Stojantiesiems

VGTU vasaros stovykla subūrė moksleivius į kūrybines ir inžinerines dirbtuves

Liepos 5, 2016
Birželio 27 – liepos 2 d. VGTU jau ketvirtą kartą organizuota vasaros stovykla moksleiviams „Pažink profesiją“, kurioje dalyvavo 24 moksleiviai, atvykę iš visos Lietuvos miestų – Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus, Vilniaus, Zarasų, Joniškio Šilalės ir kitų vietovių. Šiemet dalyvavę vyresnių klasių moksleiviai turėjo išskirtinę progą pajusti universiteto pulsą – gyveno bendrabutyje, dalyvavo specialiai paruoštoje fakultetų programoje ir atliko praktines tarpdisciplinines užduotis.
 

2016-ųjų metų stovyklos akcentu tapo kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“ pirmą kartą stovyklos metu organizuotos dviejų dienų dirbtuvės, kur pirmą dieną moksleiviai išklausė kursą apie 3D modeliavimą ir išbandė tai praktiškai. Vėliau dalyvavo spalvingame fotografavimo ir filmavimo įterpiant specialiuosius efektus kurse, po kurio stebėjo pogamybinį procesą bei gavo dovanų savo nuotraukas. Antrąją dieną dirbtuvėse elektronikos tema stovyklos dalyviai klausėsi interaktyvios pamokos su aukštos įtampos efektų vizualizacija (Tesla rite), važinėjosi elektrine riedlente, pietums ragavo savo pačių CNC spausdintus blynus bei dalyvavo „pasidaryk pats“ dirbtuvėse „Šviesos muzika“, kur patys konstravo garsiakalbius ir juos išsivežė namo kaip apčiuopiamą stovyklos prisiminimą.
 
 
Stovyklos metu netrūko susitikimų su VGTU mokslininkais, dėstytojais, kurie pristatė inžinerines profesijas. Moksleiviai su statybos sritimi susipažino Civilinės inžinerijos mokslo centre, kur ekskursiją vedė direktorius dr. Šarūnas Skuodis. Stovyklautojai apžiūrėjo turimą įrangą, techniką, įrengtas laboratorijas, stebėjo atliekamus eksperimentus.
Dalyviai lankėsi Aplinkos inžinerijos fakultete, kur turėjo galimybę susipažinti su išmaniosiomis technologijomis: miesto projektavimu bei dirbdami grupėse sukūrė savo miesto modelį ir infrastruktūrą, išgirdo apie atsinaujinančius išteklius pastatuose, vandens taupymą, lazerinį skenavimą geodezijoje. Laboratorijoje moksleiviai galėjo atlikti kvapo tyrimus dinaminės olfaktometrijos metodu ir įsitikinti, kurie geba atskirti kvapus geriausiai.
 
 
Stovyklos pabaigoje moksleivius į svečius pakvietė A. Gustaičio aviacijos institutas, kur Skrydžių praktikų bazės direktorius Kęstutis Šilkaitis dalyviams parodė Kyviškių aerodromą, papasakojo apie turimus lėktuvus ir skrydžių valdymą. Pirmą kartą stovyklos istorijoje su moksleiviais atvyko susitikti ir patirtimi pasidalinti VGTU absolventai. „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ kokybės vadovas Vydūnas Pakrijauskas ir Boeing 737 pilotas, UAB „KlasJet“ skrydžių departamento direktorius Mantvynas Latvėnas pristatė darbo aviacijos srityje specifiką, naujausias tendencijas ir atsakė į daugybę smalsių moksleivių klausimų. Bendrovės „Laserpas“ vadovas Mantas Vaskela atsivežė bepilotį įrenginį – droną, kuris netrukus pakilo į orą ir moksleiviai galėjo jį patys valdyti.
 
 
Stovyklos organizatorių komanda džiaugėsi, kad kasmet vis daugiau moksleivių nori dalyvauti stovykloje, o šių metų dalyviai buvo ypač patenkinti pasiūlyta programa ir organizuotu laisvalaikiu. „Stovyklos misija – supažindinti su profesijomis ir padėti atrasti save dominančią sritį, kurią asmuo pamiltų ir siektų tapti specialistu yra mūsų siekiamybė. Tikime, kad stovykla padės jaunuoliams atsakingai ir apgalvotai pasirinkti savo karjeros kelią“ – teigė Integracijos ir karjeros direkcijos l. e. p. direktorė Ugnė Narkevičiūtė.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau