Stojantiesiems

VILNIUS TECH atsinaujina: susipažinkime su naujais trijų fakultetų dekanais

Rugsėjo 28, 2021

Naujus mokslo metus Vilniaus Gedimino technikos universitetas pasitiko su pokyčiais – nuo rugsėjo 1 d. pasikeitė Fundamentinių mokslų fakulteto (FM), Mechanikos fakulteto (MF) bei Statybos fakulteto (SF) dekanai.

FM dekano pareigas pradėjo eiti prof. dr. Dalius Mažeika, MF – doc. dr. Justinas Gargasas, o SF – doc. dr. Remigijus Šalna. Jie pakeitė kadenciją baigusius dekanus: FM – emeritą, prof. habil. dr. Rimantą Belevičių, MF – prof. dr. Vytautą Turlą bei SF – prof. dr. Algirdą Juozapaitį. 

Fakultetų dekanai dalijasi savo įžvalgomis bei išsikeltais tikslais, kurių siekdami stengsis pagerinti fakultetų patrauklumą stojantiesiems.

Prisistatykite – kokioje srityje specializuojatės? Kodėl pasirinkote būtent ją?

D. Mažeika: Atstovauju FMF, kuris apjungia keletą mokslo ir studijų krypčių. Mane  domina tarpdisciplininiai mokslai, nes tai leidžia į problemą pažvelgti plačiau ir giliau suprasti jos esmę. Mano mokslinių interesų sritis apima informatikos ir mechatronikos tematikas.

Domiuosi debesų programų sistemų adaptyviais modeliais, monolitinių programų sistemų dekompozicijos metodas, mikroservisų pagrindu veikiančių programų sistemų patikimumu, proakyviais apkrovos paskirstymo debesyse modeliais, dirbtinio intelekto ir mašininio mokymo metodų taikymu IT saugoje ir anomalijų atpažinime. 

Be to, aktyviai dalyvauju mokslo projektuose, susijusiuose su aukštos skyros daugelio laisvumo laipsnių pjezoelektrinės sistemų tyrimais ir jų taikymu optinėse sistemose. Tokio tipo sistemos  taikomos tiksliam lazerio spindulio pozicionavimui, fokusavimui, giroskopų stabilizavimui  ir t.t.   

J. Gargasas: Specializuojuosi medžiagų inžinerijos srityje. Mano dėstomi dalykai susiję su medžiagų tyrimo procesais – metalografija, medžiagų cheminės sudėties nustatymu neardomaisiais metodais. Dažnai tenka susidurti ir su suvirintų konstrukcijų-medžiagų neardomaisiais bandymais magnetinėmis dalelėmis, vizualine, ultragarsine patikra. 

Bakalauro studijų metais turėjau galimybę rinktis iš kelių studijų krypčių. Viena iš jų buvo medžiagotyra ir suvirinimas. Daugelį sužavi procesas, kai savo rankose laikai įrenginį, kuris gali neišardomai sujungti skirtingas medžiagas, išlydyti spalvotuosius metalus ir pagaminti naują daiktą ar kūrinį. Būtent todėl ir pasirinkau medžiagotyrininko–suvirintojo specialybę – tapau inžinieriumi. 

R. Šalna: Esu statybos inžinierius, tad specializuojuosi statybinių konstrukcijų mechanikos, kompozitinių konstrukcijų, konstrukcijų patikimumo ir ilgaamžiškumo srityse. Augau architektės ir inžinieriaus–mechaniko šeimoje, tad inžinerija mane supo nuo vaikystės. Labai mėgau konstruoti, modeliuoti, statyti. 

Studijavau statybos inžineriją, apgyniau šios krypties daktaro disertaciją. Iki šiol aktyviai dirbu ir pedagoginį, ir praktinį statybos inžinieriaus projektuotojo bei eksperto darbą. Be to, pastaruosius 10 metų intensyviai dirbau ir studijų proceso administravimo srityje, kaip studijų prodekanas. 

Visą šį laiką buvau Universiteto studijų komiteto, Senato studijų ir studentų komisijos, Fakulteto studijų komiteto narys, Statybos inžinerijos studijų programos komiteto narys, Studijų kokybės vertinimo centro ekspertas, Inžinerijos krypčių grupės aprašų rengėjų grupės narys. Prisidėjau prie naujų studijų programų rengimo, vykdomų programų recenzavimo, kokybės vadybos sistemos diegimo universitete, universiteto teisės aktų, reglamentuojančių studijų procesą, rengimo ir atnaujinimo. Dirbau administracinį ir organizacinį darbą įvairiose studijų proceso srityse. Todėl manau, kad ir statybos inžinieriaus profesija, ir administracinio darbo patirtis gali labai praversti einant naujas pareigas.

Kokie yra Jūsų, kaip fakulteto dekano, pagrindiniai tikslai, uždaviniai? Kodėl būtent šie? Kokiais būdais bandysite jų pasiekti?

D. Mažeika: Dekanas – tai universiteto akademinio padalinio lyderis, kuris atsakingas už kokybiškų studijų fakultete užtikrinimą, studentų priėmimą ir akademinę pažangą, mokslinių tyrimų eigą ir rezultatus, fakulteto finansų valdymą. Jis taip pat yra jungiamoji grandis tarp katedrų darbuotojų, studentų ir universiteto vadovybės, užtikrinantis komfortišką darbinę aplinką tiek studentams, tiek dėstytojams. 

Stengsiuosi, kad mano, kaip dekano veikla prisidėtų prie universiteto misijos ir strateginių uždavinių įgyvendinimo, kad fakulteto akademiniai ir moksliniai pasiekimai būtų aukštai vertinami tiek universitete, tiek už jo ribų. 

Manau, kad turėtume plėsti ir modifikuoti fakulteto magistrantūros studijų programas, įvesti naujus aktualius studijų dalykus, nuolat kelti akademinio personalo profesinę kompetenciją, gerinti mokslo ir studijų infrastruktūrą fakultete, tobulinti kokybės vadybą.  

J. Gargasas: Pagrindiniai tikslai – sėkmingai baigti naujo laboratorinio korpuso statybų procesą ir perkelti visas MF laboratorijas į jį. Taip pat – atnaujinti studijų programas tam, kad jos taptų populiaresnėmis ir patrauklesnėmis tiek besirenkantiems studijas abiturientams, tiek ir studentams, kurie jau pasirinko mūsų fakultetą. Dar vienas tikslas – plėsti žinomumą ir partnerystės ryšius užsienio universitetuose. 

Šiuos tikslus išskyriau, kaip pagrindinius todėl, kad tai esminiai dalykai, kuriuos įgyvendinę užtikrinsime sklandų studijų, bendradarbiavimo procesą tiek Lietuvos, tiek ir užsienio rinkose.

R. Šalna: Manau, kad svarbiausias studijų srities tikslas – išlaikyti aukštas statybos inžinerijos specialistų rengimo lyderių pozicijas. Fakultetas ypač stiprus statybos inžinerijos ir konstrukcijų projektavimo srityje, jau ne vienus metus jis užima aukštas užsienio reitinguose. Siekiant išlaikyti šias pozicijas, būtina gerinti studijų kokybę, studijavimo aplinką, didinti tarptautiškumą. Labai svarbu tobulinti studijų proceso valdymo bei administravimo sistemą, užtikrinti kokybės valdymą. 

Vienu iš uždavinių laikau ir bendradarbiavimą su socialiniais dalininkais. Tik sklandus ir glaudus bendradarbiavimas padės tobulinti esamas ir parengti naujas studijų programas proveržio srityse. Aktyvus bendradarbiavimas leistų nuolat tobulinti studijų programų turinį, atsižvelgiant tiek į pasaulio ir Europos tendencijas, tiek formuojant ateities specialisto profilį. 

Manyčiau, reikia plėsti ir studentų praktinio rengimo sistemą. Nors yra sudaryti priemonių planai, bendradarbiaujant su Lietuvos statybininkų asociacija ir kitomis statybos verslą vienijančiomis organizacijomis, tačiau, darbdavių nuomone, ši sritis vis dar yra tobulintina. 

Jei kalbėtume apie studijų aplinkos gerinimą, manyčiau, labai svarbu tobulinti vidinę komunikaciją tarp darbuotojų ir studentų. Dabartinė studentų karta yra įpratusi prie kitokios komunikacijos, todėl reikalingi nauji, šiuolaikiški komunikacijos būdai. Deja, nuotolinis mokymas dar labiau sumažino ir taip silpną darbuotojų komunikaciją su studentais. Todėl teks ieškoti būdų, kaip ją atkurti ir stiprinti naujomis priemonėmis.

Ko palinkėtumėte savo fakulteto studentams naujais mokslo metais?

D. Mažeika: Džiaugiuosi, kad naujus mokslo metus pradedame dalinai grįždami į auditorijas.  Karantinas davė rimtą postūmį tobulinant nuotolinį mokymą ir diegiant informacines technologijas, tačiau tiek dėstytojai, tiek studentai suprato, kad pilnavertės studijos galimos tik gyvai dalyvaujant paskaitose, akademinėse diskusijose bei bendraujant su kolegomis. 

Tikiu, kad studentiškas šurmulys vėl užpildys auditorijas, laboratorijas ir bibliotekų erdves, kad vėl pajusime gyvo bendravimo privalumus. Studentams linkiu būti žingeidiems, ugdyti save kaip asmenybę ir siekti aukščiausių tikslų. Sėkmės naujais mokslo metais.  

J. Gargasas: Ištvermės ir noro tobulėti bei keistis, kadangi gyvename skaitmenizuotame amžiuje, kai viskas keičiasi ne mėnesiais, o dienomis. Taip pat išlikti sąžiningiems specialistams ir niekada nepamiršti to, ko išmoko besimokydami universitete. 

R. Šalna: Pirmiausia norėčiau palinkėti nenustoti džiaugtis savo pasirinkimu ir didžiuotis būsima inžinieriaus profesija, nes ji be galo įdomi, kupina galvosūkių ir labai kūrybinga. Antra, palinkėčiau, kad studijos būtų prasmingos, motyvuotos – jog studijuojami sunkūs, fundamentalūs studijų dalykai, tokie kaip fizika, chemija, matematika, mechanika, lengvai surastų savo vietas studijų rezultatų piramidėje, kurios tikslas – išugdyti studentus, kaip pažangiausius, aukščiausios kvalifikacijos inžinerijos specialistus. Ir trečia, linkiu nepamiršti studentams, kad jie jau yra SF bendruomenės nariai, ir tik bendru mūsų visų, dėstytojų bei studentų sutarimu galime pasiekti geriausių studijų rezultatų!

 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau