Vilniaus Gedimino technikos universiteto teatro studijos "Palėpė" kelionė į Santjagą de Kompostelą

Kovo 7, 2018

Viename Europos rytiniame pakraštyje, Lietuvos sostinėje Vilniuje, Pylimo gatvėje 26, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Senamiesčio rūmų vidiniame kieme, jau daugelį metų gyvuoja teatras studija "Palėpė'', vadovaujama režisieriaus Olego Kesmino.
Kitame Europos pakraštyje, visai netoli Atlanto vandenyno, Galisijoje, Santjago de Kompostelos miesto universitete, Casa da Balconada 6, gyvuoja Aula de Teatro, kuriam vadovauja  režisierius ir dramaturgas Roberto Salgueiro González.
Kažkada, prieš daugelį metų, šie du vyrai, ispanas ir lietuvis, visai atsitiktinai susitiko viename Europos universitetų teatrų festivalių ir pamatę vienas kito spektaklius, dalyvavusius programoje, suprato kokia ypatinga minties bendrystė juos sieja, kaip panašiai jie mato pasaulį, koks panašus jų požiūris į teatrą. Tokia buvo pradžia.

Santjagas. 24-tas tarptautinis universitetų teatrų festivalis, 2018 vasaris-kovas

Santjage jau tikras pavasaris. Žydi narcizai, slyvos, kamelijos, prie universiteto ant žalios žolės, saulėje susėdę šnekučiuojasi studentai, o visas miestas mirga nuo 24 tarptautinio universitetų teatrų festivalio afišų, jose įrašyta ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto teatro studijos "Palėpės" pasirodymo diena.   
Gal tai ir visai neįtikėtina, bet Santjage teatras studija "Palėpė" jau yra pakankamai žinomas vietinei teatro publikai, todėl ir šį kartą spektaklį vaidinant miesto municipaliniame teatre – tokiame nuostabiame, puošniame, auksuota drožyba papuoštais balkonais, nepaprasto grožio didžiule tapyta scenos uždanga ir jaukiomis teatro ložėmis –  lietuviai jautėsi kaip namie ir sulaukė nemažai žiūrovų dėmesio.
Teatras studija "Palėpė" suvaidino savo naują spektaklį "Apie bičiulius ir dar…" pagal Žemaitės apsakymą "Bičiuliai". Vaidino lietuvių kalba, tiesa, prieš spektaklį žiūrovams buvo perskaitytas trumpas įvadas apie Žemaitės literatūros pasaulį, jos kūrybos reikšmę mūsų tautiškumui bei spektaklio siužeto santrauka. Spektaklio metu nei vienas žiūrovas neišėjo iš salės, tiek tarptautinė festivalio publika tiek vietiniai teatro mylėtojai itin įdėmiai stebėjo veiksmą, gyvai reagavo į aktorių vaidybą.
Pasibaigus spektakliui po gausių aplodismentų žiūrovai atėjo pasveikinti aktorių į užkulisius, dėkojo jiems, diskutavo apie atskiras spektaklio scenas, žodžiu tikrai neliko abejingi tokiai, atrodo tolimai jiems pjesės medžiagai, kai kurie žiūrovai net bandė mokytis atskirus lietuviškus žodžius…

Vilnius, 19-tas tarptautinis universitetų teatrų forumas, 2018 gegužė

Tikėkimės, kad Vilniuje tuo metu taip pat bus tikras pavasaris, saulė kaip nors ištirpdys tokį gausų šios žiemos sniegą, kvepės žydintys klevai, žydės tulpės ir ievos, o visas Vilniaus miestas mirgės 19 tarptautinio universitetų teatrų forumo afišomis, kuriose bus įrašytas Aula de Teatro iš Santjago de Kompostelos spektaklis "Pasar por Nida" ["Kelionė į Nidą"].
Gal ir tai visai neįtikėtina, bet režisierius Roberto Salgueiro González, prieš metus su savo teatro trupe aplankęs Nidą, buvo tiek įkvėptas ypatingos Kuršių nerijos nuotaikos, kad parašė pjesę ir sukūrė pagal ją spektaklį, kurį žada parodyti Vilniuje 19 -to tarptautinio universitetų teatrų forumo publikai šį pavasarį. Tai tikrai turėtų būti siurprizas lietuviams, kurie tikėtina tikrai neliks abejingi šiam spektakliui. O lietuviškus žodžius girdėsime ir čia – 86-erių metų režisieriaus Olego Kesmino mama specialiai šiam spektakliui lietuviškai skaito Roberto Salgueiro González parašytus tekstus…

Epilogas

Visi žino, kad Santjagas de Kompostela piligrimų miestas. Miestas į kurį kasmet pesčiomis atkeliauja tūkstančiai piligrimų iš įvairiausių pasaulio vietų –  vieni ieškodami Dievo malonės, kiti sąvojo aš, treti gyvenimo prasmės, bet visus juos vienija tas pats piligriminis kelias vedantis pro Santjago šv. Jokūbo katedrą Atlanto vandenyno link, kur užkopę ant stačių uolų jie nusiauna savo sudėvėtus kelyje batus ir atsisėdę ant "Europos krašto" pajunta kiek daug jiems suteikė kiekvieno jų kelionė, kažkas pasikeičia kiekvieno jų sieloje ir sąmonėje. Ir dar jie pajunta įpatingą vienybę su tais kurie taip pat ėjo tuo keliu.
Toks piligriminis kelias vienija ir mūsų teatro trupes: lietuviai keliauja į Santjagą de Kompostelą atrasti save, pažinti savo identitetą ir pasidalinti juo su teatrine publika, o ispanai ieško savęs Vilniuje, Nidoje…
Ir tie ir kiti grįžę namo tampa dvasiškai stipresni, kūrybingesni, pajutę gyvenimo pilnatvę ir atsikratę neteisingų minčių, kaip tų sudėvėtų batų…

                                                    Rasa Kriščiūnaitė – Kesminienė

 

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau