VILNIUS TECH atsinaujina: susipažinkime su naujais trijų fakultetų dekanais

Rugsėjo 28, 2021

Naujus mokslo metus Vilniaus Gedimino technikos universitetas pasitiko su pokyčiais – nuo rugsėjo 1 d. pasikeitė Fundamentinių mokslų fakulteto (FM), Mechanikos fakulteto (MF) bei Statybos fakulteto (SF) dekanai.

FM dekano pareigas pradėjo eiti prof. dr. Dalius Mažeika, MF – doc. dr. Justinas Gargasas, o SF – doc. dr. Remigijus Šalna. Jie pakeitė kadenciją baigusius dekanus: FM – emeritą, prof. habil. dr. Rimantą Belevičių, MF – prof. dr. Vytautą Turlą bei SF – prof. dr. Algirdą Juozapaitį. 

Fakultetų dekanai dalijasi savo įžvalgomis bei išsikeltais tikslais, kurių siekdami stengsis pagerinti fakultetų patrauklumą stojantiesiems.

Prisistatykite – kokioje srityje specializuojatės? Kodėl pasirinkote būtent ją?

D. Mažeika: Atstovauju FMF, kuris apjungia keletą mokslo ir studijų krypčių. Mane  domina tarpdisciplininiai mokslai, nes tai leidžia į problemą pažvelgti plačiau ir giliau suprasti jos esmę. Mano mokslinių interesų sritis apima informatikos ir mechatronikos tematikas.

Domiuosi debesų programų sistemų adaptyviais modeliais, monolitinių programų sistemų dekompozicijos metodas, mikroservisų pagrindu veikiančių programų sistemų patikimumu, proakyviais apkrovos paskirstymo debesyse modeliais, dirbtinio intelekto ir mašininio mokymo metodų taikymu IT saugoje ir anomalijų atpažinime. 

Be to, aktyviai dalyvauju mokslo projektuose, susijusiuose su aukštos skyros daugelio laisvumo laipsnių pjezoelektrinės sistemų tyrimais ir jų taikymu optinėse sistemose. Tokio tipo sistemos  taikomos tiksliam lazerio spindulio pozicionavimui, fokusavimui, giroskopų stabilizavimui  ir t.t.   

J. Gargasas: Specializuojuosi medžiagų inžinerijos srityje. Mano dėstomi dalykai susiję su medžiagų tyrimo procesais – metalografija, medžiagų cheminės sudėties nustatymu neardomaisiais metodais. Dažnai tenka susidurti ir su suvirintų konstrukcijų-medžiagų neardomaisiais bandymais magnetinėmis dalelėmis, vizualine, ultragarsine patikra. 

Bakalauro studijų metais turėjau galimybę rinktis iš kelių studijų krypčių. Viena iš jų buvo medžiagotyra ir suvirinimas. Daugelį sužavi procesas, kai savo rankose laikai įrenginį, kuris gali neišardomai sujungti skirtingas medžiagas, išlydyti spalvotuosius metalus ir pagaminti naują daiktą ar kūrinį. Būtent todėl ir pasirinkau medžiagotyrininko–suvirintojo specialybę – tapau inžinieriumi. 

R. Šalna: Esu statybos inžinierius, tad specializuojuosi statybinių konstrukcijų mechanikos, kompozitinių konstrukcijų, konstrukcijų patikimumo ir ilgaamžiškumo srityse. Augau architektės ir inžinieriaus–mechaniko šeimoje, tad inžinerija mane supo nuo vaikystės. Labai mėgau konstruoti, modeliuoti, statyti. 

Studijavau statybos inžineriją, apgyniau šios krypties daktaro disertaciją. Iki šiol aktyviai dirbu ir pedagoginį, ir praktinį statybos inžinieriaus projektuotojo bei eksperto darbą. Be to, pastaruosius 10 metų intensyviai dirbau ir studijų proceso administravimo srityje, kaip studijų prodekanas. 

Visą šį laiką buvau Universiteto studijų komiteto, Senato studijų ir studentų komisijos, Fakulteto studijų komiteto narys, Statybos inžinerijos studijų programos komiteto narys, Studijų kokybės vertinimo centro ekspertas, Inžinerijos krypčių grupės aprašų rengėjų grupės narys. Prisidėjau prie naujų studijų programų rengimo, vykdomų programų recenzavimo, kokybės vadybos sistemos diegimo universitete, universiteto teisės aktų, reglamentuojančių studijų procesą, rengimo ir atnaujinimo. Dirbau administracinį ir organizacinį darbą įvairiose studijų proceso srityse. Todėl manau, kad ir statybos inžinieriaus profesija, ir administracinio darbo patirtis gali labai praversti einant naujas pareigas.

Kokie yra Jūsų, kaip fakulteto dekano, pagrindiniai tikslai, uždaviniai? Kodėl būtent šie? Kokiais būdais bandysite jų pasiekti?

D. Mažeika: Dekanas – tai universiteto akademinio padalinio lyderis, kuris atsakingas už kokybiškų studijų fakultete užtikrinimą, studentų priėmimą ir akademinę pažangą, mokslinių tyrimų eigą ir rezultatus, fakulteto finansų valdymą. Jis taip pat yra jungiamoji grandis tarp katedrų darbuotojų, studentų ir universiteto vadovybės, užtikrinantis komfortišką darbinę aplinką tiek studentams, tiek dėstytojams. 

Stengsiuosi, kad mano, kaip dekano veikla prisidėtų prie universiteto misijos ir strateginių uždavinių įgyvendinimo, kad fakulteto akademiniai ir moksliniai pasiekimai būtų aukštai vertinami tiek universitete, tiek už jo ribų. 

Manau, kad turėtume plėsti ir modifikuoti fakulteto magistrantūros studijų programas, įvesti naujus aktualius studijų dalykus, nuolat kelti akademinio personalo profesinę kompetenciją, gerinti mokslo ir studijų infrastruktūrą fakultete, tobulinti kokybės vadybą.  

J. Gargasas: Pagrindiniai tikslai – sėkmingai baigti naujo laboratorinio korpuso statybų procesą ir perkelti visas MF laboratorijas į jį. Taip pat – atnaujinti studijų programas tam, kad jos taptų populiaresnėmis ir patrauklesnėmis tiek besirenkantiems studijas abiturientams, tiek ir studentams, kurie jau pasirinko mūsų fakultetą. Dar vienas tikslas – plėsti žinomumą ir partnerystės ryšius užsienio universitetuose. 

Šiuos tikslus išskyriau, kaip pagrindinius todėl, kad tai esminiai dalykai, kuriuos įgyvendinę užtikrinsime sklandų studijų, bendradarbiavimo procesą tiek Lietuvos, tiek ir užsienio rinkose.

R. Šalna: Manau, kad svarbiausias studijų srities tikslas – išlaikyti aukštas statybos inžinerijos specialistų rengimo lyderių pozicijas. Fakultetas ypač stiprus statybos inžinerijos ir konstrukcijų projektavimo srityje, jau ne vienus metus jis užima aukštas užsienio reitinguose. Siekiant išlaikyti šias pozicijas, būtina gerinti studijų kokybę, studijavimo aplinką, didinti tarptautiškumą. Labai svarbu tobulinti studijų proceso valdymo bei administravimo sistemą, užtikrinti kokybės valdymą. 

Vienu iš uždavinių laikau ir bendradarbiavimą su socialiniais dalininkais. Tik sklandus ir glaudus bendradarbiavimas padės tobulinti esamas ir parengti naujas studijų programas proveržio srityse. Aktyvus bendradarbiavimas leistų nuolat tobulinti studijų programų turinį, atsižvelgiant tiek į pasaulio ir Europos tendencijas, tiek formuojant ateities specialisto profilį. 

Manyčiau, reikia plėsti ir studentų praktinio rengimo sistemą. Nors yra sudaryti priemonių planai, bendradarbiaujant su Lietuvos statybininkų asociacija ir kitomis statybos verslą vienijančiomis organizacijomis, tačiau, darbdavių nuomone, ši sritis vis dar yra tobulintina. 

Jei kalbėtume apie studijų aplinkos gerinimą, manyčiau, labai svarbu tobulinti vidinę komunikaciją tarp darbuotojų ir studentų. Dabartinė studentų karta yra įpratusi prie kitokios komunikacijos, todėl reikalingi nauji, šiuolaikiški komunikacijos būdai. Deja, nuotolinis mokymas dar labiau sumažino ir taip silpną darbuotojų komunikaciją su studentais. Todėl teks ieškoti būdų, kaip ją atkurti ir stiprinti naujomis priemonėmis.

Ko palinkėtumėte savo fakulteto studentams naujais mokslo metais?

D. Mažeika: Džiaugiuosi, kad naujus mokslo metus pradedame dalinai grįždami į auditorijas.  Karantinas davė rimtą postūmį tobulinant nuotolinį mokymą ir diegiant informacines technologijas, tačiau tiek dėstytojai, tiek studentai suprato, kad pilnavertės studijos galimos tik gyvai dalyvaujant paskaitose, akademinėse diskusijose bei bendraujant su kolegomis. 

Tikiu, kad studentiškas šurmulys vėl užpildys auditorijas, laboratorijas ir bibliotekų erdves, kad vėl pajusime gyvo bendravimo privalumus. Studentams linkiu būti žingeidiems, ugdyti save kaip asmenybę ir siekti aukščiausių tikslų. Sėkmės naujais mokslo metais.  

J. Gargasas: Ištvermės ir noro tobulėti bei keistis, kadangi gyvename skaitmenizuotame amžiuje, kai viskas keičiasi ne mėnesiais, o dienomis. Taip pat išlikti sąžiningiems specialistams ir niekada nepamiršti to, ko išmoko besimokydami universitete. 

R. Šalna: Pirmiausia norėčiau palinkėti nenustoti džiaugtis savo pasirinkimu ir didžiuotis būsima inžinieriaus profesija, nes ji be galo įdomi, kupina galvosūkių ir labai kūrybinga. Antra, palinkėčiau, kad studijos būtų prasmingos, motyvuotos – jog studijuojami sunkūs, fundamentalūs studijų dalykai, tokie kaip fizika, chemija, matematika, mechanika, lengvai surastų savo vietas studijų rezultatų piramidėje, kurios tikslas – išugdyti studentus, kaip pažangiausius, aukščiausios kvalifikacijos inžinerijos specialistus. Ir trečia, linkiu nepamiršti studentams, kad jie jau yra SF bendruomenės nariai, ir tik bendru mūsų visų, dėstytojų bei studentų sutarimu galime pasiekti geriausių studijų rezultatų!

 

Galerija

Panašios naujienos

„Atrask VILNIUS TECH“ konkursas baigėsi, tačiau skaitmeninių ženkliukų galimybės plečiasi (skelbiami konkurso nugalėtojai)
„Atrask VILNIUS TECH“ konkursas baigėsi, tačiau skaitmeninių ženkliukų galimybės plečiasi (skelbiami konkurso nugalėtojai)
Pirmąją rugsėjo savaitę vykęs konkursas „Atrask VILNIUS TECH“ padėjo studentams susipažinti su VILNIUS TECH skaitmeninių ženkliukų sistema – prie jos prisijungė beveik 800 naujų dalyvių, o 10 iš jų laimėjo VILNIUS TECH prizus. Konkurso metu studentai atrakino 8 skaitmeninių ženkliukų programas ir atrado daugiau nei 200 universiteto siūlomų popaskaitinių veiklų. Tačiau konkursas – tik pradžia: skaitmeninius ženkliukus galima rinkti visų studijų metu, o jų sertifikatus panaudoti pristatant savo gebėjimus ir ruošiantis karjerai. „Integracinės savaitės metu vykę susitikimai patvirtino, kad studentai jau nuo pirmo kurso domisi, kaip pasiruošti karjerai – parengti gerą CV, labiau pasitikėti savimi darbo pokalbyje ir panaudoti skaitmeninius ženkliukus bei jų sertifikatus prisistatant darbdaviui“, – sako doc. dr. Ingrida Leščauskienė, VILNIUS TECH skaitmeninių ženkliukų sistemos vadovė. Šiemet studentams pristatoma ir nauja pasirengimo karjerai skaitmeninių ženkliukų programa „DISCOVER. GRAVITY“, sukurta tarptautinio „Erasmus+“ projekto „YOUTH 360“ rėmuose. Dalyvaudami joje aprašytose veiklose, studentai galės gauti skaitmeninius ženkliukus už dalyvavimą profesionalų vedamuose online karjeros seminaruose, GRAVITY karjeros dienoje ir kitose pasirengimo karjerai veiklose. Atrask VILNIUS TECH“ konkursą laimėjo: Lukas Stankūnas (Statybos fakultetas). Ernas Erlikas (Elektronikos fakultetas). Liepa Gustaitė (Mechanikos fakultetas). Sofiya Eitminovich (Fundamentinių mokslų fakultetas). Yehor Kumeiko (Mechanikos fakultetas). Aironas Šalkauskas (Statybos fakultetas). Kotryna Simaitytė (Mechanikos fakultetas). Rytis Stankevičius (Elektronikos fakultetas). Ugnius Tilvikas (Mechanikos fakultetas). Ieva Vilimaitė (Antano Gustaičio aviacijos institutas). Nugalėtojai bus apdovanoti VILNIUS TECH marškinėliais bei puodeliais. Prizus atsiimti galima rugsėjo 8–9  d. Saulėtekio al 11, Centrinių rūmų 3 aukšte, nuo 9.30–15.00 val.
Plačiau
Naujas VILNIUS TECH elektroninis leidinys
Naujas VILNIUS TECH elektroninis leidinys
Pristatome naują VILNIUS TECH elektroninį leidinį „Mechanizmų ir mašinų teorija. Praktinė laboratorinių darbų knyga“. Leidinio autoriai  – Mechanikos fakulteto Mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros prof. dr. Vytautas Turla, doc. dr. Igor Iljin, doc. dr. Nikolaj Šešok, doc. dr. Rimantas Stonkus ir dr. Sigitas Petkevičius. Ši nauja praktinė laboratorinių darbų knyga skirta pirmosios studijų pakopos studentams, studijuojantiems mechanikos inžinerijos studijų krypties programas Vilniaus Gedimino technikos universitete. Leidinyje pristatomi mechanizmų ir mašinų teorijos laboratoriniai darbai. Aptariami teoriniai pagrindai – nuo pagrindinių sąvokų iki mechanizmų sandaros, jų veikimo tyrimo, vertinimo ir tinkamumo nustatymo. Mechanizmų konstrukcijos iliustruotos brėžiniais ir schemomis, padedančiais geriau suprasti teorinę medžiagą ir mechanizmuose vykstančius procesus. Knyga skirta ne tik teorinėms žinioms gilinti, bet ir praktiniams įgūdžiams ugdyti. Studentų pasirengimas atlikti kiekvieną laboratorinį darbą tikrinamas testais, pateiktais „Moodle“ sistemoje. Leidinys taip pat gali būti naudingas studijuojant kitus mechanikos modulius, inžinieriams-konstruktoriams, naujų įrenginių kūrėjams. Elektroninė knyga  >>>VILNIUS TECH instituciniai vartotojai el. knygas gali skaityti nemokamai prisijungę universiteto kompiuterių tinkle, o iš namų prisijungę prie universiteto  tinklo per VPN. Norint skaityti el. knygas be interneto, reikia įsidiegti IPC Reader offline programėlę ir, būnant prisijungus prie institucinio tinklo, atsisiųsti į skaityklę pageidaujamas knygas. Vėliau jas galėsite skaityti atsijungę nuo interneto. Daugiau VILNIUS TECH išleistų el. knygų rasite ebooks.vilniustech.lt
Plačiau