VILNIUS TECH studentai kartu su Aalto universiteto studentais Suomijoje sukūrė inovatyvų sprendimą, padedantį spręsti vieną iš kasdienių, tačiau dažnai nepastebimų ligoninių problemų – netikslią, laikui imlią ir vis dar rankiniu būdu atliekamą diurezės, arba išskiriamo šlapimo kiekio, stebėseną.
Šį iššūkį studentams pateikė didžiausia Suomijos ligoninė – Helsinkio universitetinė ligoninė (HUS). Sukurtas sprendimas yra devynis mėnesius trukusio Aalto universiteto organizuojamo Produktų kūrimo projekto (angl. Product Development Project, PdP) rezultatas. Šis sprendimas VILNIUS TECH ir Aalto universiteto studentų komandai pelnė geriausios komandos titulą, o komanda pradėjo ir jo patentavimo procesą.
VILNIUS TECH ir Aalto universiteto studentai automatizavo diurezės stebėseną
Kaip akcentuojama Helsinkio universitetinės ligoninės pateiktame iššūkyje, diurezė yra svarbus paciento būklės rodiklis, ypač intensyviosios terapijos ir chirurginės priežiūros skyriuose. Net nedideli jos pokyčiai gali signalizuoti apie inkstų veiklos sutrikimus, skysčių disbalansą ar kitus paciento sveikatos būklės pablogėjimo požymius.
Vis dėlto daugelyje ligoninių diurezės stebėsena vis dar atliekama rankiniu būdu: slaugytojai turi reguliariai tikrinti šlapimo surinkimo maišelius prie paciento lovos, užrašyti duomenis ir juos perkelti į skaitmenines sistemas. Toks procesas užima daug medicinos personalo laiko, didina žmogiškųjų klaidų riziką ir apsunkina galimybę realiuoju laiku stebėti paciento būklės pokyčius.
Neinvazinis sprendimas ligoninių kasdienybei
Pasak vieno iš Aalto-HUS komandos narių, VILNIUS TECH Pramonės gaminių dizaino studento Pijaus Gatelio, komandos tikslas buvo skaitmenizuoti ir automatizuoti diurezės matavimą. Komanda siekė sukurti sprendimą, kuris ne tik taupytų medicinos personalo laiką ir mažintų rankinio darbo klaidų riziką, bet ir lengvai įsilietų į jau veikiančius ligoninės darbo procesus.
VILNIUS TECH ir Aalto universiteto studentai automatizavo diurezės stebėseną
„Šiame projekte kartu su tarptautinės komandos nariais buvau atsakingas už galutinio produkto dizainą ir jo pristatymą publikai. Taip pat daug galvojome apie praktinius dalykus – kaip įrenginys turėtų būti tvirtinamas prie paciento lovos, kur jis stovėtų palatoje ir kaip kuo paprasčiau įsilietų į jau veikiančią ligoninės infrastruktūrą. Norėjome, kad sprendimas būtų neinvazinis, lengvai naudojamas ir nereikalautų didelių pokyčių ligoninės kasdienėje veikloje. Man labiausiai patiko ne pats techninis iššūkis, o mintis, kad kuriame produktą, kuris gali realiai padėti žmonėms ir turėti apčiuopiamą poveikį ligoninės pacientams“, – sako P. Gatelis.
Nuo poreikio analizės iki prototipo
Pasak projekte dalyvavusių VILNIUS TECH studentų, pirminis ir svarbiausias projekto darbas buvo išsiaiškinti problemos mastą ir tikrąjį poreikį. Tam daug padėjo HUS slaugytojai, išsamiai paaiškinę savo darbo metodus ir tai, kaip diurezės matavimas vyksta praktikoje. Studentų teigimu, tai buvo vienas iš programos privalumų – spręsta reali problema, su kuria kasdien susiduria slaugytojai.
„Nuvykę į Helsinkį ir apsilankę HUS ligoninėje galėjome geriau suprasti problemą bei susipažinti su intensyviosios terapijos ir chirurginės priežiūros skyrių slaugytojų kasdienybe. Supratome, kad slaugytojai dirba pagal griežtus ir aiškiai apibrėžtus metodus, todėl mūsų sprendimas turėjo atitikti jų poreikius ir darbo praktiką“, – pasakoja PdP projekte dalyvavęs VILNIUS TECH elektronikos inžinerijos studentas Vilius Rudgalvis.
Tarptautinė „PdP“ programa
„PdP“ programa – tai jau 30 metų istoriją turinti tarptautinė programa, organizuojama Aalto universiteto Suomijoje. Šio kurso esmė – suteikti studentams galimybę dalyvauti tikrame produktų kūrimo procese, bendradarbiaujant su realiais pramonės partneriais. Programa remiasi „passion-based learning“ (liet. mokymasis per susidomėjimą ir entuziazmą) principu, kuris skatina kūrybišką problemų sprendimą.
VILNIUS TECH ir Aalto universiteto studentai automatizavo diurezės stebėseną
Šių metų „PdP“ programa studentams siūlė įvairius iššūkius – nuo plokštuminių vandenilio kuro elementų ir išmanesnių kabelių jungčių kūrimo iki pastatų duomenų vizualizavimo, palydovų stabdymo technologijų testavimo bei modulinių darbo erdvių projektavimo.
„Visoje programoje buvo ir daugiau tarptautinių studentų, tačiau lietuvių buvome tik mes trys. Kiekvienas komandos narys turėjo savo užduotis ir atsakomybes, tačiau sprendimus priimdavome kartu, todėl už galutinį rezultatą jautėmės atsakingi ir individualiai, ir kaip komanda. Projekte buvau atsakinga už galimų sprendimų testavimą. Vienas iš mano testuotų sprendimų buvo diurezės matavimas sifono metodu – paciento šlapimo spalvos vertinimas RGB sensoriumi“, – pasakoja komandos narė Emilija Polovec, neseniai baigusi VILNIUS TECH Informacinių sistemų inžinerijos bakalauro studijas.
Galiausiai visi sprendimai buvo pristatyti Aalto universitete. Į baigiamąją darbų parodą susirinko dėstytojai, projekte dalyvavusių įmonių ir įstaigų atstovai, investuotojai bei plačioji publika.
Komandos tikslas buvo skaitmenizuoti ir automatizuoti diurezės matavimą
„Baigiamasis „PdP“ programos renginys, vadinamas „Gala“ diena, vainikavo devynis mėnesius trukusią programą. Renginio metu turėjome savo stendą, kurį patys įsirengėme, pristatėme savo produktą, atsakėme į parodos lankytojų ir investuotojų klausimus. Džiaugiamės, kad mūsų pastangos buvo įvertintos – laimėjome geriausios komandos titulą“, – pasakoja V. Rudgalvis.
Kūrybiškumas ir mentorystė VILNIUS TECH „LinkMenų fabrike“
VILNIUS TECH studentų komandą Lietuvoje koordinavo VILNIUS TECH Kūrybiškumo ir inovacijų centras „LinkMenų fabrikas“.
„VILNIUS TECH „LinkMenų fabrike“ studentai turėjo galimybę testuoti sprendimus, naudotis gamybos įranga ir gauti techninę bei kūrybinę pagalbą. Mums svarbu, kad tokiose erdvėse studentai ne tik kurtų, bet ir mokytųsi praktiškai spręsti realias produkto vystymo problemas“, – sako VILNIUS TECH „LinkMenų fabrikas“ Prototipavimo laboratorijos vedėjas Rokas Bagdonas.
Pasak R. Bagdono, tokie tarptautiniai projektai parodo, kiek daug studentams suteikia darbas tarptautinėje komandoje: jie susiduria su realiais terminais, skirtingais požiūriais ir būtinybe nuolat ieškoti geriausio sprendimo.
„Tai patirtis, kuri augina ne tik techninius gebėjimus, bet ir pasitikėjimą savimi, atsakomybę bei gebėjimą dirbti tarpdisciplininėje aplinkoje“, – teigia R. Bagdonas.
