairiai. Galbūt tiems, kas mažiau dirba, daugiau įtakos turi kiti Jūsų minėti veiksniai.
 
Su kokia kelių ir geležinkelių sektoriaus veikla save ateityje sietumėte – su vadyba, inžineriniu projektavimu, saugiu eismu, statyba ar kokia nors kita sritimi? Kodėl?
 
Kol kas savo ateitį sieju su inžineriniu projektavimu. Kažkodėl man daugiau įdomus geležinkelių, o ne kelių projektavimas, bet dar nesu galutinai apsisprendęs.
 
Galbūt prisidėsite prie „RailBaltica“ projektavimo?
 
Galbūt.
 
Koks Jūsų laisvalaikis, jei apskritai jo turite?
 
Esu baigęs Rudaminos meno mokyklą. Ten pradėjau groti akordeonu. Mane vis dar kviečia į mokyklos orkestrą. Dabar yra suformuotas ir akordeonistų mėgėjų orkestras, kuriame groja šią mokyklą baigę žmonės. Tačiau dažniausiai grojame visi kartu – ir mėgėjai, ir šios mokyklos dabartiniai mokiniai. Mūsų yra apie dvidešimt.
Dar patinka keliauti, pamatyti įrengtus kelius kitose šalyse. Šiemet keliaudamas buvau susižavėjęs greitkelio ruožu Varšuvoje, kuris įrengtas po permatomu stogu. Kol kas baigta įrengti tik trumpa šio kelio atkarpa.
 
 
Kalbėjosi Edita Jučiūtė
Publikuota žurnale „Sapere Aude“
Nuotr. aut. Audrius Bagdonas
 

Galerija

Panašios naujienos

Architektūros fakultetas kviečia į žinomo architekto Shigeru Ban paskaitą
Architektūros fakultetas kviečia į žinomo architekto Shigeru Ban paskaitą
VILNIUS TECH Architektūros fakulteto bendruomenė ir Japonijos ambasada Lietuvoje maloniai kviečia į atvirą Pritzkerio architektūros premijos laureato SHIGERU BAN paskaitą: „Architektūros kūrybos ir socialinės atsakomybės pusiausvyra“ 2026 m. rugsėjo 22 d. 12.00 val. VILNIUS TECH, T2 209 aud., Trakų g. 1, Vilnius Paskaita nemokama ir atvira visiems. Būtina registracija: užpildykite šią formą. Japonų architektas Shigeru Ban paskaitoje apžvelgs savo iki šiol nueitą profesinį kelią, ypatingą dėmesį skirdamas tris dešimtmečius trunkančiai veiklai nelaimių ir humanitarinės architektūros srityje. Shigeru Ban garsėja novatorišku atsinaujinančių medžiagų panaudojimu ir greito reagavimo sprendimais humanitarinės architektūros srityje. Jo darbai atskleidžia, kokią galią architektūra turi kurti teigiamus pokyčius po stichinių ar žmogaus sukeltų nelaimių. Revoliuciniai architekto darbai, kuriuose naudojami popieriniai vamzdžiai, rodo, kaip kuklios ir paprastos medžiagos gali tapti įspūdingų sprendimų pagrindu – nuo greitai pastatomų laikinų statinių, skirtų ekstremalioms situacijoms, iki elegantiškų ir ilgaamžių pastatų. Tuo metu medinės konstrukcijos atveria naujas aplinkos tausojimo galimybes. Šis požiūris į medžiagų inovacijas, derinamas su giliu įsipareigojimu architektūros socialinei atsakomybei, pakeitė požiūrį į reagavimą į nelaimes visame pasaulyje ir iki šiol skatina diskusijas apie architektūros, tvarumo ir humanitarinės pagalbos sąsajas. Klimato kaitos, vis dažnėjančių stichinių nelaimių ir pasaulinių konfliktų laikais Shigeru Ban darbai tampa kaip niekad aktualūs. Jie primena, kad atsparios ir lanksčios konstrukcijos gali padėti išsaugoti gyvybes ir padėti nuo nelaimių nukentėjusioms bendruomenėms. 2026 m. paskaitoje „Architektūros kūrybos ir socialinės atsakomybės pusiausvyra“ Shigeru Ban pasidalys vertingomis įžvalgomis apie architektūros projektavimą po nelaimių ir apžvelgs šią savo veiklos sritį platesniame įvairiapusės ir išskirtinės profesinės karjeros kontekste. Architektas Shigeru Ban Shigeru Ban gimė 1957 m. Tokijuje. Baigė Cooper Union universitetą. 1982 m. pradėjo dirbti Aratos Isozaki biure, o 1985 m. įkūrė savo architektūros studiją „Shigeru Ban Architects“. 1995 m. tapo Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (UNHCR) konsultantu. Tais pačiais metais įkūrė nevyriausybinę organizaciją „Voluntary Architects' Network“ (VAN), teikiančią paramą nuo nelaimių nukentėjusioms bendruomenėms. Tarp svarbiausių jo darbų – Pompidou centras Mecene, Oitos prefektūros meno muziejus, Fudžio kalno pasaulio paveldo centras Šizuokoje, „La Seine Musicale“ koncertų kompleksas ir „Swatch Omega“ būstinė. Shigeru Ban yra pelnęs daugybę prestižinių apdovanojimų, tarp jų – Prancūzijos Architektūros akademijos aukso medalį (2004), Japonijos architektūros instituto Didįjį prizą (2009), Prancūzijos Menų ir literatūros ordino karininko laipsnį (2010), Auguste'o Perret premiją (2011), Japonijos kultūros reikalų agentūros meno premiją (2012), Prancūzijos Menų ir literatūros ordino komandoro laipsnį (2014), Pritzkerio architektūros premiją (2014), Japonijos Garbės medalį su violetine juosta (2017), Motinos Teresės socialinio teisingumo apdovanojimą (2017) ir Astūrijos princesės santarvės premiją (2022). 2021 m. Shigeru Ban buvo pakviestas tapti vienu iš „iškilių mąstytojų ir praktikų“ Europos Naujojo Bauhauzo aukšto lygio apskritojo stalo ambasadorių. 2024 m. jis pelnė „Praemium Imperiale“ architektūros premiją. Šiuo metu Shigeru Ban yra kviestinis profesorius Shibaura technologijos institute. Renginio formatas Po pagrindinės paskaitos vyks klausimų ir atsakymų sesija, kurios metu auditorija galės tiesiogiai užduoti klausimus Shigeru Ban. Būtina registracija: užpildykite registracijos formą. Renginio metu gali būti fotografuojama ir filmuojama. „Facebook“ renginys Renginio nuotrauka: Hiroyuki Hirai. Fudžio kalno pasaulio paveldo centras, 2017 m., Šizuoka, Japonija.
Plačiau
VILNIUS TECH SKAITO mokslas: atraskite bibliotekos informacijos išteklius
VILNIUS TECH SKAITO mokslas: atraskite bibliotekos informacijos išteklius
Mokslo metų pradžia – puikus metas iš naujo atrasti VILNIUS TECH bibliotekos informacijos išteklius. Čia rasite ne tik spausdintų leidinių, bet ir gausų elektroninių išteklių pasirinkimą studijoms, moksliniams tyrimams ir profesiniam tobulėjimui. Biblioteka nuolat plečia išteklių pasiūlą ir užtikrina, kad kiekvienas rastų patikimą, kokybišką bei aktualią informaciją studijoms ir mokslui. Bibliotekos spausdintų leidinių fonde - vadovėliai, mokslinės monografijos, žodynai, enciklopedijos, periodiniai leidiniai ir kiti informacijos šaltiniai, padedantys gilinti žinias, rengtis paskaitoms ir rengti mokslinius darbus. Dar daugiau galimybių suteikia elektroniniai ištekliai - knygos, žurnalai, mokslo vertinimo ir statistiniai duomenys, vaizdo įrašai ir kiti informacijos šaltiniai. Elektroninius išteklius galite rinktis pagal mokslo sritį ar konkrečią temą - teminės informacijos skiltyje. Nežinote, nuo ko pradėti paiešką? Visų leidinių ieškokite vieno langelio principu - VILNIUS TECH virtualioje bibliotekoje. Čia galima ieškoti bibliotekos išteklių, LST standartų, prenumeruojamų bei atviros prieigos elektroninių išteklių. Laikinos prieigos skiltyje rasite duomenų bazes ir kitus elektroninius išteklius, kuriuos leidėjai laikinai suteikia išbandyti VILNIUS TECH bendruomenei. Informacija šioje skiltyje nuolat atnaujinama pagal tuo metu vykstančius testavimus. Elektroniniais ištekliais galima naudotis ne tik universitete. Jeigu jungiatės ne iš VILNIUS TECH tinklo, naudokitės VPN paslauga. Jungiantis prie VPN, papildomai reikalinga dviejų faktorių autentifikacija – prisijungimą patvirtinsite mobiliojo įrenginio programėle arba skambučiu.  VILNIUS TECH prenumeruojamos universalios ir specializuotos duomenų bazės: Academic Complete & Library Thing Books Cover Widget Package duomenų bazė, turinti daugiau nei 240 tūkst. įvairių mokslo sričių elektroninių knygų. Access Engineering (McGraw Hill) technologijos mokslų duomenų bazė, kurioje yra daugiau nei 900 interaktyvių grafikų, lentelių, skaičiuoklių, atvejų analizių bei kitos vaizdinės medžiagos. ACM Digital Library – atviros prieigos žurnalai, konferencijų pranešimai  ir kiti leidiniai kompiuterijos ir informacinių technologijų temomis. ACS Publications daugiau nei 60 chemijos ir susijusių sričių mokslinių žurnalų. Applied Science and Technology Source (per EBSCO) - viso teksto žurnalai bei kitos publikacijos kompiuterijos ir susijusiomis temomis. Cambridge University Press 90 įvairių mokslo sričių Cambridge University Press el. knygos, kurios buvo įsigytos nuolatinei prieigai. Knygų sąrašas >>> EBSCO Publishing duomenų bazių paketas, apimantis daugelį mokslo sričių straipsnių, konferencijų pranešimų ir kitų elektroninių išteklių. EBSCO eBook Academic Collection daugiau nei 260 tūkst. įvairių mokslo sričių el. knygų. EBSCO eBook Open Access Collection daugiau nei 2500 įvairių mokslo sričių el. knygų. Emerald Engineering  eJournals Collection 26 inžinerijos mokslo elektroniniai žurnalai. Emerald Core eJournals Collection 172 ekonomikos bei vadybos mokslo sričių elektroniniai žurnalai. Human Anatomy Atlas Visible Body tai išsamūs 3D ištekliai, skirti žmogaus kūno anatomijai, fiziologijai ir sveikatos mokslams. IEEE Electronic Library (IEL) elektros ir elektronikos inžinerijos, kompiuterijos ir kt. technologijos mokslų žurnalai, standartai, konferencijų medžiaga. IOPscience EXTRA  66 fizikos ir susijusių mokslų elektroniniai žurnalai. JoVE vaizdo įrašų platforma, kurioje yra daugiau kaip 25 000 vaizdo įrašų, skirtų mokymuisi, mokymams bei tyrimams. Turinį sudaro fizikos, gamtos, medicinos, psichologijos, inžinerijos, statistikos, aplinkos apsaugos ir kitų mokslų tyrimai, laboratoriniai eksperimentai, straipsniai. JSTOR Collections  aukštos kokybės archyviniai žurnalai ir pirminių šaltinių turinys vienoje kolekcijoje. Ši duomenų bazė apima virš 4000 akademinių žurnalų įvairiomis temomis: literatūra, istorija, politika, psichologija, ekonomika, verslas, gyvybės ir gamtos mokslai, menai ir kt.   KTU el. knygos daugiau nei 500 leidyklos „Technologija“ įvairių mokslo sričių el. knygų.   OnArchitecture – architektūros ir dizaino projektų vaizdo įrašų biblioteka: interviu, projektų trumpi aprašymai, informacija apie demonstruojamus pastatus ir įrenginius, techninės specifikacijos. Passport (Euromonitor International) 210 šalių statistiniai duomenys, analizės, ataskaitos ir prognozės apie įvairias pramonės šakas, šalis ir vartotojus. SAGE Journals Online daugiau nei 700 įvairių mokslo sričių žurnalų. SAGE ImechE Journals 18 technologijos mokslo sričių žurnalų. Science Direct daugiau nei 2000 Elsevier leidyklos leidžiamų įvairių mokslo sričių žurnalų. eBooks on Science Direct daugiau nei 50 tūkst. Elsevier leidyklos įvairių mokslo sričių el. knygų. Scopus – bibliografinė duomenų bazė, skirta mokslinių žurnalų straipsnių bibliografinių įrašų bei mokslinės informacijos internete paieškai. Scopus AI – tai intuityvus ir išmanus paieškos įrankis, kuris pagrįstas generatyviuoju dirbtiniu intelektu bei Scopus indeksuojamų publikacijų duomenimis. Springer LINK daugiau nei 2000 įvairių mokslo sričių žurnalų. SpringerLink Computer Science Collections Books 2011-2012 daugiau nei 2000 el. knygų kompiuterijos temomis. SpringerLink Engineering Collections Books 2011-2012 daugiau nei 1000 el. knygų  mechanikos, elektronikos, kompiuterijos ir kt. technologijos mokslų srityse. SpringerLink įvairių kolekcijų el. knygos, įsigytos VILNIUS TECH dėstytojų pageidavimu. Springer eBooks: Engineering Collection Inžinerijos mokslų el. knygos, apimančios visas inžinerijos sritis ir jų tarpusavio ryšius. Tai ryšių inžinerijos tinklai, grandinės ir sistemos, signalų, vaizdų apdorojimas, gamyba, mašinos, įrankiai ir procesai, sauga ir apsauga, DI taikymas inžinerijoje. Statista Campus License tai pasaulinė duomenų ir verslo žinių platforma, turinti platų statistikos, ataskaitų ir įžvalgų rinkinį, apimantį daugybę temų ir faktų iš 170 pramonės šakų ir daugiau nei 150 šalių. Taylor & Francis apie 2000 įvairių mokslo sričių elektroninių žurnalų. Taylor & Francis įvairių mokslo sričių el. knygos, įsigytos VILNIUS TECH dėstytojų pageidavimu. Verslo žinios. Premium.  Vienintelis verslo naujienų portalas Lietuvoje. Verslo ir politikos aktualijos, įvykių analizė, ekspertų komentarai ir prognozės, tendencijos, akcijos, valiutų kursai, įmonės ir žmonės, sprendimai. VILNIUS TECH mokslo žurnalai  VILNIUS TECH 16 leidžiamų įvairių mokslo sričių žurnalų. VILNIUS TECH el. knygos daugiau nei 700 VILNIUS TECH išleistų įvairių mokslo sričių el. knygų. Web on Science (Clarivate Analytics) – bibliografinė duomenų bazė, skirta mokslo vertinimui, ieškant literatūros, renkantis žurnalą publikavimui. Web of Science Research Assistant Generatyviniu dirbtiniu intelektu (DI) paremtas įrankis. Wiley Online Library daugiau nei 1300 įvairių mokslo sričių žurnalų. Writefull - anglų kalbos redagavimo įrankis, kuris taiso gramatiką, rašybą, skyrybą bei specializuojasi akademinėje kalboje vartojamais terminais, tad gali tapti pagalbininku rašant mokslinį ar baigiamąjį darbą. Svarbu: kai kuriose duomenų bazėse prieinamas ne visas turinys, o prenumeruojama tam tikra el. knygų ar žurnalų kolekcija. Prie kiekvienos bazės aprašymo rasite informaciją, kokie leidiniai ar informacija yra prieinama VILNIUS TECH bendruomenei.  Informaciją iš licencijuojamų duomenų bazių galima kopijuoti (perkelti į kompiuterį, spausdinti) tik asmeninėms mokslo reikmėms ir tik nedideliais kiekiais. Griežtai draudžiama tokią informaciją perduoti tretiesiems asmenims, talpinti į intranetą ar naudoti komerciniais tikslais. Taip pat griežtai draudžiamas prisijungimo duomenų perdavimas tretiesiems asmenims. Lietuvoje autorių teises gina  LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas.
Plačiau