Vilniuje duris atvers VGTU inžinerijos licėjus

Liepos 14, 2016
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu nuo rugsėjo 1 d. Antakalnyje įsikūrusiam Vilniaus inžinerijos licėjui suteikiamas Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) vardas. VGTU inžinerijos licėjus bus pirmoji tokio tipo švietimo įstaiga sostinėje.
 
„Šalies pažangą lemia inovacijos ir technologijos, o šių sričių įmonės nuolat skundžiasi gerų, kvalifikuotų kūrėjų ir specialistų trūkumu. Jų rengimas prasideda ne nuo universiteto, todėl su visomis inžinerijų ir technologijų sritimis bei jų galimybėmis vaikus supažindinti siekiame kuo anksčiau, kad gerai besimokantys mokiniai virstų motyvuotais studentais, o vėliau – puikiais savo srities specialistais“, – sakė VGTU studijų prorektorius prof. dr. Romualdas Kliukas.
 
Ilgamečio bendradarbiavimo rezultatas
 
Anot VGTU prorektoriaus, universitetas seniai palaiko glaudžius ryšius su Vilniaus inžinerijos licėjumi. „Abipusė bendradarbiavimo sutartis pasirašyta dar 2011 metais. Tada mokykloje ne tik pradėjo veikti VGTU klasės, bet ir mokiniai pradėjo aktyviai dalyvauti universiteto renginiuose, o akademinė bendruomenė įsitraukė į mokyklos veiklą – atvėrė laboratorijas, vedė užsiėmimus, paskaitas bei ekskursijas, studentai savo projektais siekė prisidėti prie mokyklos aplinkos sutvarkymo,“ – pasakojo R. Kliukas.
 
Anot VGTU studijų prorektoriaus, VGTU licėjaus atsiradimas yra logiška universiteto darbo su mokyklomis tąsa. Vilniaus inžinerijos licėjus – viena iš daugiau nei 20 Lietuvos mokyklų, kuriose yra įsteigtos VGTU klasės. Jose besimokantys 9–12 klasių moksleiviai keletą kartų per metus VGTU laboratorijose atlieka eksperimentus, sprendžia ekonomikos ar matematikos uždavinius, mokosi kompiuterinio projektavimo, gilina tiksliųjų ir gamtos mokslų žinias. Jiems yra padedama pasirengti technologinių ir fizinių mokslų krypčių studijoms, suteikiama galimybė naudotis VGTU mokymo baze, laboratorijomis ir jų įranga.
 
Anot VGTU prorektoriaus, tiek VGTU klasių mokiniai, tiek VGTU licėjaus abiturientai stodami į VGTU gauna netiesioginį pranašumą – mokymo procese įgytas ir sustiprintas inžinerines žinias.
 
Moksleivius rengs pagal specializuoto ugdymo programą
 
Nors licėjaus pavadinime – VGTU vardas, jo savininkė ir toliau išliks Vilniaus miesto savivaldybė. Tačiau licėjus įgyvendins Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą specializuoto inžinerinio ugdymo programą: visuose ugdymo etapuose – pradiniame, pagrindiniame ir viduriniame – prisidės inžinerinis ugdymas.
 
Anot licėjaus direktorės Reginos Mikalauskienės, šios permainos – tobulėti verčiantis iššūkis pedagogams, nes VGTU inžinerijos licėjus yra specializuota ugdymo įstaiga, skirta mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl išskirtinių asmens gabumų matematikai, gamtos mokslams, technologijoms ir inžinerinei kūrybai.
 
„Techniškojo  universiteto licėjaus pavadinimas ir inžinerijos programa įpareigoja mus, mokytojus, tobulėti  šiose srityse, atpažinti ir tinkama linkme ugdyti gabų inžinerijai mokinį. Universiteto akademinė bendruomenė aktyviai ir geranoriškai bendradarbiauja su licėjaus pedagogais programų integravimo ir įgyvendinimo klausimais. Mūsų mokiniams suteikta išskirtinė galimybė įgytą inžinerinę kompetenciją pritaikyti inžinerinėje kūryboje, – dėl įgyvendintos vizijos tapti inžinerijos licėjumi džiaugėsi R. Mikalauskienė.
 
Pasak direktorės, priėmimas į VGTU inžinerijos licėjų vykdomas konkurso būdu.

Galerija

Panašios naujienos

Psichologė pataria, kaip lengviau įsivažiuoti į naujus mokslo metus ir darbus
Psichologė pataria, kaip lengviau įsivažiuoti į naujus mokslo metus ir darbus
Daugiau informacijos apie psichologinę ir dvasinę pagalbą VILNIUS TECH rasite čia. Rugsėjis daugeliui reiškia grįžimą į įprastą ritmą: ankstyvus rytus, paskaitas, pamokas, darbus ir naujus planus. Po kelių mėnesių atostogų vėl anksti keltis, susikaupti ir rasti motyvacijos ne visada lengva. Tačiau norint grįžti į darbus ir mokslus, nebūtina laukti „tobulo momento“ ar motyvacijos pliūpsnio. VILNIUS TECH psichologė Gintė Blaževičė pataria pradėti nuo mažų žingsnių ir dalijasi patarimais, kaip lengviau įsivažiuoti į naujų mokslo metų ritmą. Kaip ir nuo ko pradėti? Po ilgesnių atostogų norint įsivažiuoti į veiklas, svarbiausia yra pradėti „važiuoti“, sako psichologė: „Neretai girdime, kad žmogus lyg ir turi minčių, noro imtis darbų, veiklų ar mokslų, bet vis laukia įkvėpimo, motyvacijos pliūpsnio ar kokio nors ypatingo nusiteikimo. Bėda ta, kad laukti gali tekti ilgai, o kuo ilgiau kažką atidėliojame, tuo labiau gali varginti nerimas.“ Tokiu atveju specialistai rekomenduoja paprasčiausiai pradėti daryti po truputį, kad ir mažais, paprastais žingsneliais. Taip pat verta pagalvoti, kaip veiklą pradėti taip, kad nereikėtų jos atidėlioti ar savęs atkalbinėti – pradėjus ir pamažu įsivažiavus, nerimas ar nemalonūs pojūčiai palengva atslūgsta. Ėmusis darbo, sunkiausios dažnai yra tik tos pirmosios 15–30 minučių (kartais tai gali kartotis kelias dienas), pasakoja G. Blaževičė. Vėliau žmogaus protas tarsi apšyla, pamato, kad nėra to įsivaizduojamo pavojaus, sumažėja noras atidėlioti, nubunda pasitikėjimas savimi, kyla smalsumas, o kartu ir motyvacija. Tai yra gera žinia: motyvacijos ar įkvėpimo, nereikia sėdėti ir jų laukti – juos galima prisikviesti. [caption id="attachment_128343" align="alignnone" width="1024"] Asociatyvi nuotrauka[/caption] „Pradėti – sunkiausia, todėl normalu, kad pradžia kelia nemalonius jausmus, galbūt baimę ar nerimą. Mūsų protas yra puikus scenaristas, galintis prigalvoti gerokai gąsdinančių scenarijų, kurie stabdo nuo veiklų. Tačiau noriu pabrėžti, kad mintys ir įsivaizdavimai nėra faktai, kuriais būtų verta tikėti“, – sako psichologė. Kitas svarbus aspektas – neretai per ilgesnes vasaros atostogas pasikeičiantis miego ritmas. Tokiu atveju, G. Blaževičė pataria po atostogų nereikalauti iš savęs maksimalaus produktyvumo, o verčiau švelniai ir palaipsniui sugrįžti į ritmą, susiplanavus pirmuosius žingsnius ir veiklas. Taip pat svarbu stengtis keltis ir eiti miegoti tuo pačiu metu, rytais stengtis būti šviesoje, iš anksto susiplanuoti pirmą dienos dalį ir žingsneliais prisijaukinti struktūrą, pareigas ir pasikeitusią kasdienybę. Svarbu tarp veiklų nepamiršti savęs  O kaip vos prasidėjus mokslo metams, derinant studijas ir darbą, iškart neperdegti? „Mes vartojame žodį „perdegimas“, kai jaučiamės užgriūti atsakomybių ar pernelyg apsikrovę veiklomis, įsipareigojimais. Bet kliniškai žvelgiant, tai ne visuomet būna perdegimas – dažniausiai tai ilgai trunkantis stresas ar nuovargis. Vis dėlto, perdegimas išties gali atsirasti, kai ilgalaikis stresas, didelis krūvis, keliami sau aukšti reikalavimai ir atjautos sau trūkumas niekad nesibaigia“, – paaiškina psichologė. Siekiant išvengti stipraus nuovargio, svarbu neignoruoti savo poreikių ar kūno siunčiamų signalų, o poilsio neatidėlioti „kai turėsiu laiko“, tęsia ji. Norint išlikti produktyviam kurioje nors veikloje, labai svarbu rūpintis savimi: pakankama miego trukme, kokybišku maistu, laiku gamtoje, mankšta, bendravimu ir pan. „Lengva pasiklysti tarp darbų, tikslų, atsakomybių ir buities, taip pamirštant, kas teikia tikrąją prasmę. Todėl verta ieškoti ir planuoti tai, kas sustiprina, kelia džiaugsmą, kūrybiškumą, saugumo jausmą. Poilsis ir rūpinimasis savimi irgi yra produktyvaus ritmo dalis“, – sako specialistė. [caption id="attachment_128346" align="alignnone" width="1024"] Asociatyvi nuotrauka[/caption] Psichologė taip pat pataria: nuo nuovargio ir perdegimo gali apsaugoti ir savo minčių ir įsitikinimų peržiūra. Naudinga pareflektuoti, ar rezultatų nepradedame sieti su savo saviverte, ar nesmerkiame savęs, kai kažkas nepavyksta „tobulai“? Ar pernelyg didelis įnikimas į veiklas nėra bandymas pateisinti kažkieno lūkesčius arba perdėtą atsakomybės jausmą? „Be to, neretai perdegimą skatina ne tik darbų kiekis, bet ir bandymas įtikti kitiems, pateisinti kitų lūkesčius bei negebėjimas brėžti sveikų ribų. Kartais šiuos klausimus vienam išnarplioti nėra lengva, tada naudinga gali būti ir psichologo pagalba“, – rekomenduoja G. Blaževičė. Kalbant apie motyvacijos stoką bei atsirandantį nuovargį, šiuos nulemti gali ne vien tai,  kiek darome, bet ir tai, dėl ko visa tai darome. Kai trūksta entuziazmo grįžti į studijas ar darbus, verta skirti kelias minutes pareflektavimui ir priminimui sau, kodėl kadaise ėmėtės šios veiklos ir kodėl apskritai joje esate, sako specialistė. „Pervargimą skatina ne tik dideli darbų krūviai, bet ir užsimiršimas, kodėl juos darome. Galima savęs klausti, kodėl pasirinkau šią veiklą? Kas mane traukė šioje srityje? Kokią naudą ar prasmę matau šioje veikloje ilgalaikėje perspektyvoje? Ir, žinoma, ar mano veikla, studijos, darbai atitinka vertybes, kuriomis vadovaujuosi? Įsiklausymas į save gali būti pirmasis rūpinimosi savimi žingsnis“, – reziumuoja VILNIUS TECH psichologė Gintė Blaževičė. Daugiau informacijos apie psichologinę ir dvasinę pagalbą VILNIUS TECH rasite čia.
Plačiau