VGTU vasaros stovykla subūrė moksleivius į kūrybines ir inžinerines dirbtuves

Liepos 5, 2016
Birželio 27 – liepos 2 d. VGTU jau ketvirtą kartą organizuota vasaros stovykla moksleiviams „Pažink profesiją“, kurioje dalyvavo 24 moksleiviai, atvykę iš visos Lietuvos miestų – Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus, Vilniaus, Zarasų, Joniškio Šilalės ir kitų vietovių. Šiemet dalyvavę vyresnių klasių moksleiviai turėjo išskirtinę progą pajusti universiteto pulsą – gyveno bendrabutyje, dalyvavo specialiai paruoštoje fakultetų programoje ir atliko praktines tarpdisciplinines užduotis.
 

2016-ųjų metų stovyklos akcentu tapo kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“ pirmą kartą stovyklos metu organizuotos dviejų dienų dirbtuvės, kur pirmą dieną moksleiviai išklausė kursą apie 3D modeliavimą ir išbandė tai praktiškai. Vėliau dalyvavo spalvingame fotografavimo ir filmavimo įterpiant specialiuosius efektus kurse, po kurio stebėjo pogamybinį procesą bei gavo dovanų savo nuotraukas. Antrąją dieną dirbtuvėse elektronikos tema stovyklos dalyviai klausėsi interaktyvios pamokos su aukštos įtampos efektų vizualizacija (Tesla rite), važinėjosi elektrine riedlente, pietums ragavo savo pačių CNC spausdintus blynus bei dalyvavo „pasidaryk pats“ dirbtuvėse „Šviesos muzika“, kur patys konstravo garsiakalbius ir juos išsivežė namo kaip apčiuopiamą stovyklos prisiminimą.
 
 
Stovyklos metu netrūko susitikimų su VGTU mokslininkais, dėstytojais, kurie pristatė inžinerines profesijas. Moksleiviai su statybos sritimi susipažino Civilinės inžinerijos mokslo centre, kur ekskursiją vedė direktorius dr. Šarūnas Skuodis. Stovyklautojai apžiūrėjo turimą įrangą, techniką, įrengtas laboratorijas, stebėjo atliekamus eksperimentus.
Dalyviai lankėsi Aplinkos inžinerijos fakultete, kur turėjo galimybę susipažinti su išmaniosiomis technologijomis: miesto projektavimu bei dirbdami grupėse sukūrė savo miesto modelį ir infrastruktūrą, išgirdo apie atsinaujinančius išteklius pastatuose, vandens taupymą, lazerinį skenavimą geodezijoje. Laboratorijoje moksleiviai galėjo atlikti kvapo tyrimus dinaminės olfaktometrijos metodu ir įsitikinti, kurie geba atskirti kvapus geriausiai.
 
 
Stovyklos pabaigoje moksleivius į svečius pakvietė A. Gustaičio aviacijos institutas, kur Skrydžių praktikų bazės direktorius Kęstutis Šilkaitis dalyviams parodė Kyviškių aerodromą, papasakojo apie turimus lėktuvus ir skrydžių valdymą. Pirmą kartą stovyklos istorijoje su moksleiviais atvyko susitikti ir patirtimi pasidalinti VGTU absolventai. „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ kokybės vadovas Vydūnas Pakrijauskas ir Boeing 737 pilotas, UAB „KlasJet“ skrydžių departamento direktorius Mantvynas Latvėnas pristatė darbo aviacijos srityje specifiką, naujausias tendencijas ir atsakė į daugybę smalsių moksleivių klausimų. Bendrovės „Laserpas“ vadovas Mantas Vaskela atsivežė bepilotį įrenginį – droną, kuris netrukus pakilo į orą ir moksleiviai galėjo jį patys valdyti.
 
 
Stovyklos organizatorių komanda džiaugėsi, kad kasmet vis daugiau moksleivių nori dalyvauti stovykloje, o šių metų dalyviai buvo ypač patenkinti pasiūlyta programa ir organizuotu laisvalaikiu. „Stovyklos misija – supažindinti su profesijomis ir padėti atrasti save dominančią sritį, kurią asmuo pamiltų ir siektų tapti specialistu yra mūsų siekiamybė. Tikime, kad stovykla padės jaunuoliams atsakingai ir apgalvotai pasirinkti savo karjeros kelią“ – teigė Integracijos ir karjeros direkcijos l. e. p. direktorė Ugnė Narkevičiūtė.
 

Galerija

Panašios naujienos

VILNIUS TECH matematinį bendradarbiavimą su Maria Curie-Skłodowska universitetu stiprina per ATHENA projektą
VILNIUS TECH matematinį bendradarbiavimą su Maria Curie-Skłodowska universitetu stiprina per ATHENA projektą
Tarptautinis akademinis bendradarbiavimas atveria naujas galimybes studijoms, moksliniams tyrimams ir žinių mainams. Tokių iniciatyvų naudą VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto Matematinės statistikos katedros bendruomenė turėjo galimybę patirti 2026 m. rugsėjo 7–20 d., kai universitete viešėjo dr. Eliza Jackowska-Boryc iš Maria Curie-Skłodowska universiteto (UMCS) Liubline, Lenkijoje. Vizitas vyko pagal UMCS 4 ATHENA European University PLUS projektą, skirtą stiprinti ATHENA aljanso universitetų bendradarbiavimą, akademinį mobilumą ir bendras mokslo bei studijų iniciatyvas. Maria Curie-Skłodowska universitetas yra vienas didžiausių ir svarbiausių universitetų Lenkijoje bei aktyvus tarptautinių mokslinių tyrimų ir akademinių mainų dalyvis. Vizito metu dr. Eliza Jackowska-Boryc aktyviai įsitraukė į Matematinės statistikos katedros akademinę veiklą. Kartu su doc. dr. Nomeda Bratčikoviene ji vedė „Įvado į grafų teoriją“ paskaitas DATf-24 grupės studentams. Grafų teorija yra viena svarbiausių šiuolaikinės diskrečiosios matematikos sričių, nagrinėjanti objektų ir jų tarpusavio ryšių struktūras. Jos metodai plačiai taikomi kompiuterių tinkluose, socialinių tinklų analizėje, logistikos sistemose, maršrutų optimizavimo uždaviniuose bei dirbtinio intelekto sprendimuose. Tarptautinė dėstymo patirtis studentams suteikė galimybę ne tik susipažinti su skirtingais matematikos dėstymo metodais, bet ir gilinti žinias srityje, kuri yra svarbi daugelio šiuolaikinių technologijų pagrindas. Svarbi vizito dalis buvo ir mokslinė veikla. Katedroje surengtuose matematikos didaktikos tematikos seminaruose aptarti jau dvejus metus vykdomi bendri VILNIUS TECH ir UMCS moksliniai tyrimai. Seminarų metu diskutuota apie matematikos mokymo ir mokymosi iššūkius aukštajame moksle, analizuoti pasiekti rezultatai bei numatytos tolesnės bendradarbiavimo kryptys. Tokie susitikimai suteikia galimybę keistis akademine patirtimi, generuoti naujas mokslinių tyrimų idėjas ir inicijuoti bendras publikacijas bei projektus. Viešnagės metu taip pat įvyko susitikimas su ATHENA European University veiklas VILNIUS TECH koordinuojančiomis specialistėmis dr. Aleksandra Sokolova ir dr. Asta Radzevičiene. Susitikimo metu aptartos ATHENA aljanso teikiamos galimybės akademiniam mobilumui, tarptautinių studijų plėtrai, bendroms mokslinėms iniciatyvoms bei tolesniam universitetų bendradarbiavimui Europos aukštojo mokslo erdvėje. ATHENA European University yra Europos universitetų aljansas, vienijantis dešimt aukštųjų mokyklų iš įvairių Europos šalių, tarp jų – VILNIUS TECH ir UMCS. Aljansas skatina studijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų integraciją, sudaro daugiau galimybių studentų ir darbuotojų mobilumui bei padeda universitetams kartu spręsti visuomenei aktualius iššūkius tarptautinėje aplinkoje. Intensyvią akademinę programą papildė ir pažintinės veiklos. Apsilankymas Sapiegų rūmuose suteikė progą neformalioje aplinkoje tęsti profesines diskusijas, geriau pažinti Lietuvos kultūros paveldą bei stiprinti tarpuniversitetinius ryšius. Dr. Elizos Jackowskos-Boryc vizitas tapo dar vienu sėkmingu VILNIUS TECH ir UMCS partnerystės pavyzdžiu. Tokios iniciatyvos prisideda prie studijų kokybės gerinimo, mokslinių tyrimų plėtros ir universitetų tarptautiškumo stiprinimo. Jos taip pat kuria naujas galimybes studentams, dėstytojams ir tyrėjams įsitraukti į tarptautines akademines veiklas, plėtoti profesinius ryšius ir kartu kurti inovatyvius mokslo bei studijų projektus. Matematinės statistikos katedra dėkoja dr. Elizai Jackowskai-Boryc už aktyvų dalyvavimą studijų ir mokslinėje veikloje, vertingas įžvalgas bei prasmingą bendradarbiavimą. Tikimasi, kad užsimezgę ryšiai ir ateityje virs naujais bendrais projektais, mokslinėmis publikacijomis ir iniciatyvomis ATHENA European University aljanse bei už jo ribų.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Dvigubos transformacijos poveikio žemės ūkio veiklos rezultatams vertinimo modelis tvarumo kontekste“ („Twin transition impact assessment model for agricultural performance in the context of sustainability“), kurią parengė doktorantė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Disertacija rengta 2020–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – dr. Rasa Melnikienė. Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 22 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Žemės ūkio dviguba transformacija, jungianti skaitmeninę ir žaliąją pertvarkas, yra viena pagrindinių Europos Sąjungos strategijos krypčių, siekiant kurti tvaresnį, atsparesnį ir konkurencingesnį žemės ūkio sektorių. Disertacijoje sprendžiama problema, kaip įvertinti skaitmeninės ir žaliosios pertvarkų poveikį žemės ūkio veiklos rezultatams tvarumo kontekste. Disertacijos tikslas – sukurti ir empiriškai pagrįsti dvigubos transformacijos poveikio vertinimo modelį. Modelis integruoja tris vertinimo lygmenis: ūkio, bioekonomikos ir vertės grandinės, ir nacionalinį bei regioninį kontekstą. Struktūrinės asimetrijos ir įgalinantys mechanizmai įtraukiami kaip veiksniai, veikiantys visus tris vertinimo lygmenis. Tyrime taikyta mišri metodika, jungianti mokslinės literatūros analizę, konceptualią sintezę, atvejo analizę, struktūrintų apklausų analizę, lyginamąją analizę, koreliacinę ir regresinę analizę, jautrumo analizę, pusiau struktūrintus interviu, dokumentų analizę ir empirinių rezultatų sintezę. Empirinį pagrindą sudaro penki tarpusavyje susiję tyrimai, apimantys smulkių ūkių skaitmenizaciją, skaitmeninių technologijų diegimą tvariame žemės ūkyje ir bioekonomikoje, dvigubą transformaciją Lietuvoje ir Rumunijoje, maisto tiekimo grandinių skaitmenizaciją bei struktūrines asimetrijas Lietuvos bioekonomikos transformacijoje. Empiriniai rezultatai rodo, kad dviguba transformacija gerina žemės ūkio veiklos rezultatus tada, kai skaitmeniniai ir žalieji sprendimai yra integruojami ūkio, vertės grandinės bei regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Skaitmenizacija prisideda prie darbo efektyvumo, planavimo, ryšių su vartotojais, investicinių sprendimų, nuostolių mažinimo, atsekamumo, produkto kokybės ir tiekimo grandinės matomumo, kartu sudarydama prielaidas išteklių, atsinaujinančiosios energijos ir vandens naudojimo efektyvumui, emisijų mažinimui, anglies sekvestracijai ir atsparumui klimato kaitai. Tačiau šie rezultatai priklauso nuo infrastruktūros, investicinių pajėgumų, politikos paramos, skaitmeninių įgūdžių ir institucinio pasirengimo. Tyrime taip pat buvo atskleistos struktūrinės asimetrijos: didesnis investicijų intensyvumas savaime neužtikrina geresnių ekonominių rezultatų, o skaitmeninių technologijų diegimas gali vystytis atskirai nuo ekologinės gamybos orientacijos. Disertacijoje daroma išvada, kad skaitmeninė ir žalioji pertvarkos gali pagerinti žemės ūkio veiklos rezultatus ir tvarumą, tačiau tik tada, kai jos yra integruotos, pritaikytos konkrečiam kontekstui ir palaikomos įgalinančiais mechanizmais. Naujas pasiūlytas modelis suteikia mokslinį ir praktinį pagrindą vertinti žemės ūkio veiklos rezultatus dvigubos transformacijos sąlygomis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau