VILNIUS TECH 2031: kokią ateitį žada kandidatai į rektorius?

Rugsėjo 22, 2026

Universiteto kaip ir miesto ateitį formuoja žmonės, idėjos ir priimami sprendimai. Šiemet VILNIUS TECH bendruomenės laukia vienas svarbiausių įvykių universitete – rektoriaus rinkimai. Pagal universiteto statutą rektorius renkamas penkerių metų kadencijai, todėl šių rinkimų rezultatai nulems universiteto strategines kryptis, prioritetus ir sprendimus iki 2031 metų.

Rektoriaus rinkimai visuomet yra daugiau nei vadovo rinkimai – tai ir diskusija apie universiteto kryptį, vertybes bei ambicijas.

Pastaruosius penkerius metus universitetui vadovavo prof. dr. Romualdas Kliukas, kuris siekia tęsti pradėtus darbus ir kandidatuoja antrai kadencijai. Be jo, savo universiteto ateities viziją bendruomenei pristato ir prof. dr. Artūras Jukna.

Kviečiame susipažinti su kandidatų vizijomis, kokį VILNIUS TECH jie mato po penkerių metų, kokius iššūkius laiko svarbiausiais ir kokias kryptis siūlo universiteto ateičiai.

Su veiklos gairėmis iš anksto galite susipažinti čia:

Prof. dr. A. Jukna

Jukna

Kas lėmė apsisprendimą kandidatuoti ir su kokia vizija ateinate?

Mano apsisprendimą kandidatuoti į universiteto rektoriaus pareigas lėmė pasiekta profesinė branda ir per daugelį metų sukaupta akademinė, vadybinė ir lyderystės patirtis. Ji suteikia pasitikėjimo, kad esu pasirengęs prisiimti atsakomybę už strateginius universiteto sprendimus, inicijuoti jam svarbius pokyčius ir prisidėti prie modernesnės bei atviresnės akademinės aplinkos kūrimo. Šį sprendimą sustiprino ir suvokimas, kad dabartinis universiteto raidos etapas reikalauja ne tik sukauptos patirties ir lyderystės, bet ir naujo požiūrio į ateities iššūkius.

Kandidatuodamas į VILNIUS TECH rektoriaus pareigas, universiteto ateitį sieju su trimis tarpusavyje glaudžiai susijusiomis kryptimis – aukštos kokybės studijomis, pažangiu mokslu ir stipria bendruomene. Universitetas gebės ne tik prisitaikyti prie technologinių bei visuomenės pokyčių, bet ir pats taps aktyviu jų kūrėju. VILNIUS TECH matau kaip modernų, atvirą ir tarptautišką universitetą, kuriame kuriamos žinios ir sprendimai reikšmingi tiek Lietuvai, tiek tarptautinei akademinei bendruomenei.

Vienu svarbiausių artimiausių metų uždavinių laikau studijų kokybės stiprinimą ir aktualumo užtikrinimą. Manau, kad universitetas turi įvertinti ir nuolat atnaujinti studijų programas, atsižvelgiant į technologijų raidą, darbo rinkos poreikius ir visuomenės lūkesčius. Skatinsiu stiprinti studijų ryšį su mokslu bei praktika, studentų įtraukimą ir įsitraukimą į mokslinius tyrimus ir tarpdisciplininių kompetencijų ugdymą. Universitetas taps vieta, kurioje studentai ne tik įgys profesinių žinių, bet ir išmoks prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos, kurs efektyvius ateities iššūkių sprendimus.

Svarbią vietą mano vizijoje užima mokslas ir inovacijos. VILNIUS TECH matau kaip vieną svarbiausių šalies technologijų ir inovacijų kūrimo centrų, gebantį telkti mokslininkus, verslą ir viešąjį sektorių bendriems tikslams. Didelį dėmesį skirsiu mokslinių tyrimų kokybės stiprinimui, nacionalinių ir tarptautinių mokslinių projektų plėtrai ir gautų mokslinių rezultatų praktinio taikymo rekomendacijoms. Manau, kad labai svarbu, jog universitete kuriamos žinios pasiektų visuomenę ir kuo efektyviau prisidėtų prie šiandien visuomenei aktualių problemų sprendimo.

Tarptautiškumas – neatsiejama modernaus universiteto dalis. Stiprinsiu partnerystes su giminingais studijų ir mokslo profilių užsienio universitetais, skatinsiu kurti ir plėtoti bendras (dvigubo diplomo ir / ar jungtines) studijų programas ir bendrus mokslinius projektus, dėsiu pastangas siekdamas pritraukti motyvuotus studentus ir dėstytojus bei tyrėjus iš Lietuvos ir kitų pasaulio šalių. Universiteto konkurencingumas tiek šiandien, tiek ateityje priklauso ir priklausys nuo gebėjimo būti matomam tarptautinėje akademinėje erdvėje ir aktyvaus įsitraukimo į pasaulinius studijų bei mokslo procesus.

Dirbdamas universiteto rektoriumi, ypatingą dėmesį skirsiu universiteto bendruomenei. Esu įsitikinęs, kad aukštus pasaulinius universiteto reitingus gali pasiekti tik susitelkusi ir laiminga universiteto bendruomenė, todėl svarbu kurti aplinką, grindžiamą pasitikėjimu, savitarpio pagarba, atviru dialogu, dalykiniu bendravimu ir bendradarbiavimu. Studentai, dėstytojai, tyrėjai, darbuotojai, alumnai ir socialiniai partneriai bus aktyvūs universiteto gyvenimo dalyviai, prisidedantys prie svarbiausių sprendimų ir universiteto bendros ateities kūrimo. Profesinio augimo galimybės, darbuotojų gerovė ir įtrauki organizacinė kultūra, mano nuomone, ne mažiau svarbios nei akademiniai pasiekimai.

VILNIUS TECH matau kaip aktyvų valstybės partnerį, prisidedantį prie technologinės, ekonominės ir socialinės pažangos. Universitetas rengs ne tik aukštos kvalifikacijos specialistus, bet ir dalyvaus sprendžiant visuomenei svarbius klausimus, stiprins pasitikėjimą mokslu bei skatins inovacijų kultūrą. Tvarumas, t. y. atsakingas ir ilgalaikis požiūris į universiteto veiklą, derinant aplinkosauginius, socialinius ir ekonominius aspektus, taps neatsiejama universiteto strateginių sprendimų ir kasdienės veiklos dalimi, grindžiama atsakomybe ne tik už šiandienos universiteto bendruomenę, bet ir už ateities kartas. Tvarumas universitete – ne tik rūpinimasis aplinka, energijos ir kitų išteklių tausojimu ar atliekų mažinimu, bet ir laikymasis socialinės gerovės, bendruomeniškumo, lygių galimybių ir atsakingo valdymo principų. Universitetas taps erdve, kurioje tvarumas atsispindės kasdieniuose sprendimuose ir veiksmuose. Tvarumo principai bus nuosekliai integruojami į studijų procesą, mokslinius tyrimus, universiteto valdymą ir universiteto bendruomenės veiklą. Universitetas ne tik prisitaikys prie kintančių visuomenės ir pasaulio poreikių, bet ir pats taps pokyčių iniciatoriumi, ugdančiu atsakingus, sąmoningus ir ateities iššūkiams pasirengusius žmones.

Apibendrindamas savo viziją, VILNIUS TECH matau kaip atvirą, inovatyvų ir tarptautišką universitetą, kuriame studijos, mokslas ir universiteto bendruomenė sudaro vientisą sistemą. Siekiu universiteto, kuris ne tik prisitaikys prie pokyčių, bet ir pats aktyviai prisidės kuriant pokyčius, telkiant talentus, generuojant naujas idėjas ir kuriant svarbią pridėtinę vertę visuomenei.

Prof. dr. R. Kliukas

 

Rektoriau, apsisprendėte kandidatuoti dar kartą – kodėl ir su kokia šįkart vizija universitetui?

2022 m. VILNIUS TECH bendruomenė, rengdama strategiją bei projektuodama universiteto kryptis ateinančiam dešimtmečiui, susitarė gerinti studento patirties kelionę studijų metais, verslo partneriams teikti žiniomis grįstus pažangius sprendimus, padedant alumnams prisidėti prie geresnio rytojaus kūrimo visuomenėje ir būti tarptautiniu traukos centru talentams, verslui ir mums patiems.

Šiuos metus ėjome kryptingai, įgyvendindami priimtos strategijos nuostatas.

Per pastaruosius penkerius metus VILNIUS TECH gerokai sustiprino savo pozicijas mokslo, studijų ir valdymo srityse. Tai lėmė didelė valstybės parama mokslo institucijoms ir mūsų bendruomenės sugebėjimas pasinaudoti siūloma parama. Jūsų darnus darbas ir supratimas, kad darbą reikia atlikti šiandien, o ne rytoj, nors šiandien atostogos, o ryt laukia poilsinė kelionė su šeima.

Mūsų laukia nauji iššūkiai. Juos koreguos nauja geopolitinė situacija, visas veiklas veikiantis karas Ukrainoje, technologijų įtaka valstybės laisvės ir nepriklausomybės išsaugojimui, didžiųjų valstybių ryžto stoka ginti pamatines žmonijos vertybes, Lietuvos prioritetas rengti visuomenę valstybės gynybai. O kur dar kibernetinės saugos, klimato kaitos, tvarumo, dirbtinio intelekto keliami iššūkiai. Atsižvelgdamas į šiuos iššūkius, VILNIUS TECH plėtrą turėtų orientuoti į tarptautinio lygmens studijų kokybę, aukštą pridėtinę vertę kuriančių specialistų rengimą, 2024–2026 m. sukurtų kompetencijų centrų, tarptautinių partnerysčių, talentų ugdymo iniciatyvų ir mokslo informacinių sistemų brandinimą. Taip universitetas pasieks didesnį tarptautinį konkurencingumą, mokslinių rezultatų poveikį bei glaudesnę mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus sąveiką. Svarbiausia šioje dėlionėje – efektyvi mokslo ir studijų valdymo sistema, bendruomenės stiprinimas, pažangiausios mokslo ir studijų infrastruktūros užtikrinimas.

Man atrodo natūralu, kad, veikiant pasaulio ir valstybės raidai, mūsų tikslai tampa vis ambicingesni, vizija aiškėja, o misija tampa identiteto dalimi: sieksime tapti prestižiniu Europos technikos universitetu, kuris imasi atsakomybės kurti naujus sprendimus aktualiems pasaulio iššūkiams įveikti.

Kiekvienas įgyvendintas realus pokytis studijose, moksle ar valdyme gims iš mūsų bendrystės ir jungumo. Svarbu, kad kiekvienas bendruomenės narys – dėstytojas, mokslininkas, tyrėjas, studentas, neakademinis personalas, alumnas, emeritas – jaustųsi matomas, vertinamas ir įgalintas dalyvauti, kurti ryšius, dalintis savo žiniomis bei prisidėti prie universiteto ateities. Telksime pastangas ir kryptingai kursime kultūrą ir gerovę, kompetencijas ir karjerą, tyrėjų pritraukimą ir integraciją.

Mes dažnai save nuvertiname, užsiimame saviplaka, o 2026 m. vertindami VILNIUS TECH institucijos pažangą, tarptautiniai ekspertai pripažino, kad „universitetas jau peržengė pavienių iniciatyvų etapą ir kryptingai kuria vientisą trečiosios misijos ekosistemą, telkiančią verslą, alumnus ir visuomenę bendrai kurti ilgalaikę vertę“. Toks nepriklausomas įvertinimas patvirtina, kad per pastaruosius metus pasirinkta strateginė kryptis buvo teisinga ir sukūrė tvirtą pagrindą tolesnei universiteto plėtrai. Jau dabar lyderiaujantys pasaulio universitetai partneriai seka ir mokosi iš mūsų – vertinkime tai, ką esame pasiekę, nes tai yra stiprus mūsų visos bendruomenės įdirbis. 

Esame vienas tarptautiškiausių universitetų Lietuvoje. Tai mūsų stiprybė ir ateities prioritetas. Turime sukūrę stiprius kompetencijų centrus kaip mokslo ir inovacijų telkimo platformas. Juose turime sutelkti stipriausius mokslininkus ir pritraukti naujus. Naujų Lietuvos ir užsienio tyrėjų pritraukimas ir jų įsitvirtinimas mūsų bendruomenėje – vienas svarbiausių ateinančių metų uždavinių.

Valdymo sferoje toliau vadovausimės šiuolaikine Europos universitetų strateginio valdymo logika. VILNIUS TECH valdymas turi būti grindžiamas bendruomenės pasitikėjimu, tarptautiniu atvirumu, ilgalaikės vertės kūrimu kartu su bendruomene ir socialiniais partneriais. Planuodami ir įgvendindami universiteto finansų valdymą, užtikrinsime tvarų, efektyvų ir diversifikuotą universiteto finansavimą.

Kryptingai plėtosime šiuolaikišką, lanksčią ir technologijomis grįstą studijų, mokslo ir inovacijų infrastruktūrą (pastatus, inžinerines sistemas, IT infrastruktūrą, informacines sistemas, mokymosi erdves, bendrabučius, sporto infrastruktūrą, energetiką, teritoriją ir turto valdymą), kuri sudarys sąlygas aukštos kokybės studijoms, pažangiems moksliniams tyrimams ir efektyviam tarpdisciplininiam bendradarbiavimui.  Koncentruosimės ne į pavienius projektus, o į ilgalaikį institucijos konkurencingumo užtikrinimą, siekdami sudaryti tinkamas sąlygas studijoms ir MTEPI.

Kviečiu visus sutelkti savo idėjas, iniciatyvas, kritinį mąstymą, patirtis, novatoriškumą, kad ši universiteto vizija virstų dar tobulesniais sprendimais ir visų mūsų sėkmės istorija.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Dvigubos transformacijos poveikio žemės ūkio veiklos rezultatams vertinimo modelis tvarumo kontekste“ („Twin transition impact assessment model for agricultural performance in the context of sustainability“), kurią parengė doktorantė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Disertacija rengta 2020–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – dr. Rasa Melnikienė. Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 22 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Žemės ūkio dviguba transformacija, jungianti skaitmeninę ir žaliąją pertvarkas, yra viena pagrindinių Europos Sąjungos strategijos krypčių, siekiant kurti tvaresnį, atsparesnį ir konkurencingesnį žemės ūkio sektorių. Disertacijoje sprendžiama problema, kaip įvertinti skaitmeninės ir žaliosios pertvarkų poveikį žemės ūkio veiklos rezultatams tvarumo kontekste. Disertacijos tikslas – sukurti ir empiriškai pagrįsti dvigubos transformacijos poveikio vertinimo modelį. Modelis integruoja tris vertinimo lygmenis: ūkio, bioekonomikos ir vertės grandinės, ir nacionalinį bei regioninį kontekstą. Struktūrinės asimetrijos ir įgalinantys mechanizmai įtraukiami kaip veiksniai, veikiantys visus tris vertinimo lygmenis. Tyrime taikyta mišri metodika, jungianti mokslinės literatūros analizę, konceptualią sintezę, atvejo analizę, struktūrintų apklausų analizę, lyginamąją analizę, koreliacinę ir regresinę analizę, jautrumo analizę, pusiau struktūrintus interviu, dokumentų analizę ir empirinių rezultatų sintezę. Empirinį pagrindą sudaro penki tarpusavyje susiję tyrimai, apimantys smulkių ūkių skaitmenizaciją, skaitmeninių technologijų diegimą tvariame žemės ūkyje ir bioekonomikoje, dvigubą transformaciją Lietuvoje ir Rumunijoje, maisto tiekimo grandinių skaitmenizaciją bei struktūrines asimetrijas Lietuvos bioekonomikos transformacijoje. Empiriniai rezultatai rodo, kad dviguba transformacija gerina žemės ūkio veiklos rezultatus tada, kai skaitmeniniai ir žalieji sprendimai yra integruojami ūkio, vertės grandinės bei regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Skaitmenizacija prisideda prie darbo efektyvumo, planavimo, ryšių su vartotojais, investicinių sprendimų, nuostolių mažinimo, atsekamumo, produkto kokybės ir tiekimo grandinės matomumo, kartu sudarydama prielaidas išteklių, atsinaujinančiosios energijos ir vandens naudojimo efektyvumui, emisijų mažinimui, anglies sekvestracijai ir atsparumui klimato kaitai. Tačiau šie rezultatai priklauso nuo infrastruktūros, investicinių pajėgumų, politikos paramos, skaitmeninių įgūdžių ir institucinio pasirengimo. Tyrime taip pat buvo atskleistos struktūrinės asimetrijos: didesnis investicijų intensyvumas savaime neužtikrina geresnių ekonominių rezultatų, o skaitmeninių technologijų diegimas gali vystytis atskirai nuo ekologinės gamybos orientacijos. Disertacijoje daroma išvada, kad skaitmeninė ir žalioji pertvarkos gali pagerinti žemės ūkio veiklos rezultatus ir tvarumą, tačiau tik tada, kai jos yra integruotos, pritaikytos konkrečiam kontekstui ir palaikomos įgalinančiais mechanizmais. Naujas pasiūlytas modelis suteikia mokslinį ir praktinį pagrindą vertinti žemės ūkio veiklos rezultatus dvigubos transformacijos sąlygomis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Kai festivalis tampa auditorija: KIF studentų praktika „Šiaulių naktyse XVI“
Kai festivalis tampa auditorija: KIF studentų praktika „Šiaulių naktyse XVI“
Kaip pasiruošti darbui renginyje, kuriame vienu metu reikia valdyti techniką, stebėti vaizdą, rūpintis garsu ir reaguoti į netikėtas situacijas? VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) studentams atsakymų į šiuos klausimus teko ieškoti ne auditorijoje, o realiame festivalyje – „Šiaulių naktyse XVI“. Paskutinėmis vasaros dienomis KIF Renginių inžinerijos studentai prisijungė prie festivalio „Šiaulių naktys XVI“ komandos. Čia teorines žinias pakeitė realios užduotys, konkretūs terminai ir atsakomybė už rezultatą, kurį iš karto mato bei girdi renginio žiūrovai. Studentams tai tapo galimybe iš arti pamatyti, kiek skirtingų procesų slypi už sklandžiai vykstančio renginio – nuo technikos paruošimo, kamerų ir garso iki transliacijų bei operatyvių sprendimų renginiui jau prasidėjus. Praktika, kurioje nėra dviejų vienodų užduočių Festivalio metu studentų veiklos nuolat keitėsi. Vienu metu reikėjo filmuoti reportažą miesto erdvėse, kitu – stebėti vaizdą prie pulto, tikrinti technikos nustatymus, įrašyti transliaciją ar kartu su komanda perkelti įrangą į kitą renginio vietą. Tokia praktika leidžia suprasti ir vieną svarbiausių renginių inžinerijos principų – garsas, šviesa ir vaizdas nėra atskiros sritys, veikiančios nepriklausomai viena nuo kitos. Gyvame renginyje jos turi veikti kaip viena sistema. Čia svarbios tampa ne tik techninės žinios. Studentams tenka mokytis ilgą laiką išlaikyti dėmesį, greitai reaguoti į pasikeitusią situaciją, pastebėti svarbiausią momentą, dirbti komandoje ir priimti sprendimus tada, kai ilgoms diskusijoms tiesiog nėra laiko. Festivalio aplinka taip pat parodo, kad profesionalumas reiškia gebėjimą matyti ne tik savo užduotį, bet ir bendrą rezultatą. Jei vienoje vietoje prireikia papildomos pagalbos, komandos nariai turi gebėti persiorientuoti ir prisidėti ten, kur tuo metu jų labiausiai reikia. Nuo profesionalų patirties – iki savarankiškų sprendimų Studentams festivalio metu padėjo scenos techninių sprendimų profesionalai – VILNIUS TECH KIF lektorius ir festivalio įkūrėjas Remigijus Ruokis bei jo kolega Tomas Laugalis. Jų patirtis padėjo studentams geriau suprasti techninių sprendimų logiką ir renginio užkulisiuose vykstančius procesus. Vis dėlto reali praktika reiškė ir tai, kad po paaiškinimų ateidavo momentas, kai sprendimą reikėdavo priimti savarankiškai – stebėti situaciją, įvertinti aplinkybes ir prisiimti atsakomybę už savo darbo rezultatą. „Šiaulių naktyse XVI“ praktinės patirties sėmėsi Renginių inžinerijos programos studentai Ignas Jonkus, Augustė Drublionytė, Erika Petrauskaitė, Julija Šikulova ir Simas Burinskas. Prie festivalio komandos taip pat prisijungė viena iš savanorių vadovių, Medijų kūrybos ir skaitmeninių technologijų (MKST) pirmakursė Saulė Kaikarytė kartu su  Simona Janavičiūte. Skirtingų sričių ir institucijų atstovai festivalyje tapo viena komanda, kurios bendras tikslas – užtikrinti, kad renginys žiūrovui vyktų sklandžiai. Kai studijų žinias patikrina realus renginys Praktinės patirtys realiuose renginiuose yra svarbi Renginių inžinerijos studijų dalis. Jos leidžia universitete įgytas žinias išbandyti aplinkoje, kurioje sprendimų rezultatai tampa matomi iš karto. Auditorijoje galima analizuoti techninius sprendimus, mokytis dirbti su įranga ir modeliuoti įvairias situacijas. Festivalyje atsiranda papildomas veiksnys – realybė. Keičiasi aplinkybės, spaudžia laikas, vienu metu dirba daugybė žmonių, o renginys negali sustoti vien todėl, kad iškilo techninė problema. Būtent tokiose situacijose studentai ugdo ne tik profesines kompetencijas, bet ir atsakomybę, savarankiškumą, gebėjimą bendradarbiauti bei greitai spręsti problemas. Po vasaros praktikos studentai grįžta į universiteto auditorijas jau turėdami kitokį atskaitos tašką. Teorinį sprendimą galima vertinti ne tik pagal tai, kaip jis atrodo užduotyje, bet ir pagal daug paprastesnį kriterijų – ar jis veiktų realiame renginyje? „Šiaulių naktys XVI“ dar kartą parodė, kad renginių inžinerijos mokomasi ne tik prie pultų universiteto laboratorijose. Kartais geriausia auditorija yra festivalis, o svarbiausias įvertinimas – sklandžiai prasidėjęs renginys, kurio užkulisiuose studentas jau yra ne stebėtojas, o komandos dalis.
Plačiau