VILNIUS TECH jungiasi prie festivalio „Vilniaus mechanizmai“ – kviesime į ekskursijas

Spalio 3, 2024
Spalio 12–13 d. į sostinę jau 4-tą kartą sugrįžta festivalis „Vilniaus mechanizmai“. VILNIUS TECH jungiasi prie festivalio programos ir kvies į ekskursijas po Transporto inžinerijos fakultetą. Spalio 12 d. ekskursijose vilniečiai ir miesto svečiai galės išvysti itin šiuolaikiškas universiteto mokymosi erdves, mokslo laboratorijas, kuriose gimsta inžineriniai sprendimai ateičiai, turės galimybę pavairuoti  e-lenktynių simuliatorių virtualiame mieste ir palenktyniauti virtualioje trasoje, apžiūrės įvairias transporto priemones ir kitus mechanizmus.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia patirti, kaip veikia miesto organizmas. Miestiečiams ir miesto svečiams įmonės atvers duris ir nemokamų ekskursijų metu papasakos bei parodys, kaip į namus atkeliauja šiluma, vanduo, dujos, elektra, kaip keičiasi miesto transportas ir šiukšlių rūšiavimas. Dalyviai galės pasivaikščioti stogais, įlipti į retro troleibusą, pamatyti nuotekų valyklas bei dėvėtų rūbų sandėlius, išbandyti atliekų krepšinį ar patekti į „Vilniaus monstrą“ naktį.

Registracija į festivalio renginius prasidės spalio 9 d. 10 val. ČIA.

„Pramoninis turizmas yra dar vienas būdas pažinti sostinę. Juk Vilnius, kaip ir visi kiti didmiesčiai, turi nematomą veidą – sudėtingą mechanizmą, susidedantį iš tūkstančių darbuotojų, komandų bei valdymo sistemų. Mes ir patys esame Vilniaus mechanizmo dalys, juk kasdien įjungiame ar išjungiame elektrą, išmetame šiukšles, laukiame troleibuso. O už visų šių, regis, įprastų veiksmų slypi miesto kasdienybės istorijos. Tai, kad bent dalį jų atskleis jau tradiciniu tapęs festivalis „Vilniaus mechanizmai“, yra šio renginio išskirtinumas ir stiprybė“, –  teigia Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Festivalio gerbėjai šių metų programoje atras kvietimus į nemokamas ekskursijas po tokias miesto įmones kaip „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“, „JUDU“, „Vilniaus šilumos tinklai“. Beje, žymieji pastarosios įmonės kaminai taps savotišku festivalio simboliu – jie renginio metu bus apšviesti žaliai. Tai susiję su įmonės teritorijoje suplanuotomis pirmosios Lietuvoje žaliojo vandenilio gamyklos statybomis.

„Neabejotinai „Vilniaus mechanizmai“ yra vienas laukiamiausių metų renginių Vilniuje. Idėja pamatyti miestą kaip sudėtingą, tačiau puikiai funkcionuojantį organizmą sutraukia vis daugiau susidomėjusių. Šiemet jis atvers miestiečiams bei miesto svečiams dar daugiau naujų, nematytų vietų”, – susiplanuoti apsilankymą festivalyje įkvepia renginio koordinatorė, Vilniaus savivaldybės Užsienio ryšių ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Mackevičienė.

Kitąmet, kai Vilnius bus Žalioji Europos sostinė, itin aktuali bus atliekų rūšiavimo bei perdirbimo tema. Todėl „Vilniaus mechanizmų“ naujovė – prie renginio šiemet prisijungusios įmonės, atsakingos už šiukšlių rūšiavimą (VASA, „Žaliasis taškas“, „Ecoservice“, kt.). 

Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ kartu su VASA bei EMP Recycling Europos aikštėje pakvies į specialias rūšiavimo edukacijas ir supažindins miestiečius su teisingu atliekų rūšiavimu, atsakys į klausimus. Renginio metu vyks protmūšis, bus galima išbandyti atliekų krepšinį. 

Be to, pirmą kartą „Vilniaus mechanizmuose“ vyks ekskursija ir po „Humana“ dėvėtų rūbų tvarkymo patalpas. 

„Vilniaus vandenys“ suteiks galimybę patekti į Antavilių vandenvietę bei po rekonstrukcijos atvertą moderniausią Baltijos šalyse Vilniaus nuotekų valyklą. Joje per parą moderniai sutvarkomos nuotekos užpildytų 64 olimpinius baseinus!

Visiems lankytojams spalio 12 d. bus atviras Geležinkelių muziejus, vyks ekskursijos ant Energetikos ir technikos muziejaus stogo terasos. Šis muziejus pakvies ir į specialiai festivaliui sukurtas Arduino dirbtuves išradėjams. 

„Vilniaus viešasis transportas“ suteiks galimybę įlipti į legendinį retro troleibusą Škoda 9Tr., Vilniaus autobusų stotis – sudalyvauti ekskursijoje. O Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Transporto inžinerijos fakultete bus galima pavairuoti e-lenktynių simuliatorių.

Taip pat bus galima apsilankyti Vilniaus miesto savivaldybėje ir ne tik žvilgtelėti, kaip joje kasdien dirba žmonės, priimantys sprendimus ir formuojantys miesto veidą, svarstantys, kaip jis turėtų atrodyti po 10 ar 50 metų, bet ir pamatyti miestą iš 20 aukšto.

Daugiau informacijos ir visa festivalio „Vilniaus mechanizmai“ programa čia.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Plieniniais strypais ir plaušu armuotų betoninių sijų momentų-kreivių analizė“ („Moment–curvature analysis of concrete beams reinforced with steel bars and fibres“), kurią parengė doktorantas Amarjeet Kumar. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas. Disertacija ginama viešame Statybos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 16 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas plieno strypais ir plaušais armuotų betoninių (A/PPAB) sijų supaprastinto analitinio kreivių modelio kūrimas. Esami analitiniai ir norminiai metodai dažnai paremti liekamojo tempiamojo stiprio parametrais ir supaprastintomis prielaidomis, todėl deformacijų prognozės gali būti netikslios. Dėl šios priežasties darbo tikslas – sukurti analitinį modelį, leidžiantį tiksliai prognozuoti A/PPAB elementų momento ir kreivio priklausomybę, tiesiogiai nenaudojant liekamojo tempiamojo stiprio bandymų rezultatų. Pirmajame skyriuje analizuojami deformacijų ir pleišėjimo mechanizmai A/PPAB sijose su armatūra ir be jos, veikiamose lenkimo. Apžvelgiami įvairūs šių elementų tinkamumo naudoti būsenos vertinimo metodai, ypatingą dėmesį skiriant kreivio analizei. Aptariami esami kreivio modeliai ir jų teoriniai pagrindai, taip pat pateikiama anksčiau pasiūlytų kreivio formuluočių, skirtų deformacijų ir pleišėjimo elgsenai aprašyti, apžvalga. Antrajame skyriuje pateikiamas patobulintas A/PPAB elementų momento ir kreivio analitinis modelis, išplėtojant Kaklausko ir kt. (2024) pasiūlytą metodiką. Siūlomame modelyje plaušų įtaka įvertinama tiek pleišėjimo, tiek visiškai supleišėjusios būsenos stadijose, įvedant du parametrus – γ₁ ir γ₂. Be to, ACI pagrindu suformuluotas pleišėjimo momento modelis pakeistas Eurokodo 2 metodika, siekiant užtikrinti geresnį suderinamumą su Europos projektavimo standartais. Remiantis eksperimentine duomenų baze sudarytos regresinės šių parametrų išraiškos ir atliktas jų validavimas lyginant su esamais analitiniais bei norminiais modeliais, įskaitant Model Code 2020 ir RILEM 162 TDF. Siūlomas modelis pasižymėjo didesniu prognozavimo tikslumu – vidutinė paklaida sudarė apie 1,5 %, o variacijos koeficientas siekė 0,228. Trečiajame skyriuje pateikiami eksperimentinio ir analitinio tyrimo rezultatai, nagrinėjant R/SFRC sijas, armuotas įprastais ir dvigubai inkaruotais plieniniais plaušais. Sukurtas modelis sėkmingai aprašė tirtų elementų tempiamojo standumo efektą. Nustatyta, kad sijos, armuotos dvigubai inkaruotais plaušais, pasižymėjo reikšmingai didesnėmis γ₂ parametro reikšmėmis, rodančiomis efektyvesnę pleišėjimo elgseną, didesnį tempiamojo standumo poveikį ir aukštesnius tinkamumo naudoti rodiklius. Palyginimas parodė, kad Model Code 2020 tiksliau prognozuoja momento ir kreivio priklausomybę nei RILEM 162 TDF, o taikant norminius metodus dažnai pervertinamas standumas, ypač esant mažesniems armavimo rodikliams. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
VILNIUS TECH mokslininkų indėlis į daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų plėtrą įvertintas tarptautiniu mastu – net 16 metodų, kuriuos kuriant dalyvavo universiteto mokslininkai, įtraukti į naują „Elsevier“ leidyklos enciklopediją „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making (MADM)“. Šiais metais išleistame leidinyje pristatoma 100 šios srities metodų, todėl VILNIUS TECH mokslininkų indėlis sudaro reikšmingą dalį visų enciklopedijoje aprašomų metodų. Daugiakriterio sprendimų priėmimo (angl. Multi-Attribute Decision Making, MADM) metodai padeda priimti sprendimus situacijose, kai reikia vienu metu įvertinti daugybę skirtingų, neretai vienas kitam prieštaraujančių kriterijų. Tokie metodai taikomi įvairiose srityse – nuo inžinerijos iki vadybos, ekonomikos, transporto, sveikatos apsaugos ar informacinių technologijų. Enciklopedijoje jie suskirstyti į svorių nustatymo, metodų plėtinių, alternatyvų reitingavimo ir rangavimo metodų grupes. Nuo pirmųjų metodų – iki VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų sprendimų Daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų istorija siekia kelis dešimtmečius. Vieni geriausiai žinomų ankstyvųjų metodų – AHP, TOPSIS, ELECTRE, PROMETHEE ir kiti – ilgainiui tapo plačiai naudojamais sprendimų priėmimo įrankiais. Šia mokslo kryptimi VILNIUS TECH mokslininkai pradėjo aktyviai domėtis dar XX a. 9-ajame dešimtmetyje. 1987 m. Maskvos inžineriniame statybos institute mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją, skirtą daugiakriterių metodų taikymui statyboje, apgynė prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas. 1990 ir 1991 m. disertacijas šioje srityje apgynė prof. habil. dr. E. Zavadsko doktorantai, po to tapę profesoriais, habil. dr. Leonas Ustinovičius ir habil. dr. Artūras Kaklauskas. Nuo 1994 m. VILNIUS TECH mokslininkai savarankiškai ir bendradarbiaudami su kolegomis iš užsienio kūrė naujus daugiakriterio sprendimų priėmimo metodus, kurie tapo plačiai taikomi moksliniuose tyrimuose, praktikoje, gamyboje, pramonėje priimant praktinius sprendimus, taip pat yra įtraukiami į monografijas ir vadovėlius bei sulaukia reikšmingo tarptautinio mokslininkų dėmesio. Šio darbo pripažinimą liudija ir naujoji „Elsevier“ enciklopedija. 16 metodų – viename tarptautiniame leidinyje Tarp į enciklopediją patekusių 16-os metodų – SWARA, IDOCRIW, Simple WISP, PIPRECIA, MEREC, MOORA, MULTIMOORA, ARAS, COPRAS, CoCoSo , OPARA, MACONT, SECA ir WASPAS. Tai, kad iš 100 enciklopedijoje pristatomų metodų net 16 yra susiję su VILNIUS TECH mokslininkų darbais, rodo reikšmingą universiteto indėlį į daugiakriterio sprendimų priėmimo mokslo raidą. Prie šių metodų kūrimo prisidėjo VILNIUS TECH mokslininkai prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas, prof. dr. Zenonas Turskis, prof. dr. Jurgita Antuchevičienė, prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas, doc. dr. Violeta Šniokienė, prof. dr. Valentinas Podvezko, prof. dr. Andrius Zakarevičius ir prof. dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė. Didžiausias metodų skaičius siejamas su prof. habil. dr. E. K. Zavadsku – jis yra vienas iš bendraautorių net 15-os enciklopedijoje pateiktų metodų. Prof. Z. Turskis prisidėjo kuriant devynis, prof. dr. J. Antuchevičienė – keturis metodus. Kiti VILNIUS TECH mokslininkai yra vieno iš enciklopedijoje pristatomų metodų bendraautoriai. Nuo mokslinės idėjos – iki praktinio metodo Naujoji enciklopedija išsiskiria tuo, kad joje siekiama ne tik teoriškai pristatyti metodus, bet ir parodyti, kaip jie veikia praktiškai. Kiekvienam metodui skirtame skyriuje pateikiami du skaitiniai pavyzdžiai – paprastesnis ir sudėtingesnis. Taip skaitytojui suteikiama galimybė suprasti ne tik metodo principą, bet ir jo taikymą konkrečioje sprendimų priėmimo situacijoje. Leidinyje taip pat pateikiama daugiau kaip 200 iliustracijų. Tai ypač aktualu todėl, kad daugiakriterio sprendimų priėmimo metodai šiandien naudojami įvairiose srityse. Pavyzdžiui, statybų sektoriuje jie gali padėti pasirinkti tinkamiausią technologiją, medžiagą, rangovą ar projektinį sprendimą, o kitose srityse – įvertinti investicinius sprendimus, tiekėjus, transporto alternatyvas ar kitus pasirinkimus. VILNIUS TECH mokslininkai taip pat prisidėjo ir prie enciklopedijos rengimo. Tarp autorių – prof. habil. dr. E. K. Zavadskas (SF), dr. Morteza Yazdani Saadati (VVF), dr. Dragan Pamučar (TIF), dr. Željko Stevic (TIF), dr. Muhammet Deveci (FMF), dr. Prasenjit Chatterjee (SF) ir tuo metu dirbęs dr. Dragan Marinković (MF). VILNIUS TECH mokslininkas dr. M. Deveci buvo ir vienas iš trijų enciklopedijos sudarytojų. Oficialiai leidinį redagavo dr. Gholamreza Haseli (Tecnológico de Monterrey), dr. Mostafa Hajiaghaei-Keshteli (Arizona State University, Tecnológico de Monterrey) ir minėtasis dr. M. Deveci. „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making“ – naujausias šios srities leidinys, išleistas 2026 m. „Elsevier“ leidyklos. Knyga jau prieinama „ScienceDirect“ duomenų bazėje.
Plačiau