VILNIUS TECH bendruomenė neteko profesoriaus Sigito Kuncevičiaus

Liepos 24, 2025
Mirė VILNIUS TECH Architektūros katedros profesorius, iškilus architektas ir mokslininkas Sigitas Kuncevičius. Šviesi asmenybė 35 metus žavėjo tiek studentus, tiek kolegas. Bendruomenė gedi ir nuoširdžiai užjaučia prof. Sigito Kuncevičiaus artimuosius, bičiulius ir kolegas dėl didžiulės netekties.

VILNIUS TECH alumnas, nuo 1981 m. iki pat šių dienų dėstęs universitete, dirbęs Architektūros katedros vedėju, buvo daugelio architektūrinių projektų autorius, visuomeninės paskirties pastatų kūrėjas.

Pastaruoju metu Prof. S. Kuncevičius rūpinosi mūsų universiteto miestelio aplinkos atnaujinimu.

Sigitas Kuncevičius yra pasakęs: „Architektūra nėra vien tik konkrečios asmenybės Kūrybinių ambicijų ženklas. Visą tai, kas formuoja aplinką, formuoja ir visus tos Aplinkos stebėtojus, jų gyvenimo būdą ir mentalitetą. Todėl kiekvienas pastatas yra mūsų visų gyvenimo liudininkas ir veidrodis. Šiandien „pelno technologijų” amžiuje, architektams, be tvirtos profesinės pozicijos, yra svarbi dar nuosekli edukacinė veikla aiškinant estetikos reikšmę. Tik meniškai raiški ir socialiai atsakinga architektūra gali iš esmės paveikti mūsų aplinkos kokybę ir būti reikšminga mūsų materialiosios kultūros dalis“.
 

Kūrybinę veiklą S. Kuncevičius pradėjo 1981 m. baigęs VISI (Vilniaus inžinerinį statybos institutą – dabar VILNIUS TECH), Architektūros fakultetą (AF) ir įgijęs architekto specialybę. S. Kuncevičius buvo vienas iš produktyviausių vidurinės kartos architektų, kūrusių jau po Lietuvos nepriklausomybės metų. Pirmaisiais kūrybinio darbo metais, kuriuos praleido didžiausiame to meto Miestų statybos projektavimo institute (MSPI), jaunasis architektas užsirekomendavo kaip kūrybinė ir ambicinga asmenybė. Architektas projektavimo mokyklas ir ikimokyklines įstaigas, įgavo šioje srityje kompetencijos. 1988 m. suprojektuotas bendrojo lavinimo mokyklos kartotinis projektas, kurio autorinė realizacija – Gabijos gimnazija Vilniuje. 1989-1990 m. sukurti tipiniai baseino priestato mokykloms bei 280 vietų darželio projektai.
 
Kurdamas šio laikmečio architektūrą, S. Kuncevičius vadovavosi architektūros mokslo, pasaulinės architektūros istorijos pagrindais, o juos naudojant, interpretavo kūrybiškai, tik jam būdingu stiliumi. Vienu reikšmingiausiu Sigito Kuncevičiaus kūrybiniu pasiekimu švietimo architektūros srityje laikoma 2011 m. realizuota Balsių pagrindinę mokykla Vilniuje, davusi pradžią naujų modernių švietimo įstaigų erai Lietuvoje. Objektas sulaukė daugybės apdovanojimų, ne kartą atstovavo Lietuvos architektūrą užsienio parodose, yra publikuotas užsienio prestižiniuose leidiniuose. 2016 metais realizuotas VILNIUS TECH mokslo ir administracijos centro pastatas Saulėtekio al., Vilniuje. 2018-2021 m. parengti bei realizuoti modulinių vaikų darželių projektai Vilniuje. Paminėtini SBA baldų ir interjero centro Vilniuje (2000), bankų pastatų Vilniuje ir Utenoje (1994, 2011) , Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato realizacijos, Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos bei pritaikymo tarptautiniam kongresų centrui projektas (2022-2023).
 
Architektas S. Kuncevičius nuolat perduodavo savo turtingą patirtį ugdydamas jaunuosius architektus. Pedagoginiame darbe architektas nuo 1990 m. dirbo asistento, vyr. asistento, nuo 2001 m. docento, o nuo 2015 m. dirbo profesoriaus pareigose. Vadovo VILNIUS TECH AF Architektūros katedrai. Nuo 1995 m. pastoviai skaitė paskaitas abiejų pakopų studijų programose. S. Kuncevičius parengė naują, iki tol katedroje neskaitytą pastatų architektūrinės renovacijos kursą, taip pat vadovavo architektūros bakalauro ir magistrantūros studijų baigiamiesiems darbams. Mokslinė S. Kuncevičiaus veikla buvo skirta dviem kryptims: architektūros edukologijai ir visuomeninių pastatų renovacijai. Yra parašęs 2007 m. katedroje išleistos mokomosios knygos ,,Pastatų tipologija‘‘ dalį skirtą bendrojo lavinimo mokyklų architektūrai, parengęs tiriamuosius darbus apie bendrojo lavinimo mokyklų projektavimą ir esamų mokyklų renovaciją.
 
Nuo 1984 m. S. Kuncevičius buvo LAS (Lietuvos architektų sąjungos) narys, kelias kadencijas renkamas LAS Vilniaus miesto architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos nariu. S. Kuncevičius nuo 2003 m. buvo LAF (Lietuvos architektūros fondo) įkūrimo tarybos narys, taip pat vienas iš prof. A. Dineikos vardinės stipendijos grupės steigėjų ir fundatorių, geriausių studentų darbų apdovanojimų “GERAS” iniciatorius. S. Kuncevičius nuo 2013 m. aktyviai dalyvavo LAR (Lietuvos architektų rūmų) veikloje, buvo išrinktas tarybos nariu, buvo LAR atestacinės komisijos narys ir architektūros ekspertas.

Prof. Sigitas Kuncevičius (1958 07 20 – 2025 07 24)
1976 – 1981 m. Architektūros studijos Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar – VILNIUS TECH)
Nuo 1984 m. Lietuvos architektų sąjungos (LAS) narys, kelias kadencijas buvo renkamas LAS Vilniaus miesto architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos nariu
Nuo 1990 m. dėstė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Architektūros katedroje, profesorius, katedros vedėjas
Nuo 1994 m. buvo „Sigito Kuncevičiaus projektavimo firmos“ vadovu
Nuo 2003 m. – LAR tarybos narys, atestacinės komisijos narys ir architektūros ekspertas
Nuo 2003 m. Lietuvos architektūros fondo (LAF) įkūrimo tarybos narys, taip pat vienas iš prof. A. Dineikos vardinės stipendijos grupės steigėjų ir fundatorių, geriausių studentų darbų apdovanojimų GERAS iniciatorius, studentų darbų parodų kuratorius
Profesorius per 35 metų pedagoginę patirtį dėstė visuomeninių pastatų projektavimą, architektūrinę renovaciją, interjerą, architektūrą ir paveldą, vadovavo baigiamiesiems darbams.

Svarbūs projektai:
Balsių pagrindinė mokykla Bubilo g. 8, Vilnius, 2011 m.
VILNIUS TECH mokslo ir administracijos centras Saulėtekio al. 11, Vilnius, 2012 m. (su bendraautoriais).
Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcija bei pritaikymas tarptautiniam kongresų centrui, 2009 – 2017 m. (su bendraautoriais).

Įvertinimai:
2012 m. geriausio visuomeninio pastato prizas apdovanojimuose „Už darnią plėtrą“ (objektas: Balsių mokykla Vilniuje).
2014 m. LAS įteiktas „GARBĖS ŽENKLAS“ „Už indėlį kuriant nacionalinę architektūrą ir ugdant jaunąją kartą“.
2016 m. „Archiforma“ apdovanojimas už geriausią realizaciją Lietuvoje (objektas: VGTU mokslo ir administracijos centras).
2017 m. VGTU mokslo ir administracijos centras nominuotas prestižiniam EU Prize for Contemporary Architecture – Mies van der Rohe Award.
2007 m. išleistos mokomosios knygos „Pastatų tipologija“ dalis, skirta bendrojo lavinimo mokyklų architektūrai.

Gedime kūrėjo, dėstytojo, šviesuolio. Visada atminsime jo profesionalumą, talentą ir rūpestingumą.

Atsisveikinti su Sigitu ir palinkėti geros kelionės galima Vilniaus laidojimo rūmuose „Ritualas“ (Olandų g. 22):
Liepos 28 d. (pirmadienį) nuo 15 val. iki 21 val.
Liepos 29 d. (antradienį) nuo 9 val. iki 15 val.
Išlydėjimas liepos 29 d. (antradienį), 15 val. Laidotuvės Vilniuje, Rokantiškių kapinėse.
Norinčius aplankyti prašome atsinešti tik po vieną baltą gėlę.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Plieniniais strypais ir plaušu armuotų betoninių sijų momentų-kreivių analizė“ („Moment–curvature analysis of concrete beams reinforced with steel bars and fibres“), kurią parengė doktorantas Amarjeet Kumar. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas. Disertacija ginama viešame Statybos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 16 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas plieno strypais ir plaušais armuotų betoninių (A/PPAB) sijų supaprastinto analitinio kreivių modelio kūrimas. Esami analitiniai ir norminiai metodai dažnai paremti liekamojo tempiamojo stiprio parametrais ir supaprastintomis prielaidomis, todėl deformacijų prognozės gali būti netikslios. Dėl šios priežasties darbo tikslas – sukurti analitinį modelį, leidžiantį tiksliai prognozuoti A/PPAB elementų momento ir kreivio priklausomybę, tiesiogiai nenaudojant liekamojo tempiamojo stiprio bandymų rezultatų. Pirmajame skyriuje analizuojami deformacijų ir pleišėjimo mechanizmai A/PPAB sijose su armatūra ir be jos, veikiamose lenkimo. Apžvelgiami įvairūs šių elementų tinkamumo naudoti būsenos vertinimo metodai, ypatingą dėmesį skiriant kreivio analizei. Aptariami esami kreivio modeliai ir jų teoriniai pagrindai, taip pat pateikiama anksčiau pasiūlytų kreivio formuluočių, skirtų deformacijų ir pleišėjimo elgsenai aprašyti, apžvalga. Antrajame skyriuje pateikiamas patobulintas A/PPAB elementų momento ir kreivio analitinis modelis, išplėtojant Kaklausko ir kt. (2024) pasiūlytą metodiką. Siūlomame modelyje plaušų įtaka įvertinama tiek pleišėjimo, tiek visiškai supleišėjusios būsenos stadijose, įvedant du parametrus – γ₁ ir γ₂. Be to, ACI pagrindu suformuluotas pleišėjimo momento modelis pakeistas Eurokodo 2 metodika, siekiant užtikrinti geresnį suderinamumą su Europos projektavimo standartais. Remiantis eksperimentine duomenų baze sudarytos regresinės šių parametrų išraiškos ir atliktas jų validavimas lyginant su esamais analitiniais bei norminiais modeliais, įskaitant Model Code 2020 ir RILEM 162 TDF. Siūlomas modelis pasižymėjo didesniu prognozavimo tikslumu – vidutinė paklaida sudarė apie 1,5 %, o variacijos koeficientas siekė 0,228. Trečiajame skyriuje pateikiami eksperimentinio ir analitinio tyrimo rezultatai, nagrinėjant R/SFRC sijas, armuotas įprastais ir dvigubai inkaruotais plieniniais plaušais. Sukurtas modelis sėkmingai aprašė tirtų elementų tempiamojo standumo efektą. Nustatyta, kad sijos, armuotos dvigubai inkaruotais plaušais, pasižymėjo reikšmingai didesnėmis γ₂ parametro reikšmėmis, rodančiomis efektyvesnę pleišėjimo elgseną, didesnį tempiamojo standumo poveikį ir aukštesnius tinkamumo naudoti rodiklius. Palyginimas parodė, kad Model Code 2020 tiksliau prognozuoja momento ir kreivio priklausomybę nei RILEM 162 TDF, o taikant norminius metodus dažnai pervertinamas standumas, ypač esant mažesniems armavimo rodikliams. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
VILNIUS TECH mokslininkų indėlis į daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų plėtrą įvertintas tarptautiniu mastu – net 16 metodų, kuriuos kuriant dalyvavo universiteto mokslininkai, įtraukti į naują „Elsevier“ leidyklos enciklopediją „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making (MADM)“. Šiais metais išleistame leidinyje pristatoma 100 šios srities metodų, todėl VILNIUS TECH mokslininkų indėlis sudaro reikšmingą dalį visų enciklopedijoje aprašomų metodų. Daugiakriterio sprendimų priėmimo (angl. Multi-Attribute Decision Making, MADM) metodai padeda priimti sprendimus situacijose, kai reikia vienu metu įvertinti daugybę skirtingų, neretai vienas kitam prieštaraujančių kriterijų. Tokie metodai taikomi įvairiose srityse – nuo inžinerijos iki vadybos, ekonomikos, transporto, sveikatos apsaugos ar informacinių technologijų. Enciklopedijoje jie suskirstyti į svorių nustatymo, metodų plėtinių, alternatyvų reitingavimo ir rangavimo metodų grupes. Nuo pirmųjų metodų – iki VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų sprendimų Daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų istorija siekia kelis dešimtmečius. Vieni geriausiai žinomų ankstyvųjų metodų – AHP, TOPSIS, ELECTRE, PROMETHEE ir kiti – ilgainiui tapo plačiai naudojamais sprendimų priėmimo įrankiais. Šia mokslo kryptimi VILNIUS TECH mokslininkai pradėjo aktyviai domėtis dar XX a. 9-ajame dešimtmetyje. 1987 m. Maskvos inžineriniame statybos institute mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją, skirtą daugiakriterių metodų taikymui statyboje, apgynė prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas. 1990 ir 1991 m. disertacijas šioje srityje apgynė prof. habil. dr. E. Zavadsko doktorantai, po to tapę profesoriais, habil. dr. Leonas Ustinovičius ir habil. dr. Artūras Kaklauskas. Nuo 1994 m. VILNIUS TECH mokslininkai savarankiškai ir bendradarbiaudami su kolegomis iš užsienio kūrė naujus daugiakriterio sprendimų priėmimo metodus, kurie tapo plačiai taikomi moksliniuose tyrimuose, praktikoje, gamyboje, pramonėje priimant praktinius sprendimus, taip pat yra įtraukiami į monografijas ir vadovėlius bei sulaukia reikšmingo tarptautinio mokslininkų dėmesio. Šio darbo pripažinimą liudija ir naujoji „Elsevier“ enciklopedija. 16 metodų – viename tarptautiniame leidinyje Tarp į enciklopediją patekusių 16-os metodų – SWARA, IDOCRIW, Simple WISP, PIPRECIA, MEREC, MOORA, MULTIMOORA, ARAS, COPRAS, CoCoSo , OPARA, MACONT, SECA ir WASPAS. Tai, kad iš 100 enciklopedijoje pristatomų metodų net 16 yra susiję su VILNIUS TECH mokslininkų darbais, rodo reikšmingą universiteto indėlį į daugiakriterio sprendimų priėmimo mokslo raidą. Prie šių metodų kūrimo prisidėjo VILNIUS TECH mokslininkai prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas, prof. dr. Zenonas Turskis, prof. dr. Jurgita Antuchevičienė, prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas, doc. dr. Violeta Šniokienė, prof. dr. Valentinas Podvezko, prof. dr. Andrius Zakarevičius ir prof. dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė. Didžiausias metodų skaičius siejamas su prof. habil. dr. E. K. Zavadsku – jis yra vienas iš bendraautorių net 15-os enciklopedijoje pateiktų metodų. Prof. Z. Turskis prisidėjo kuriant devynis, prof. dr. J. Antuchevičienė – keturis metodus. Kiti VILNIUS TECH mokslininkai yra vieno iš enciklopedijoje pristatomų metodų bendraautoriai. Nuo mokslinės idėjos – iki praktinio metodo Naujoji enciklopedija išsiskiria tuo, kad joje siekiama ne tik teoriškai pristatyti metodus, bet ir parodyti, kaip jie veikia praktiškai. Kiekvienam metodui skirtame skyriuje pateikiami du skaitiniai pavyzdžiai – paprastesnis ir sudėtingesnis. Taip skaitytojui suteikiama galimybė suprasti ne tik metodo principą, bet ir jo taikymą konkrečioje sprendimų priėmimo situacijoje. Leidinyje taip pat pateikiama daugiau kaip 200 iliustracijų. Tai ypač aktualu todėl, kad daugiakriterio sprendimų priėmimo metodai šiandien naudojami įvairiose srityse. Pavyzdžiui, statybų sektoriuje jie gali padėti pasirinkti tinkamiausią technologiją, medžiagą, rangovą ar projektinį sprendimą, o kitose srityse – įvertinti investicinius sprendimus, tiekėjus, transporto alternatyvas ar kitus pasirinkimus. VILNIUS TECH mokslininkai taip pat prisidėjo ir prie enciklopedijos rengimo. Tarp autorių – prof. habil. dr. E. K. Zavadskas (SF), dr. Morteza Yazdani Saadati (VVF), dr. Dragan Pamučar (TIF), dr. Željko Stevic (TIF), dr. Muhammet Deveci (FMF), dr. Prasenjit Chatterjee (SF) ir tuo metu dirbęs dr. Dragan Marinković (MF). VILNIUS TECH mokslininkas dr. M. Deveci buvo ir vienas iš trijų enciklopedijos sudarytojų. Oficialiai leidinį redagavo dr. Gholamreza Haseli (Tecnológico de Monterrey), dr. Mostafa Hajiaghaei-Keshteli (Arizona State University, Tecnológico de Monterrey) ir minėtasis dr. M. Deveci. „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making“ – naujausias šios srities leidinys, išleistas 2026 m. „Elsevier“ leidyklos. Knyga jau prieinama „ScienceDirect“ duomenų bazėje.
Plačiau