Stojantiesiems

VILNIUS TECH ir ILTE partnerystė – mokslo ir verslo sinergija tvarumo skatinimui

Spalio 13, 2024
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) pasirašė susitarimą su finansinių paslaugų teikėja ILTE. Šiuo susitarimu bus siekiama aktyviai bendradarbiauti rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus, plečiant žaliųjų finansų ekosistemą bei didinant viešojo ir privataus sektoriaus kompetencijas tvarumo srityje.
 
VILNIUS TECH ir ILTE įsipareigoja bendradarbiauti tobulinant mokslo ir studijų procesą, rengiant tvarumo specialistus, keistis duomenimis ir kita aktualia informacija tvarumo srityje, vykdyti užsakomuosius mokslinius tyrimus, rengti kvalifikacijos tobulinimo programas ir organizuoti specialistų tobulinimo kursus, kartu rengti mokslines konferencijas, mokymus, dirbti kartu pritraukiant gabius specialistus darbui finansų srityje. Taip pat numatoma rengti bendrus seminarus bei organizuoti renginius, skirtus kelti kompetencijoms ir švietimui apie tvarumą, inovacijas ir technologijas.
 
Bendradarbiavimo sutarties pasirašymas inicijuos glaudesnį bendradarbiavimą pasitelkiant universiteto mokslininkų ekspertines žinias.
 
„Inžinieriai iš prigimties siekia tvarumo – jie yra mokomi projektuoti taupant medžiagas ir ieškoti racionaliausių sprendimų. Tačiau šiuolaikinėje inžinerijoje atsiranda naujų dedamųjų, į kurias turime atkreipti dėmesį – ne tik į CO2 emisijas, bet ir į bendrą poveikį aplinkai“, – teigė VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas.
 
ILTE bei VILNIUS TECH atstovai diskusijos metu aptarė verslo rinkoje jaučiamą jaunų specialistų ir ekspertų, turinčių labai konkrečių tvarumo žinių, trūkumą.
 
ILTE vadovas Dainius Vilčinskas universiteto bendruomenei pristatė įstaigos finansuojamas sritis, taip pat įmonių, į kurias investuojama, kuriamas inovatyvias technologijas bei akcentavo pokyčius, kuriems būtinas mokslo ir verslo bendradarbiavimas bei finansinis palaikymas.
 
„Verslo ir mokslo bendradarbiavimas yra būtina sąlyga ne tik tvarioms inovacijoms kurti, bet ir abipusiam pokyčiui užtikrinti. Kadangi verslas ir mokslas vertinami skirtingais parametrais, kartais tampa sunku vieniems kitus suprasti, tačiau šioje srityje jaučiame ir valstybės paramą. VILNIUS TECH buvo patikėta įgyvendinti „Sumanios ir klimatui neutralios Lietuvos misiją“, kuri žymi svarbios inžinerinės ekosistemos ir vidinių procesų transformacijos pradžią“, – teigė VILNIUS TECH prorektorius prof. dr. Dalius Navakauskas.
 
VILNIUS TECH Išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų, medžiagų ir technologijų kompetencijų centro direktorius Simonas Barsteiga pastebėjo, jog visiems dar trūksta žinių apie tai, kas yra klimato neutralumas, kaip jo siekti ir atkreipė dėmesį į prioritetų bei bendradarbiavimo svarbą. „Šiuo metu galime sutarti ir prioretizuoti patį tikslą – neutralumą klimatui, o būdus ir metodus aptarsime bei rasime kartu, bendraudami ir bendradarbiaudami“, – teigė jis.
 
ILTE generalinis direktorius Dainius Vilčinskas pritarė ir akcentavo svarbų ILTE vaidmenį: „Mūsų įmonė veikia kaip tarpininkas tarp verslo, mokslo ir valstybės. Ji padeda valstybei suprasti verslo poreikius ir mokslo galimybes bei nustatyti prioritetines sritis, kurias reikia finansuoti, o vėliau pažangioms idėjoms įgyvendinti suteikia prieigą prie finansų. Norint ir toliau išlaikyti atlyginimų ir ekonomikos augimo tempą, būtina galvoti apie tvarių aukštos pridėtinės vertės produktų ir technologijų kūrimą bei diegimą“.
 
Žaliųjų finansų instituto, veikiančio ILTE sudėtyje, vadovas Audrius Šilgalis pažymėjo, kad norint paskatinti žaliąją Lietuvos transformaciją ir sukurti palankią ekosistemą žaliosioms investicijoms, būtina papildyti esamas kompetencijas tvarumo žiniomis. Keistis ir prisitaikyti prie naujovių nėra lengva, todėl Žaliųjų finansų institutas siekia padėti verslui, mokslui, viešajam sektoriui suprasti, kodėl žaliosios investicijos yra naudingos ir reikalingos, prisitaikyti prie naujausių reikalavimų, ieškoti galimybių kurti tvarius inovatyvius produktus ir paslaugas vartotojams.
 
VILNIUS TECH yra įkūręs Tvarumo centrą ir pirmieji Lietuvoje jau nuo šio rudens siūlo tvarumo bakalauro (Tvarumo technologijos) bei magistro (Tvarumo valdymas) studijų programas. Jas baigę specialistai itin pageidaujami energetikos, aplinkosaugos, statybų, inžinerijos srityse, įvairiose tarptautinėse organizacijose ir mokslinių tyrimų centruose.
 
ILTE atstovai pasidžiaugė naujai sukurtų ir pradėtomis vykdyti Tvarumo srities studijų programomis, kadangi kiekviena įmonė, rimtai žvelgianti į ateitį, tarp savo darbuotojų greitu metu privalės turėti tvarumo srities specialistą arba konsultuosis su šios srities ekspertais. Šios specializacijos darbuotojų, ypač su inžineriniu pagrindu, šiuo metu rinkoje trūksta.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau