Stojantiesiems

Vilniuje vyko Europos kelių tyrimo institutų asociacijos FEHRL generalinė asamblėja

Birželio 4, 2015
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo instituto iniciatyva gegužės Vilniuje vyko Europos nacionalinių kelių tyrimo institutų asociacijos FEHRL generalinė asamblėja, kurioje dalyvavo daugiau kaip 30 Europos nacionalinių kelių tyrimo institutų direktorių.
 
Nuo 2012 metų Kelių tyrimo institutas yra deleguotas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovauti Lietuvai FEHRL asociacijoje.
 
32-antrąją asamblėją sveikinimo žodžiais atidarė FEHRL prezidentas Stefanas Strickas bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis direktoriaus pareigas, Egidijus Skrodenis.
 
Įžanginėje dalyje doc. dr. Audrius Vaitkus pristatė Kelių tyrimo instituto veiklą bei vykdomus naujausius tyrimus. Generalinės asamblėjos proga buvo sukurtas ir parodytas Kelių tyrimo instituto veiklą reprezentuojantis filmas.
 
Dviejų dienų trukmės FEHRL generalinės asamblėjos metu aptarti tarptautinių kelių ir transporto infrastruktūros projektų ir tyrimų programų CEDR, Horizontas 2020 rezultatai, pasiekimai ir tolimesni žingsniai. Taip pat buvo aptariami klausimai, susiję su rekomendacijų ir pasiūlymų teikimu Europos Komisijai dėl tarptautinių tyrimų programos Horizontas 2020 ateities mokslinių tyrimų gairių ir svarbiausių prioritetų, kurie būtų naudingi bendrai Europos Sąjungos transporto infrastruktūros plėtrai ir tvariam vystymuisi. Buvo diskutuojama dėl FEHRL strateginės Europos kelių tyrimų programos atnaujinimo ir papildymo bei kitais aktualiais klausimais.
 
Po FEHRL generalinės asamblėjos buvo suorganizuotas Europos kelių tyrimo institutų direktorių pažintinis vizitas į Kelių tyrimo instituto automobilių kelių eksperimentinių dangų bandomąjį ruožą, kuriame pristatyta regioniniu ir Europiniu mastu unikali kelio dangų konstrukcijų bandymo infrastruktūra. Eksperimentinių dangų bandomasis ruožas, jo įrengimas, 8 metus vykstantys tyrimai ir gauti rezultatai pateikti specialiame informaciniame leidinyje.
 
FEHRL generalinės asamblėjos dalyviai teigiami įvertino VGTU Kelių tyrimo institutą kaip aukšto lygio mokslo organizaciją kelių infrastruktūros srityje, o vykdomą veiklą ir atliekamus mokslinius tyrimus, kaip ypatingai svarbius ir aktualius visam Europos regionui. Europos šalių nacionalinių kelių tyrimo institutų direktoriai taip pat išreiškė ketinimą glaudžiau bendradarbiauti su Kelių tyrimo institutu tarptautiniuose mokslo tyrimų projektuose.
 

FEHRL – tai tarptautinė asociacija, vienijanti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros institutų iš visos Europos bei asocijuotų šalių (JAV, Australija, PAR, Izraelis). FEHRL misija – skatinti ir palengvinti susisiekimo komunikacijų infrastruktūrą tiriančių mokslininkų bendradarbiavimą, teikiant aukštos kokybės informaciją ir patarimus, susijusius su pažangiomis kelių infrastruktūros technologijomis ir Europos Sąjungos transporto politika. FEHRL labai aktyviai prisideda prie transporto politikos formavimo Europoje, nuolat teikdama pasiūlymus Europos Komisijai dėl kelių transporto infrastruktūros tyrimų ir plėtros gairių, bendraudama su transporto technologijų platformomis, panašiomis organizacijomis ir asociacijomis ir kt.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau