Būdamas viena iš stipriausių Lietuvos aukštųjų mokyklų, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) turi tvirtą inžinerinį identitetą ir aiškią ateities viziją, todėl jaučia atsakomybę už šalies mokslo bei studijų kokybę ir siekia ją gerinti. Dėl šios priežasties VGTU kartu su Vilniaus universitetu (VU), Kauno technologijos universitetu (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) pasirašė ketinimų protokolą įkurti Universitetų pažangos konferenciją (UPK).
„Manome, kad esame tie universitetai, kurie kelia sau aukštesnius reikalavimus nei vidutinis Lietuvos universitetas. Manome, kad reikia mokslo ir studijų kokybės stiprinimo idėją stumti į priekį, ir manome, kad šie universitetai gali tai daryti. Tai nėra uždara organizacija, tiesiog mes rodome iniciatyvą, kad reikia naujų idėjų, norint sustiprinti aukštojo mokslo kokybę“, – sako VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas.
Konferencijos pagrindinis tikslas – suvienyti bendras pastangas prisiimant lyderystę ir atsakomybę už mokslo ir studijų kokybės gerinimą bei Lietuvos aukštojo mokslo tarptautinio konkurencingumo stiprinimą. Tokiu būdu konferencija padės siekti valstybės ilgalaikės raidos strategijos tikslų − didinti tarptautinį švietimo sistemos patrauklumą, indėlį į demokratinių ir socialinių įgūdžių formavimą, darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą.
Siekdami šio tikslo universitetai ne tik koordinuos savo veiksmus ir priemones – sutarta ir dėl konferencijos nariams taikomų veiklos kokybės kriterijų. Universitetai įsipareigoja dėti visas pastangas, kad 2020 m. studijas baigusių ir įsidarbinusių pagal kvalifikaciją absolventų dalis viršytų 80 proc. Kartu siekiama nuosekliai didinti reikalavimus stojantiesiems ir užtikrinti, kad priėmimo į aukštąsias mokyklas minimalus konkursinis balas kitąmet būtų padidintas iki 4.
Konferencija sieks, kad būtų stiprinama mokslinių tyrimų ir studijų kokybė; sistemingai ugdomi dėstytojų pedagoginiai įgūdžiai, mokslas ir studijos būtų orientuoti į valstybės pažangą, gerėtų akademinės bendruomenės darbo sąlygos ir didėtų atlyginimai.
Būtinybę vykdyti aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką gerinant mokslo ir studijų kokybę akcentuoja ir užsienio ekspertai, o Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) daro išvadą, kad didžiausi Lietuvos mokslo ir studijų sistemos iššūkiai lieka valdymo ir finansavimo efektyvumas, studijų kokybė, sistemos fragmentacija ir žemas tarptautinis konkurencingumas, žinių ir technologijų perdavimas.
Galerija
