VILNIUS TECH 2031: kokią ateitį žada kandidatai į rektorius?

Rugsėjo 22, 2026

Universiteto kaip ir miesto ateitį formuoja žmonės, idėjos ir priimami sprendimai. Šiemet VILNIUS TECH bendruomenės laukia vienas svarbiausių įvykių universitete – rektoriaus rinkimai. Pagal universiteto statutą rektorius renkamas penkerių metų kadencijai, todėl šių rinkimų rezultatai nulems universiteto strategines kryptis, prioritetus ir sprendimus iki 2031 metų.

Rektoriaus rinkimai visuomet yra daugiau nei vadovo rinkimai – tai ir diskusija apie universiteto kryptį, vertybes bei ambicijas.

Pastaruosius penkerius metus universitetui vadovavo prof. dr. Romualdas Kliukas, kuris siekia tęsti pradėtus darbus ir kandidatuoja antrai kadencijai. Be jo, savo universiteto ateities viziją bendruomenei pristato ir prof. dr. Artūras Jukna.

Kviečiame susipažinti su kandidatų vizijomis, kokį VILNIUS TECH jie mato po penkerių metų, kokius iššūkius laiko svarbiausiais ir kokias kryptis siūlo universiteto ateičiai.

Su veiklos gairėmis iš anksto galite susipažinti čia:

Prof. dr. A. Jukna

Jukna

Kas lėmė apsisprendimą kandidatuoti ir su kokia vizija ateinate?

Mano apsisprendimą kandidatuoti į universiteto rektoriaus pareigas lėmė pasiekta profesinė branda ir per daugelį metų sukaupta akademinė, vadybinė ir lyderystės patirtis. Ji suteikia pasitikėjimo, kad esu pasirengęs prisiimti atsakomybę už strateginius universiteto sprendimus, inicijuoti jam svarbius pokyčius ir prisidėti prie modernesnės bei atviresnės akademinės aplinkos kūrimo. Šį sprendimą sustiprino ir suvokimas, kad dabartinis universiteto raidos etapas reikalauja ne tik sukauptos patirties ir lyderystės, bet ir naujo požiūrio į ateities iššūkius.

Kandidatuodamas į VILNIUS TECH rektoriaus pareigas, universiteto ateitį sieju su trimis tarpusavyje glaudžiai susijusiomis kryptimis – aukštos kokybės studijomis, pažangiu mokslu ir stipria bendruomene. Universitetas gebės ne tik prisitaikyti prie technologinių bei visuomenės pokyčių, bet ir pats taps aktyviu jų kūrėju. VILNIUS TECH matau kaip modernų, atvirą ir tarptautišką universitetą, kuriame kuriamos žinios ir sprendimai reikšmingi tiek Lietuvai, tiek tarptautinei akademinei bendruomenei.

Vienu svarbiausių artimiausių metų uždavinių laikau studijų kokybės stiprinimą ir aktualumo užtikrinimą. Manau, kad universitetas turi įvertinti ir nuolat atnaujinti studijų programas, atsižvelgiant į technologijų raidą, darbo rinkos poreikius ir visuomenės lūkesčius. Skatinsiu stiprinti studijų ryšį su mokslu bei praktika, studentų įtraukimą ir įsitraukimą į mokslinius tyrimus ir tarpdisciplininių kompetencijų ugdymą. Universitetas taps vieta, kurioje studentai ne tik įgys profesinių žinių, bet ir išmoks prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos, kurs efektyvius ateities iššūkių sprendimus.

Svarbią vietą mano vizijoje užima mokslas ir inovacijos. VILNIUS TECH matau kaip vieną svarbiausių šalies technologijų ir inovacijų kūrimo centrų, gebantį telkti mokslininkus, verslą ir viešąjį sektorių bendriems tikslams. Didelį dėmesį skirsiu mokslinių tyrimų kokybės stiprinimui, nacionalinių ir tarptautinių mokslinių projektų plėtrai ir gautų mokslinių rezultatų praktinio taikymo rekomendacijoms. Manau, kad labai svarbu, jog universitete kuriamos žinios pasiektų visuomenę ir kuo efektyviau prisidėtų prie šiandien visuomenei aktualių problemų sprendimo.

Tarptautiškumas – neatsiejama modernaus universiteto dalis. Stiprinsiu partnerystes su giminingais studijų ir mokslo profilių užsienio universitetais, skatinsiu kurti ir plėtoti bendras (dvigubo diplomo ir / ar jungtines) studijų programas ir bendrus mokslinius projektus, dėsiu pastangas siekdamas pritraukti motyvuotus studentus ir dėstytojus bei tyrėjus iš Lietuvos ir kitų pasaulio šalių. Universiteto konkurencingumas tiek šiandien, tiek ateityje priklauso ir priklausys nuo gebėjimo būti matomam tarptautinėje akademinėje erdvėje ir aktyvaus įsitraukimo į pasaulinius studijų bei mokslo procesus.

Dirbdamas universiteto rektoriumi, ypatingą dėmesį skirsiu universiteto bendruomenei. Esu įsitikinęs, kad aukštus pasaulinius universiteto reitingus gali pasiekti tik susitelkusi ir laiminga universiteto bendruomenė, todėl svarbu kurti aplinką, grindžiamą pasitikėjimu, savitarpio pagarba, atviru dialogu, dalykiniu bendravimu ir bendradarbiavimu. Studentai, dėstytojai, tyrėjai, darbuotojai, alumnai ir socialiniai partneriai bus aktyvūs universiteto gyvenimo dalyviai, prisidedantys prie svarbiausių sprendimų ir universiteto bendros ateities kūrimo. Profesinio augimo galimybės, darbuotojų gerovė ir įtrauki organizacinė kultūra, mano nuomone, ne mažiau svarbios nei akademiniai pasiekimai.

VILNIUS TECH matau kaip aktyvų valstybės partnerį, prisidedantį prie technologinės, ekonominės ir socialinės pažangos. Universitetas rengs ne tik aukštos kvalifikacijos specialistus, bet ir dalyvaus sprendžiant visuomenei svarbius klausimus, stiprins pasitikėjimą mokslu bei skatins inovacijų kultūrą. Tvarumas, t. y. atsakingas ir ilgalaikis požiūris į universiteto veiklą, derinant aplinkosauginius, socialinius ir ekonominius aspektus, taps neatsiejama universiteto strateginių sprendimų ir kasdienės veiklos dalimi, grindžiama atsakomybe ne tik už šiandienos universiteto bendruomenę, bet ir už ateities kartas. Tvarumas universitete – ne tik rūpinimasis aplinka, energijos ir kitų išteklių tausojimu ar atliekų mažinimu, bet ir laikymasis socialinės gerovės, bendruomeniškumo, lygių galimybių ir atsakingo valdymo principų. Universitetas taps erdve, kurioje tvarumas atsispindės kasdieniuose sprendimuose ir veiksmuose. Tvarumo principai bus nuosekliai integruojami į studijų procesą, mokslinius tyrimus, universiteto valdymą ir universiteto bendruomenės veiklą. Universitetas ne tik prisitaikys prie kintančių visuomenės ir pasaulio poreikių, bet ir pats taps pokyčių iniciatoriumi, ugdančiu atsakingus, sąmoningus ir ateities iššūkiams pasirengusius žmones.

Apibendrindamas savo viziją, VILNIUS TECH matau kaip atvirą, inovatyvų ir tarptautišką universitetą, kuriame studijos, mokslas ir universiteto bendruomenė sudaro vientisą sistemą. Siekiu universiteto, kuris ne tik prisitaikys prie pokyčių, bet ir pats aktyviai prisidės kuriant pokyčius, telkiant talentus, generuojant naujas idėjas ir kuriant svarbią pridėtinę vertę visuomenei.

Prof. dr. R. Kliukas

 

Rektoriau, apsisprendėte kandidatuoti dar kartą – kodėl ir su kokia šįkart vizija universitetui?

2022 m. VILNIUS TECH bendruomenė, rengdama strategiją bei projektuodama universiteto kryptis ateinančiam dešimtmečiui, susitarė gerinti studento patirties kelionę studijų metais, verslo partneriams teikti žiniomis grįstus pažangius sprendimus, padedant alumnams prisidėti prie geresnio rytojaus kūrimo visuomenėje ir būti tarptautiniu traukos centru talentams, verslui ir mums patiems.

Šiuos metus ėjome kryptingai, įgyvendindami priimtos strategijos nuostatas.

Per pastaruosius penkerius metus VILNIUS TECH gerokai sustiprino savo pozicijas mokslo, studijų ir valdymo srityse. Tai lėmė didelė valstybės parama mokslo institucijoms ir mūsų bendruomenės sugebėjimas pasinaudoti siūloma parama. Jūsų darnus darbas ir supratimas, kad darbą reikia atlikti šiandien, o ne rytoj, nors šiandien atostogos, o ryt laukia poilsinė kelionė su šeima.

Mūsų laukia nauji iššūkiai. Juos koreguos nauja geopolitinė situacija, visas veiklas veikiantis karas Ukrainoje, technologijų įtaka valstybės laisvės ir nepriklausomybės išsaugojimui, didžiųjų valstybių ryžto stoka ginti pamatines žmonijos vertybes, Lietuvos prioritetas rengti visuomenę valstybės gynybai. O kur dar kibernetinės saugos, klimato kaitos, tvarumo, dirbtinio intelekto keliami iššūkiai. Atsižvelgdamas į šiuos iššūkius, VILNIUS TECH plėtrą turėtų orientuoti į tarptautinio lygmens studijų kokybę, aukštą pridėtinę vertę kuriančių specialistų rengimą, 2024–2026 m. sukurtų kompetencijų centrų, tarptautinių partnerysčių, talentų ugdymo iniciatyvų ir mokslo informacinių sistemų brandinimą. Taip universitetas pasieks didesnį tarptautinį konkurencingumą, mokslinių rezultatų poveikį bei glaudesnę mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus sąveiką. Svarbiausia šioje dėlionėje – efektyvi mokslo ir studijų valdymo sistema, bendruomenės stiprinimas, pažangiausios mokslo ir studijų infrastruktūros užtikrinimas.

Man atrodo natūralu, kad, veikiant pasaulio ir valstybės raidai, mūsų tikslai tampa vis ambicingesni, vizija aiškėja, o misija tampa identiteto dalimi: sieksime tapti prestižiniu Europos technikos universitetu, kuris imasi atsakomybės kurti naujus sprendimus aktualiems pasaulio iššūkiams įveikti.

Kiekvienas įgyvendintas realus pokytis studijose, moksle ar valdyme gims iš mūsų bendrystės ir jungumo. Svarbu, kad kiekvienas bendruomenės narys – dėstytojas, mokslininkas, tyrėjas, studentas, neakademinis personalas, alumnas, emeritas – jaustųsi matomas, vertinamas ir įgalintas dalyvauti, kurti ryšius, dalintis savo žiniomis bei prisidėti prie universiteto ateities. Telksime pastangas ir kryptingai kursime kultūrą ir gerovę, kompetencijas ir karjerą, tyrėjų pritraukimą ir integraciją.

Mes dažnai save nuvertiname, užsiimame saviplaka, o 2026 m. vertindami VILNIUS TECH institucijos pažangą, tarptautiniai ekspertai pripažino, kad „universitetas jau peržengė pavienių iniciatyvų etapą ir kryptingai kuria vientisą trečiosios misijos ekosistemą, telkiančią verslą, alumnus ir visuomenę bendrai kurti ilgalaikę vertę“. Toks nepriklausomas įvertinimas patvirtina, kad per pastaruosius metus pasirinkta strateginė kryptis buvo teisinga ir sukūrė tvirtą pagrindą tolesnei universiteto plėtrai. Jau dabar lyderiaujantys pasaulio universitetai partneriai seka ir mokosi iš mūsų – vertinkime tai, ką esame pasiekę, nes tai yra stiprus mūsų visos bendruomenės įdirbis. 

Esame vienas tarptautiškiausių universitetų Lietuvoje. Tai mūsų stiprybė ir ateities prioritetas. Turime sukūrę stiprius kompetencijų centrus kaip mokslo ir inovacijų telkimo platformas. Juose turime sutelkti stipriausius mokslininkus ir pritraukti naujus. Naujų Lietuvos ir užsienio tyrėjų pritraukimas ir jų įsitvirtinimas mūsų bendruomenėje – vienas svarbiausių ateinančių metų uždavinių.

Valdymo sferoje toliau vadovausimės šiuolaikine Europos universitetų strateginio valdymo logika. VILNIUS TECH valdymas turi būti grindžiamas bendruomenės pasitikėjimu, tarptautiniu atvirumu, ilgalaikės vertės kūrimu kartu su bendruomene ir socialiniais partneriais. Planuodami ir įgvendindami universiteto finansų valdymą, užtikrinsime tvarų, efektyvų ir diversifikuotą universiteto finansavimą.

Kryptingai plėtosime šiuolaikišką, lanksčią ir technologijomis grįstą studijų, mokslo ir inovacijų infrastruktūrą (pastatus, inžinerines sistemas, IT infrastruktūrą, informacines sistemas, mokymosi erdves, bendrabučius, sporto infrastruktūrą, energetiką, teritoriją ir turto valdymą), kuri sudarys sąlygas aukštos kokybės studijoms, pažangiems moksliniams tyrimams ir efektyviam tarpdisciplininiam bendradarbiavimui.  Koncentruosimės ne į pavienius projektus, o į ilgalaikį institucijos konkurencingumo užtikrinimą, siekdami sudaryti tinkamas sąlygas studijoms ir MTEPI.

Kviečiu visus sutelkti savo idėjas, iniciatyvas, kritinį mąstymą, patirtis, novatoriškumą, kad ši universiteto vizija virstų dar tobulesniais sprendimais ir visų mūsų sėkmės istorija.

Galerija

Panašios naujienos

Lietuvos miestai mokosi atsigręžti į vandenį: vanduo problema ar mūsų santykis su juo?
Lietuvos miestai mokosi atsigręžti į vandenį: vanduo problema ar mūsų santykis su juo?
Lietuvos miestams įprasta vystytis taip, tarsi vanduo yra kliūtis ar pavojus. Vanduo buvo matomas atskirai nuo miesto ir dažniausiai tik kaip įrankis gynybai, prekybai, pramonei, uostams. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais lietuvių mąstymas ir kultūra keičiasi – mes bandome gyventi ne atsukę nugaras į vandenį, ieškome sprendimų kaip kurti pakrantėse erdves kviečiančias mėgautis kasdien.  Pasaulinės architektūros dienos proga Lietuvos architektų rūmai surengė forumą „AQUAURBANISTIKA: Vanduo ir miestas“, kuris vyko „ARCHzona“ parodos metu ir pakvietė architektus, urbanistus pasidalinti patirtimi, iššūkiais projektuojant pakrantėse. Ar esame pasirengę kalbėti apie miesto ir vandens santykį, ar tik linkę matyti bendro resurso grobstymą ir gamtos žalojimą?  Įsišaknijusi visuomenės baimė  „Į mus buvo pasižiūrėta kaip į priešus, kurie nori atimti upę“, – prisimena pirmas bendruomenės reakcijas VILNIUS TECH prof. dr. Dalia Dijokienė. O vėliau kartu su doc. dr. Inesa Alistratovaite-Kurtinaitiene parengta studija „Kauno Krantinių atgimimas“ pelnė Nacionalinį architektūros apdovanojimą 2025 m.  Ekspertės išnagrinėjo beveik 100 km ilgio pakrančių ruožą ir 77 atkarpoms parengė galimus veiklų ir veiksmų priemonių rinkinius, atsiremiant į mokslinių tyrimų, kūrybinių dirbtuvių rezultatus ir bendruomenės lūkesčius – galiausiai pavyko atviras dialogas su gyventojais: „Bendruomenei mes uždavėm keturis klausimus: ką matote vertingo upių pakrantėse, kokius poreikius jaučiate, ką norėtumėte pakeisti ir žvelgiant į ateitį – kokie lūkesčiai ir baimės?“  Veikiausiai nesame sukūrę gilios gyvenimo šalia vandens tradicijos, todėl bet koks architektūrinis-urbanistinis veiksmas pakrantėje vietiniams asocijuojasi su neigiamais dalykais, kyla pakrantės privatizavimo, ribojimų ir kitos baimės, o įpročio bendradarbiauti su architektais, urbanistais, matyt, nesam užauginę taip pat.  „DO Architects“ komandos patirtis Svencelėje parodė, kad visuomenės pasitikėjimas atsiranda tada, kai pirmenybė teikiama viešosioms erdvėms. „Visada kyla diskusija – kas pirmiau: višta ar kiaušinis? Paprasčiausia būtų padalinti sklypus ir juos parduoti net neišasfaltavus gatvių. Tačiau Svencelėje pirma atsirado uostas, kanalų infrastruktūra ir viešosios erdvės. Tik pamatę, kad erdvės netampa uždara rezidencija, bendruomenė pradėjo priimti pokytį“, – pasakoja architektai Andrė Baldišiūtė ir Algimantas Neniškis.  „Šventos karvės“ projektuotojų kelyje  Architektai, urbanistai dalinosi atvirai apie urbanistinės plėtros, gamtosaugos ir kitų svarbių pakrančių vystymui teisės aktų nesuderinamumą, atotrūkius ir dėl to kylančius konfliktus. Pasitaikė ir skambių teisės aktų pavadinimų, pavyzdžiui, „šventa karvė“. M. K. Čiurlionio koncertų centro Kaune projektuotojams teko pasirūpinti net įvairiais hidrologiniais tyrimais, kaip pastatas paveiks upės srovę. Tačiau didžiausiu iššūkiu tapo ne upė, o biurokratiniai dokumentai. Architektė Dalia Uogintė („Paleko architektų studija“, VILNIUS TECH) pasakojo, kad potvynio rizika automatiškai uždraudžia bet kokio pastato atsiradimą: „Turime tokią šventą karvę – potvynių rizikos žemėlapius. Jeigu sklypas patenka į raudoną zoną, statyti bet ką draudžiama, net jei keltum pastatą ant aukščiausių polių ar taikytum inovatyviausius inžinerinius sprendimus. Derinimai truko kelerius metus, o galiausiai problemą išsprendė tiesiog atnaujinti valstybiniai dokumentai, pakoreguotos ribos ir kilstelėta žemės lygio sklype altitudė“.  Architektui Algimantui Neniškiui („DO Architects“) pažįstamos patirtys, daug kas abejojo drąsiais sprendimais Svencelėje: „Olandų inžinieriai, projektavę ir Dubajaus „Palmių salas“, įvertino mūsų vandens lygius ir patvirtino: čia nereikia jokių sudėtingų šliuzų, vandens lygio svyravimas per šimtmetį siekia vos 70 cm“.  „Natura 2000“ teritorijos ar PAV‘ai (Poveikio aplinkai vertinimai) architektams taip pat jautri tema, ir pasigendama lankstesnių teisės aktų miestų centrinėse dalyse. Miesto širdyje prie vandens svajotume apie laiptus, pėsčiųjų takus, prieplaukas, bet neretai prisilietimas prie kranto traktuojamas kaip žala gamtai, nors būtų galima ieškoti subalansuotų sprendimų.  Kaip „Uostas ir miestas“ tapo „Uostamiesčiu“  „Memelio miesto“ autoriai džiaugiasi rezultatais, tačiau taip pat akcentuoja, kad jei ne Klaipėdos miesto savivaldybės valia, galbūt dar šiandien Klaipėda būtų „valstybė valstybėje“:  „Bendrasis planas numatė proveržį – miesto tiesioginį „išėjimą prie vandens“. Tai įgalino Klaipėdą vadinti ne uostu ir miestu, o uostamiesčiu“, – pasakoja architektai prof. dr. Tomas Grunskis („AEXN“) ir prof. dr. Edgaras Neniškis („Arches“, VILNIUS TECH).  Autoriai išnaudojo galimybę su kaupu ir pademonstravo šiuolaikinius urbanistinius sprendimus „Memelio mieste“: visi 5 hektarai antžeminės teritorijos atiduodami pėstiesiems, transporto judėjimas ir parkavimas numatytas po žeme, o atšiaurų pajūrio mikroklimatą šioje miesto dalyje pavertė tinkamu gyventi ištisus metus.   „Įdomiausia dalis „vėjo urbanistika“. Paradoksas, kad visi veržiamės prie jūros, bet atsidūrę prie jos veržiamės kur nors į kavinę, nes vėjuota – atviros erdvės tampa problema. „Memelio mieste“ skersvėjų, vėjų kontrolė tapo kertiniu momentu. Kaip rodo mikroklimatinės studijos, užuovėjoje galima pasiekti iki 10 laipsnių skirtumą“, – dalinasi architektai.  Reikia žmogaus. Dirbtinis intelektas – be tapatybės  Vis dažniau atsigręžiama į dirbtinį intelektą. Tačiau VILNIUS TECH Architektūros fakulteto dekanės prof. dr. D. Dijokienės eksperimentas su dirbtiniu intelektu atskleidė bent jau kol kas esminę ribą – jis pats jai „prisipažino“ negebantis suprasti vietos:   „Duomenų pažinimas nėra vietos pažinimas. Atmintis, tapatybė, pojūtis ir vertybės algoritmo akimis yra neįveikiami dalykai.“   Šiandien Lietuvos miestai demonstruoja siekį žengti pirmyn, o „šventos karvės“ taip pat nuolat tobulėja viena ar kita kryptimi. Tikėtina, kad ir visuomenė, bendruomenės bus vis atviresnės dalintis ir kurti dialogą – gal gyvensime ne nugara, o veidu į vandenį?  Pranešimą parengė Agnė Vėtė
Plačiau