VILNIUS TECH atsinaujina: susipažinkime su naujais trijų fakultetų dekanais

Rugsėjo 28, 2021

Naujus mokslo metus Vilniaus Gedimino technikos universitetas pasitiko su pokyčiais – nuo rugsėjo 1 d. pasikeitė Fundamentinių mokslų fakulteto (FM), Mechanikos fakulteto (MF) bei Statybos fakulteto (SF) dekanai.

FM dekano pareigas pradėjo eiti prof. dr. Dalius Mažeika, MF – doc. dr. Justinas Gargasas, o SF – doc. dr. Remigijus Šalna. Jie pakeitė kadenciją baigusius dekanus: FM – emeritą, prof. habil. dr. Rimantą Belevičių, MF – prof. dr. Vytautą Turlą bei SF – prof. dr. Algirdą Juozapaitį. 

Fakultetų dekanai dalijasi savo įžvalgomis bei išsikeltais tikslais, kurių siekdami stengsis pagerinti fakultetų patrauklumą stojantiesiems.

Prisistatykite – kokioje srityje specializuojatės? Kodėl pasirinkote būtent ją?

D. Mažeika: Atstovauju FMF, kuris apjungia keletą mokslo ir studijų krypčių. Mane  domina tarpdisciplininiai mokslai, nes tai leidžia į problemą pažvelgti plačiau ir giliau suprasti jos esmę. Mano mokslinių interesų sritis apima informatikos ir mechatronikos tematikas.

Domiuosi debesų programų sistemų adaptyviais modeliais, monolitinių programų sistemų dekompozicijos metodas, mikroservisų pagrindu veikiančių programų sistemų patikimumu, proakyviais apkrovos paskirstymo debesyse modeliais, dirbtinio intelekto ir mašininio mokymo metodų taikymu IT saugoje ir anomalijų atpažinime. 

Be to, aktyviai dalyvauju mokslo projektuose, susijusiuose su aukštos skyros daugelio laisvumo laipsnių pjezoelektrinės sistemų tyrimais ir jų taikymu optinėse sistemose. Tokio tipo sistemos  taikomos tiksliam lazerio spindulio pozicionavimui, fokusavimui, giroskopų stabilizavimui  ir t.t.   

J. Gargasas: Specializuojuosi medžiagų inžinerijos srityje. Mano dėstomi dalykai susiję su medžiagų tyrimo procesais – metalografija, medžiagų cheminės sudėties nustatymu neardomaisiais metodais. Dažnai tenka susidurti ir su suvirintų konstrukcijų-medžiagų neardomaisiais bandymais magnetinėmis dalelėmis, vizualine, ultragarsine patikra. 

Bakalauro studijų metais turėjau galimybę rinktis iš kelių studijų krypčių. Viena iš jų buvo medžiagotyra ir suvirinimas. Daugelį sužavi procesas, kai savo rankose laikai įrenginį, kuris gali neišardomai sujungti skirtingas medžiagas, išlydyti spalvotuosius metalus ir pagaminti naują daiktą ar kūrinį. Būtent todėl ir pasirinkau medžiagotyrininko–suvirintojo specialybę – tapau inžinieriumi. 

R. Šalna: Esu statybos inžinierius, tad specializuojuosi statybinių konstrukcijų mechanikos, kompozitinių konstrukcijų, konstrukcijų patikimumo ir ilgaamžiškumo srityse. Augau architektės ir inžinieriaus–mechaniko šeimoje, tad inžinerija mane supo nuo vaikystės. Labai mėgau konstruoti, modeliuoti, statyti. 

Studijavau statybos inžineriją, apgyniau šios krypties daktaro disertaciją. Iki šiol aktyviai dirbu ir pedagoginį, ir praktinį statybos inžinieriaus projektuotojo bei eksperto darbą. Be to, pastaruosius 10 metų intensyviai dirbau ir studijų proceso administravimo srityje, kaip studijų prodekanas. 

Visą šį laiką buvau Universiteto studijų komiteto, Senato studijų ir studentų komisijos, Fakulteto studijų komiteto narys, Statybos inžinerijos studijų programos komiteto narys, Studijų kokybės vertinimo centro ekspertas, Inžinerijos krypčių grupės aprašų rengėjų grupės narys. Prisidėjau prie naujų studijų programų rengimo, vykdomų programų recenzavimo, kokybės vadybos sistemos diegimo universitete, universiteto teisės aktų, reglamentuojančių studijų procesą, rengimo ir atnaujinimo. Dirbau administracinį ir organizacinį darbą įvairiose studijų proceso srityse. Todėl manau, kad ir statybos inžinieriaus profesija, ir administracinio darbo patirtis gali labai praversti einant naujas pareigas.

Kokie yra Jūsų, kaip fakulteto dekano, pagrindiniai tikslai, uždaviniai? Kodėl būtent šie? Kokiais būdais bandysite jų pasiekti?

D. Mažeika: Dekanas – tai universiteto akademinio padalinio lyderis, kuris atsakingas už kokybiškų studijų fakultete užtikrinimą, studentų priėmimą ir akademinę pažangą, mokslinių tyrimų eigą ir rezultatus, fakulteto finansų valdymą. Jis taip pat yra jungiamoji grandis tarp katedrų darbuotojų, studentų ir universiteto vadovybės, užtikrinantis komfortišką darbinę aplinką tiek studentams, tiek dėstytojams. 

Stengsiuosi, kad mano, kaip dekano veikla prisidėtų prie universiteto misijos ir strateginių uždavinių įgyvendinimo, kad fakulteto akademiniai ir moksliniai pasiekimai būtų aukštai vertinami tiek universitete, tiek už jo ribų. 

Manau, kad turėtume plėsti ir modifikuoti fakulteto magistrantūros studijų programas, įvesti naujus aktualius studijų dalykus, nuolat kelti akademinio personalo profesinę kompetenciją, gerinti mokslo ir studijų infrastruktūrą fakultete, tobulinti kokybės vadybą.  

J. Gargasas: Pagrindiniai tikslai – sėkmingai baigti naujo laboratorinio korpuso statybų procesą ir perkelti visas MF laboratorijas į jį. Taip pat – atnaujinti studijų programas tam, kad jos taptų populiaresnėmis ir patrauklesnėmis tiek besirenkantiems studijas abiturientams, tiek ir studentams, kurie jau pasirinko mūsų fakultetą. Dar vienas tikslas – plėsti žinomumą ir partnerystės ryšius užsienio universitetuose. 

Šiuos tikslus išskyriau, kaip pagrindinius todėl, kad tai esminiai dalykai, kuriuos įgyvendinę užtikrinsime sklandų studijų, bendradarbiavimo procesą tiek Lietuvos, tiek ir užsienio rinkose.

R. Šalna: Manau, kad svarbiausias studijų srities tikslas – išlaikyti aukštas statybos inžinerijos specialistų rengimo lyderių pozicijas. Fakultetas ypač stiprus statybos inžinerijos ir konstrukcijų projektavimo srityje, jau ne vienus metus jis užima aukštas užsienio reitinguose. Siekiant išlaikyti šias pozicijas, būtina gerinti studijų kokybę, studijavimo aplinką, didinti tarptautiškumą. Labai svarbu tobulinti studijų proceso valdymo bei administravimo sistemą, užtikrinti kokybės valdymą. 

Vienu iš uždavinių laikau ir bendradarbiavimą su socialiniais dalininkais. Tik sklandus ir glaudus bendradarbiavimas padės tobulinti esamas ir parengti naujas studijų programas proveržio srityse. Aktyvus bendradarbiavimas leistų nuolat tobulinti studijų programų turinį, atsižvelgiant tiek į pasaulio ir Europos tendencijas, tiek formuojant ateities specialisto profilį. 

Manyčiau, reikia plėsti ir studentų praktinio rengimo sistemą. Nors yra sudaryti priemonių planai, bendradarbiaujant su Lietuvos statybininkų asociacija ir kitomis statybos verslą vienijančiomis organizacijomis, tačiau, darbdavių nuomone, ši sritis vis dar yra tobulintina. 

Jei kalbėtume apie studijų aplinkos gerinimą, manyčiau, labai svarbu tobulinti vidinę komunikaciją tarp darbuotojų ir studentų. Dabartinė studentų karta yra įpratusi prie kitokios komunikacijos, todėl reikalingi nauji, šiuolaikiški komunikacijos būdai. Deja, nuotolinis mokymas dar labiau sumažino ir taip silpną darbuotojų komunikaciją su studentais. Todėl teks ieškoti būdų, kaip ją atkurti ir stiprinti naujomis priemonėmis.

Ko palinkėtumėte savo fakulteto studentams naujais mokslo metais?

D. Mažeika: Džiaugiuosi, kad naujus mokslo metus pradedame dalinai grįždami į auditorijas.  Karantinas davė rimtą postūmį tobulinant nuotolinį mokymą ir diegiant informacines technologijas, tačiau tiek dėstytojai, tiek studentai suprato, kad pilnavertės studijos galimos tik gyvai dalyvaujant paskaitose, akademinėse diskusijose bei bendraujant su kolegomis. 

Tikiu, kad studentiškas šurmulys vėl užpildys auditorijas, laboratorijas ir bibliotekų erdves, kad vėl pajusime gyvo bendravimo privalumus. Studentams linkiu būti žingeidiems, ugdyti save kaip asmenybę ir siekti aukščiausių tikslų. Sėkmės naujais mokslo metais.  

J. Gargasas: Ištvermės ir noro tobulėti bei keistis, kadangi gyvename skaitmenizuotame amžiuje, kai viskas keičiasi ne mėnesiais, o dienomis. Taip pat išlikti sąžiningiems specialistams ir niekada nepamiršti to, ko išmoko besimokydami universitete. 

R. Šalna: Pirmiausia norėčiau palinkėti nenustoti džiaugtis savo pasirinkimu ir didžiuotis būsima inžinieriaus profesija, nes ji be galo įdomi, kupina galvosūkių ir labai kūrybinga. Antra, palinkėčiau, kad studijos būtų prasmingos, motyvuotos – jog studijuojami sunkūs, fundamentalūs studijų dalykai, tokie kaip fizika, chemija, matematika, mechanika, lengvai surastų savo vietas studijų rezultatų piramidėje, kurios tikslas – išugdyti studentus, kaip pažangiausius, aukščiausios kvalifikacijos inžinerijos specialistus. Ir trečia, linkiu nepamiršti studentams, kad jie jau yra SF bendruomenės nariai, ir tik bendru mūsų visų, dėstytojų bei studentų sutarimu galime pasiekti geriausių studijų rezultatų!

 

Galerija

Panašios naujienos

VILNIUS TECH matematinį bendradarbiavimą su Maria Curie-Skłodowska universitetu stiprina per ATHENA projektą
VILNIUS TECH matematinį bendradarbiavimą su Maria Curie-Skłodowska universitetu stiprina per ATHENA projektą
Tarptautinis akademinis bendradarbiavimas atveria naujas galimybes studijoms, moksliniams tyrimams ir žinių mainams. Tokių iniciatyvų naudą VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto Matematinės statistikos katedros bendruomenė turėjo galimybę patirti 2026 m. rugsėjo 7–20 d., kai universitete viešėjo dr. Eliza Jackowska-Boryc iš Maria Curie-Skłodowska universiteto (UMCS) Liubline, Lenkijoje. Vizitas vyko pagal UMCS 4 ATHENA European University PLUS projektą, skirtą stiprinti ATHENA aljanso universitetų bendradarbiavimą, akademinį mobilumą ir bendras mokslo bei studijų iniciatyvas. Maria Curie-Skłodowska universitetas yra vienas didžiausių ir svarbiausių universitetų Lenkijoje bei aktyvus tarptautinių mokslinių tyrimų ir akademinių mainų dalyvis. Vizito metu dr. Eliza Jackowska-Boryc aktyviai įsitraukė į Matematinės statistikos katedros akademinę veiklą. Kartu su doc. dr. Nomeda Bratčikoviene ji vedė „Įvado į grafų teoriją“ paskaitas DATf-24 grupės studentams. Grafų teorija yra viena svarbiausių šiuolaikinės diskrečiosios matematikos sričių, nagrinėjanti objektų ir jų tarpusavio ryšių struktūras. Jos metodai plačiai taikomi kompiuterių tinkluose, socialinių tinklų analizėje, logistikos sistemose, maršrutų optimizavimo uždaviniuose bei dirbtinio intelekto sprendimuose. Tarptautinė dėstymo patirtis studentams suteikė galimybę ne tik susipažinti su skirtingais matematikos dėstymo metodais, bet ir gilinti žinias srityje, kuri yra svarbi daugelio šiuolaikinių technologijų pagrindas. Svarbi vizito dalis buvo ir mokslinė veikla. Katedroje surengtuose matematikos didaktikos tematikos seminaruose aptarti jau dvejus metus vykdomi bendri VILNIUS TECH ir UMCS moksliniai tyrimai. Seminarų metu diskutuota apie matematikos mokymo ir mokymosi iššūkius aukštajame moksle, analizuoti pasiekti rezultatai bei numatytos tolesnės bendradarbiavimo kryptys. Tokie susitikimai suteikia galimybę keistis akademine patirtimi, generuoti naujas mokslinių tyrimų idėjas ir inicijuoti bendras publikacijas bei projektus. Viešnagės metu taip pat įvyko susitikimas su ATHENA European University veiklas VILNIUS TECH koordinuojančiomis specialistėmis dr. Aleksandra Sokolova ir dr. Asta Radzevičiene. Susitikimo metu aptartos ATHENA aljanso teikiamos galimybės akademiniam mobilumui, tarptautinių studijų plėtrai, bendroms mokslinėms iniciatyvoms bei tolesniam universitetų bendradarbiavimui Europos aukštojo mokslo erdvėje. ATHENA European University yra Europos universitetų aljansas, vienijantis dešimt aukštųjų mokyklų iš įvairių Europos šalių, tarp jų – VILNIUS TECH ir UMCS. Aljansas skatina studijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų integraciją, sudaro daugiau galimybių studentų ir darbuotojų mobilumui bei padeda universitetams kartu spręsti visuomenei aktualius iššūkius tarptautinėje aplinkoje. Intensyvią akademinę programą papildė ir pažintinės veiklos. Apsilankymas Sapiegų rūmuose suteikė progą neformalioje aplinkoje tęsti profesines diskusijas, geriau pažinti Lietuvos kultūros paveldą bei stiprinti tarpuniversitetinius ryšius. Dr. Elizos Jackowskos-Boryc vizitas tapo dar vienu sėkmingu VILNIUS TECH ir UMCS partnerystės pavyzdžiu. Tokios iniciatyvos prisideda prie studijų kokybės gerinimo, mokslinių tyrimų plėtros ir universitetų tarptautiškumo stiprinimo. Jos taip pat kuria naujas galimybes studentams, dėstytojams ir tyrėjams įsitraukti į tarptautines akademines veiklas, plėtoti profesinius ryšius ir kartu kurti inovatyvius mokslo bei studijų projektus. Matematinės statistikos katedra dėkoja dr. Elizai Jackowskai-Boryc už aktyvų dalyvavimą studijų ir mokslinėje veikloje, vertingas įžvalgas bei prasmingą bendradarbiavimą. Tikimasi, kad užsimezgę ryšiai ir ateityje virs naujais bendrais projektais, mokslinėmis publikacijomis ir iniciatyvomis ATHENA European University aljanse bei už jo ribų.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Dvigubos transformacijos poveikio žemės ūkio veiklos rezultatams vertinimo modelis tvarumo kontekste“ („Twin transition impact assessment model for agricultural performance in the context of sustainability“), kurią parengė doktorantė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Disertacija rengta 2020–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – dr. Rasa Melnikienė. Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 22 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Žemės ūkio dviguba transformacija, jungianti skaitmeninę ir žaliąją pertvarkas, yra viena pagrindinių Europos Sąjungos strategijos krypčių, siekiant kurti tvaresnį, atsparesnį ir konkurencingesnį žemės ūkio sektorių. Disertacijoje sprendžiama problema, kaip įvertinti skaitmeninės ir žaliosios pertvarkų poveikį žemės ūkio veiklos rezultatams tvarumo kontekste. Disertacijos tikslas – sukurti ir empiriškai pagrįsti dvigubos transformacijos poveikio vertinimo modelį. Modelis integruoja tris vertinimo lygmenis: ūkio, bioekonomikos ir vertės grandinės, ir nacionalinį bei regioninį kontekstą. Struktūrinės asimetrijos ir įgalinantys mechanizmai įtraukiami kaip veiksniai, veikiantys visus tris vertinimo lygmenis. Tyrime taikyta mišri metodika, jungianti mokslinės literatūros analizę, konceptualią sintezę, atvejo analizę, struktūrintų apklausų analizę, lyginamąją analizę, koreliacinę ir regresinę analizę, jautrumo analizę, pusiau struktūrintus interviu, dokumentų analizę ir empirinių rezultatų sintezę. Empirinį pagrindą sudaro penki tarpusavyje susiję tyrimai, apimantys smulkių ūkių skaitmenizaciją, skaitmeninių technologijų diegimą tvariame žemės ūkyje ir bioekonomikoje, dvigubą transformaciją Lietuvoje ir Rumunijoje, maisto tiekimo grandinių skaitmenizaciją bei struktūrines asimetrijas Lietuvos bioekonomikos transformacijoje. Empiriniai rezultatai rodo, kad dviguba transformacija gerina žemės ūkio veiklos rezultatus tada, kai skaitmeniniai ir žalieji sprendimai yra integruojami ūkio, vertės grandinės bei regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Skaitmenizacija prisideda prie darbo efektyvumo, planavimo, ryšių su vartotojais, investicinių sprendimų, nuostolių mažinimo, atsekamumo, produkto kokybės ir tiekimo grandinės matomumo, kartu sudarydama prielaidas išteklių, atsinaujinančiosios energijos ir vandens naudojimo efektyvumui, emisijų mažinimui, anglies sekvestracijai ir atsparumui klimato kaitai. Tačiau šie rezultatai priklauso nuo infrastruktūros, investicinių pajėgumų, politikos paramos, skaitmeninių įgūdžių ir institucinio pasirengimo. Tyrime taip pat buvo atskleistos struktūrinės asimetrijos: didesnis investicijų intensyvumas savaime neužtikrina geresnių ekonominių rezultatų, o skaitmeninių technologijų diegimas gali vystytis atskirai nuo ekologinės gamybos orientacijos. Disertacijoje daroma išvada, kad skaitmeninė ir žalioji pertvarkos gali pagerinti žemės ūkio veiklos rezultatus ir tvarumą, tačiau tik tada, kai jos yra integruotos, pritaikytos konkrečiam kontekstui ir palaikomos įgalinančiais mechanizmais. Naujas pasiūlytas modelis suteikia mokslinį ir praktinį pagrindą vertinti žemės ūkio veiklos rezultatus dvigubos transformacijos sąlygomis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau