VGTU viešėjęs CERN ekspertas studentams: „Darbą rinkitės ne tik pagal atlyginimą“

Spalio 18, 2016
Anksčiau jauniems žmonėms, baigusiems aukštąjį mokslą, svarbiausias kriterijus renkantis darbą buvo geras atlyginimas, tačiau ekspertų teigimu, dabar vien tik pinigais gabiausių jaunuolių privilioti nebepavyksta.
 
„Pastarąjį dešimtmetį Europoje pastebime kitokią tendenciją –  jauniems žmonėms vis svarbiau, kokios yra bendrovės vertybės, ką ji pasiekusi ir ko siekia, požiūris į žmogų ir socialinė pozicija. Juk kiekvienas supranta, kad nuo to labiausiai priklauso ten dirbančiojo savivertė ir savijauta“, – kalba Derekas Mathiesonas, Europos branduolinių mokslinių tyrimų agentūros (CERN) Finansų Departmento direktoriaus pavaduotojas ir CERN akademijų studentams įkūrėjas bei vadovas.
 
Jis pavasarį viešėjo Lietuvoje, kur vadovavo Vilnaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) ir CERN surengtoje Pavasario akademijoje IT studentams („Spring Campus 2016“). Tokias akademijas CERN rengia Ispanijoje, Portugalijoje, Rusijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse. Šiemet ji pirmą kartą buvo surengta Lietuvoje.
 
Pašnekovas pasidalino įspūdžiais apie darbą didžiausioje pasaulyje mokslinių tyrimų organizacijoje CERN, kurios metinis biudžetas viršija 1 mlrd. eurų, ir pateikė keletą įžvalgų, kokių savybių reikia siekiant sėkmingos karjeros.
 
Žingeidumas – labai svarbu
 
„Kad ir kokio amžiaus būtum, kad ir kokį darbą dirbtum, svarbiausia yra nuolat būti žingeidžiam, smalsiam, domėtis naujovėmis ir neužsistovėti vietoje“, – kalba D. Mathiesonas.
 
Jo manymu, niekada nereikia drovėtis klausti, diskutuoti, gilinti žinias. Jis taip pat pateikė įdomų faktą apie tai, kaip vyksta darbas CERN: „Mūsų organizacijoje CERN, kuri įsikūrusi Šveicarijoje ir Prancūzijoje, ir kurioje dirba apie 2300 žmonių, didžiausias ir produktyviausias darbas vykta kavinėje: čia diskusijos niekada nesibaigia, prie vieno stalo gali pamatyti ir studentus, ir Nobelio premijos laureatus. Bendravimas, keitimasis idėjomis pas mus yra tiesiog neatsiejama vidinės organizacijos kultūros dalis“.
 
Pati kavinė įsikūrusi Šveicarijos teritorijoje, maždaug 300 metrų iki sienos su Prancūzija. Šiuo pavyzdžiu D. Mathiesonas subtiliai iliustruoja, kuo studijos iš esmės skiriasi nuo kasdienio darbo.
 
„Studijuojant svarbiausia gerai parašyti kursinį ar diplominį darbą ir jį apsiginti. Iš esmės tai yra individualūs dviejų žmonių – studento ir jo darbo vertintojo – santykiai. Tuo tarpu dirbant organizacijoje ar bendrovėje labai svarbiu veiksniu tampa gebėjimas dirbti kartu su kitais žmonėmis“, – kalba jis.
 
IT specialistų poreikis – dar dešimtmečiui
 
Kalbėdamas apie pastaruoju metu labai išaugusį IT specialistų poreikį, D. Mathiesonas sako, jog ši tendencija pastebima ne tik Lietuvoje – IT specialistų trūksta visoje Europoje. Tai daugiausiai susiję su tuo, jog paruošti gerą IT specialistą trunka 4–6 metus, o jų reikia jau dabar.
 
„Manau, didelis IT specialistų poreikis bus juntamas dar dešimtmetį, tad net ir dabar pradėję studijas, gali būti tikri, kad jas baigę lengvai gaus darbą“, – kalba jis.
 
Pašnekovui antrina Asta Radzevičienė, VGTU Tarptautinių ryšių prorektorė, „VGTU Spring Campus“ iniciatorė: „Jaučiame didžiulį kokybiškų studijų poreikį: IT studentai nori pačios aktualiausios, naujausios medžiagos, kas buvo vakar jiems neaktualu. Lietuvoje nėra lengva rasti, kas šiuos dalykus imtųsi dėstyti. Tad bendradarbiavimas su tokia didžiule ir įtakinga organizacija kaip CERN leidžia mums panaudoti pačias naujausias ir geriausias IT žinias, kurių jie turi sukaupę milžinišką kiekį“.
 
Didesniam šios organizacijos dydžio ir svarbos įsivaizdavimui, pernai CERN organizacija ir jos mokslinių tyrimų centrai sulaukė net 107 tūkst. lankytojų. Būtent čia 1989 m., siekiant sukurti komunikacijos kompiuteriais tinklą tūkstančiams mokslininkų, buvo sukurtas ir pasaulinis interneto tinklas. 
 
D. Mathiesionas pastebi, kad, skirtingai nei kitose šalyse, IT studentai Lietuvoje gana tampriai susiję su darbdaviais: beveik kiekvienas 4 metus VGTU trukančių IT studijų aukšesniųjų kursų studentas jau turi darbą.
 
„Tai yra ir gerai, ir nelabai. Štai, Portugalijoje, studentai visai nedirba, tad jų žinios labiau teorinės. Lietuvoje studentai turi nepalyginamai daugiau praktikos, tačiau labai anksti įsitraukę į darbą nebūtinai pasirenka geriausią“, – mano pašnekovas.
 
Be anglų kalbos – nė iš vietos
 
Škotijoje gimęs ir Glazge universitetą baigęs D. Mathiesonas įsitikinęs, kad karjerą pradedantiems jaunuoliams labai svarbu gerai mokėti anglų kalbą.
 
„Net ir būdamas puikiu IT specialistu, be anglų kalbos ne tik nepasieksi karjeros aukštumų, bet ir nuolat susidursi su problemomis kasdieniame darbe. Geros anglų kalbos žinios – būtina profesinio progreso dalis, nes anglų kalba IT pasaulyje įsigalėjo kaip pagrindinė, visa naujausia informacija pateikiama būtent šia kalba“, – kalba pašnekovas.
Jis pripažįsta, kad Lietuvoje tai nėra problema – mūsų šalies studentai puikiai kalba angliškai. Beje, ne tik studentai – jis maloniai nustebo kokybišką anglų kalbą girdėdamas Vilniaus kavinėse, restoranuose ar tiesiog gatvėse. Tačiau kitose šalyse – Ispanijoje, Portugalijoje, Rusijoje, Lenkijoje – tokia problema egzistuoja. Tai ypač juntama Ispanijoje ir Rusijoje. Pavyzdžiui, šios šalies universitetai turi naujausią, progresyviausią įrangą, tačiau nemaža dalis studentų negali susikalbėti pakankamu lygiu.
 
Kūrybiškumas – ne tik mene
 
D. Mathiesonas įsitikinęs, kad kūrybiškumas svarbus ne tik menininkams, bet ir daugelio profesijų atstovams, o IT specialistas – tai pusiau mokslininkas, pusiau menininkas.
„Kūrybiškumą nebūtinai reikia suprasti kaip gebėjimą piešti ar lipdyti. Tai žmogaus gebėjimas nestandartiniu būdu išspręsti problemą, pasiūlyti įdomių naujovių. Organizuodami atrankas į darbą, duodame atlikti ne tik techninius testus, bet ir labai daug dėmesio skiriame bendravimui, žiūrime, kaip gavęs užduotį kandidatas išsisuka iš padėties. Techninių procesų galima nesunkiai išmokyti, o kūrybiškumo neišmokysi“, – kalba svečias.
 
Paklaustas, ko norėtų palinkėti Lietuvos studentams, D. Mathiesonas netrumpam susimąsto: „Kad jie rastų tokį darbą, kurį dirbdami tikėtų tuo, ką daro ir jaustų pasitenkinimą. Tai labai svarbu. Net ir gerai apmokamas darbas, jeigu jis neteikia vidinio pasitenkinimo, nepadaro žmogaus laimingu. Todėl darbą rinkitės atsakingai“.

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau