VILNIUS TECH bendruomenė kviečiama į nemokamus seminarus apie komercializaciją ir intelektinę nuosavybę

Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.

Kasmet universitete vykstantys Geriausių dėstytojų apdovanojimai tampa proga padėkoti akademinės bendruomenės nariams už jų indėlį į studijų kokybę, studentų ugdymą ir universiteto vertybių puoselėjimą. Praėjusiais metais Elektronikos fakulteto dėstytojai pelnė net tris reikšmingus apdovanojimus. Edukacinių aukštumų lyderis – prof. dr. Darius Plonis Prof. dr. Darius Plonis buvo įvertintas apdovanojimu „Edukacinių aukštumų lyderis“. Pasak profesoriaus, dėstytojo kelią paskatino doktorantūros studijos ir tuometinio Elektroninių sistemų katedros vedėjo emerito prof. habil. dr. Romano Martavičiaus kvietimas vesti laboratorinius darbus bei pratybas. „Pradėjęs vesti užsiėmimus ėmiau svarstyti, ką būtų galima pakeisti, kad jie studentams taptų įdomesni ir patrauklesni. Tai ir paskatino rinktis dėstytojo kelią“, – prisimena profesorius. [caption id="attachment_118891" align="alignnone" width="2560"] Prof. dr. Darius Plonis buvo įvertintas apdovanojimu „Edukacinių aukštumų lyderis“[/caption] Kalbėdamas apie dėstymo patirtį, jis pabrėžia, kad vienas didžiausių iššūkių yra gebėjimas prisitaikyti prie skirtingų studentų poreikių, motyvacijos ir mokymosi tempo. Anot prof. dr. D. Plonio, šiandien studentai yra pragmatiškesni, orientuoti į konkrečių įgūdžių įgijimą, todėl dialogas ir aktyvus įsitraukimas studijų procese tampa ypač svarbūs.  Apdovanojimas profesoriui skirtas už nuoseklų siekį kurti šiuolaikišką, į studentą orientuotą inžinerinį ugdymą. „Šį įvertinimą sieju su siekiu sudėtingus inžinerinius dalykus studentams pateikti suprantamai ir praktiškai, teoriją siejant su realių problemų sprendimu, šiuolaikinių įrankių taikymu bei kritinio mąstymo ugdymu“, – teigia profesorius. Dėstytojas už lygias galimybes – doc. dr. Vytautas Abromavičius Apdovanojimą „Dėstytojas už lygias galimybes“ pelnęs doc. dr. Vytautas Abromavičius pabrėžia, kad dėstytojo darbas jam suteikė galimybę save realizuoti ne tik mokslo srityje, bet ir studijų organizavimo, administracinėje bei bendruomeninėje veikloje. Pasak dėstytojo, nors dirbtinio intelekto įrankiai keičia mokymosi procesą, esminis požiūris į žinių įgijimą išlieka toks pats: „Yra gerų, pažangių studentų, kuriems DI įrankiai padeda lengviau įsisavinti žinias, taip pat yra ir tokių, kurie prioritetą teikia kitoms veikloms, tačiau vis tiek sėkmingai studijuoja.“ [caption id="attachment_118895" align="alignnone" width="2560"] Apdovanojimą „Dėstytojas už lygias galimybes“ pelnė doc. dr. Vytautas Abromavičius[/caption] Šis įvertinimas doc. dr. V. Abromavičiui skirtas už darbą su užsienio ir specialiųjų poreikių studentais. Jo indėlis kuriant atvirą, įtraukią ir visiems prieinamą studijų aplinką yra svarbi brandžios akademinės bendruomenės dalis. Ilgametė mokymo kultūros puoselėtoja – doc. dr. Zita Savickienė „Ilgametės mokymo kultūros puoselėtojos“ vardas skirtas doc. dr. Zitai Savickienei, kurios ilgametė veikla reikšmingai prisidėjo prie studijų kokybės stiprinimo. Dėstytoja pasakoja, kad akademinis kelias prasidėjo tuometiniame Vilniaus inžineriniame statybos institute (VISI), kur dirbo inžiniere. 1990 m. padidėjus studentų skaičiui, jai buvo pasiūlyta pereiti į dėstytojo pareigas: „Dar nuo mokyklos laikų turėjau pedagogo „geną“, todėl nedvejodama sutikau“, – dalijasi docentė. Pradėjusi dėstyti ji nesitikėjo, kad šis darbas pareikalaus ne tik akademinių žinių, bet ir psichologo gebėjimų, o studentų darbų vertinimas dažnai persikels į vakarus ir savaitgalius. [caption id="attachment_118899" align="alignnone" width="2560"] „Ilgametės mokymo kultūros puoselėtojos“ vardas skirtas doc. dr. Zitai Savickienei[/caption] Kalbėdama apie studentų kartų kaitą, docentė pastebi, kad motyvuotų ir žinių siekiančių studentų buvo visais laikais, tačiau labiausiai pasikeitė bendravimo kultūra. Anot jos, šiandien studentai yra drąsesni, tačiau gyvą bendravimą vis dažniau pakeičia ekranai. „Visada buvo studentų, kuriems penketas atrodė didžiausias pasiekimas, ir tokių, kuriems net devynetas buvo per mažai. Tačiau didžiausi pokyčiai matyti bendravime: anksčiau pertraukų metu koridoriai šurmuliuodavo, o šiandien juose dažniau vyrauja tyla“ Apdovanojimas doc. dr. Z. Savickienei skirtas už ilgametį indėlį į studijų kokybės gerinimą, studijų programų tobulinimą ir edukacinių kompetencijų stiprinimą. Prie šio įvertinimo prisidėjo ir aktyvi veikla fakulteto bei universiteto bendruomenėje, taip pat studentų įvertinimas. Kviečiame dalyvauti šių metų apdovanojimuose Sveikiname praėjusių metų laureatus ir dėkojame jiems už jų profesionalumą, atsidavimą bei įkvepiantį darbą su studentais. Primename, kad šių metų Geriausių dėstytojų apdovanojimai vyks birželio 5 d., 12 val., Centrinių rūmų (S1) 6 a. hole. Kviečiame universiteto bendruomenę dalyvauti renginyje ir kartu pasidžiaugti dėstytojais, kurių darbas kasdien prisideda prie studijų kokybės ir akademinės kultūros stiprinimo.