VILNIUS TECH kviečia kurti švaresnę aplinką: užsienio partnerių pamokos

Lapkričio 16, 2023
Augant visuomenės susirūpinimui aplinka, apie perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų (PFAS) medžiagų sukeliamą taršą vis dar kalbama mažai. Spalį Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) vykusioje „Zero PFAS. Vilnius Roadshow“ konferencijoje mokslininkai iš Lietuvos, Švedijos, Vokietijos, Latvijos, Suomijos vieni pirmųjų pasidalino savo naujausių tyrimų rezultatais. 
Apie tai, kas yra PFAS ir kokį poveikį šios medžiagos sukelia gamtai bei žmogui, kalbamės su konferencijos organizatore, VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Aplinkos apsaugos instituto vyriausiąja mokslo darbuotoja prof. dr. Edita Baltrėnaite-Gediene.
„Amžinieji teršalai“ mūsų maisto grandinėje
Pasak prof. dr. E. Baltrėnaitės-Gedienės, PFAS – tai didelė, keliolikos tūkstančių sintetinių cheminių medžiagų, plačiai naudojamų visuomenėje ir randamų aplinkoje, grupė. Jie sunkiai skyla, lengvai kaupiasi gyvuosiuose organizmuose, todėl dar kitaip yra vadinami „amžinaisiais teršalais“.
„PFAS aptinkami geriamajame vandenyje, žemės ūkio produkcijoje, todėl šios medžiagos tampa mūsų maisto grandinės dalimi. Po to, kai jos panaudojamos maisto pakuotėse, drabužių sudėtyje, automobilių ir kompiuterių gamybos pramonėje, PFAS patenka į technogeninių atliekų srautus, kurie vėliau pasiekia aplinką ir mūsų maisto grandinę“, – aiškina mokslininkė.
Su maistu patekę į organizmus, PFAS bėgant laikui sukelia imuninės sistemos, inkstų sutrikimus, gali sutrikdyti įprastą raidą.
„Deja, bet vien jau Europoje  žinoma  daugiau  kaip 17 tūkst.  teritorijų, užterštų PFAS, ir dar  21 tūkst. vietų, kuriose PFAS tarša yra labai tikėtina“, – teigia profesorė dr. E. Baltrėnaitė-Gedienė.
Trūksta tyrimų ir infrastruktūros
Nors šių medžiagų tarša ir kelia pavojų tiek žmonių, tiek gyvūnų sveikatai bei aplinkai, vis dar trūksta išsamių dirvožemio, geriamojo vandens, nuotekų, žmonių sveikatos Lietuvoje tyrimų. Pasak VILNIUS TECH mokslininkės, tam reikia bendradarbiavimo tarp įvairių aplinkos ir visuomenės sveikatos mokslo sričių, ir šia konferencija šį bendradarbiavimą pavyko pradėti.
„Tam turi būti parengta PFAS valdymo strategija bei vykdoma visuomenės sveikatos stebėsena“, – aiškina prof. dr. E. Baltrėnaitė-Gedienė.
Gerųjų praktikų galime pasimokyti ir iš VILNIUS TECH Švedijos partnerių šioje srityje, taip pat skaičiusių pranešimus konferencijoje.
„Švedai atlieka nuolatinius, ilgalaikius dirvožemio, oro uosto aplinkos, geriamojo vandens ir nuotekų, žmonių sveikatos, sąvartynų filtrato tyrimus“, – pasakoja mokslininkė.
Vis tik Lietuvoje trūksta reikiamos tyrimams infrastruktūros ir įrangos.
„Kiekvienam teršalui ar jų grupei svarbi speciali įranga, metodika, apmokytas personalas. Taip pat ir finansavimo, o pirmiausiai – supratimo, kad tai svarbu. Turint daugiau duomenų galima šviesti visuomenę, padėti valdžios institucijoms priimti duomenimis pagrįstus sprendimus. Galime pasidžiaugti nebent tuo, jog po šios konferencijos matome Lietuvos ministerijų, vandens ruošimo įmonių susidomėjimą, o tai jau yra puikus pamatas tolimesniam bendradarbiavimui, galinčiam duoti vertingų rezultatų“, – teigia prof. dr. E. Baltrėnaitė-Gedienė.

Tekstą rengė VILNIUS TECH Viešosios Komunikacijos Direkcijos vidinės komunikacijos projektų vadovė Milda Mockūnaitė-Vitkienė.

Nuotraukos Alekso Jauniaus.

Galerija

Panašios naujienos

Tinklinio žaidėjas Dominykas apie sportą ir mokslus: „Išmokęs susikoncentruoti treniruotėse, tą įgūdį perkėliau ir į studijas“
Tinklinio žaidėjas Dominykas apie sportą ir mokslus: „Išmokęs susikoncentruoti treniruotėse, tą įgūdį perkėliau ir į studijas“
Universitetas – tai ne vien paskaitos auditorijose. Kartu tai ir galimybė augti kaip asmenybėms bei lavinti savo talentus neformaliose veiklose, todėl VILNIUS TECH studentams siūlo prisijungti prie įvairių sporto komandų bei meno kolektyvų. Atrankų į sporto komandas datas rasite čia. Transporto inžinerijos fakulteto transporto inžinerijos trečiakursis Dominykas Krivonos, žaidžiantis tinklinio komandoje, pasakoja, jog šis sportas padėjo ne tik sustiprėti fiziškai, bet ir išmokti susikaupti, dirbti su kitais, o tai – neabejotinai praverčia ir studijose. Kviečiame daugiau sužinoti apie VILNIUS TECH tinklinio komandą, tradicijas ir šio sporto naudą. – Visų pirma, papasakok, kaip susidomėjai tinkliniu? – Susidomėjau maždaug devintoje–dešimtoje klasėje. Pusbrolis pasiūlė pažiūrėti anime „Haikyuu“, ir jis mane sudomino tinkliniu. Taip ir pradėjau žaisti, o vėliau šis sportas atvedė ir į universitetą. Mokykloje tokio būrelio nebuvo, tačiau buvo treneris, kuris pats 25 metus žaidė tinklinį. Jis pamatė, kad yra norinčių sportuoti, o aš pats bandžiau treniruotis, todėl pradėjo mane mokyti. Vėliau jis subūrė tinklinio būrelį. Žmonių buvo nedaug, todėl neturėjome labai stiprios komandos ir daug kur nedalyvavome, tačiau treneris mums skyrė daug laiko. Esu jam už tai dėkingas. [caption id="attachment_128057" align="alignnone" width="1024"] Dominykas Krivonos[/caption] – Ką Tau apskritai duoda tinklinis? Ar pastebi, kad sportas keičia ir Tave patį? – Visų pirma, atsirado daugiau pasitikėjimo savimi, pagerėjo koncentracija, fiziškai sustiprėjau. Taip pat tapo lengviau bendrauti komandoje. Tai praverčia ir studijose, kai reikia dirbti grupėse – jau nebe taip baisu kalbėti ir komunikuoti su kitais. Didžiausias pliusas, žinoma, yra galimybė atstovauti universitetui, ginti jo vardą, važinėti po Lietuvą ir užsienį. Atstovauti universitetui ir Lietuvai yra didelė garbė. – Minėjai, kad tinklinis padėjo pagerinti koncentraciją. Ar tai praverčia ir studijose? – Tikrai taip. Prieš pradėdamas žaisti universitete turėjau šiokių tokių koncentracijos problemų. Treniruotėse išmokęs susikoncentruoti, tą įgūdį perkėliau ir į studijas bei kasdienį gyvenimą. Dabar, kai darau darbą ar kalbuosi su žmogumi, lengviau susikoncentruoju į tai, ką darau, ir mažiau blaškausi dėl aplink vykstančių dalykų. – Šiuo metu esi dirbantis ir besitreniruojantis studentas. Kaip sekasi viską suderinti? – Man tai sekasi palyginus lengvai. Tvarkaraštis leidžia derinti sportą su studijomis, o treniruotės dažniausiai vyksta vakare, nuo šeštos valandos. Paskaitos baigiasi apie ketvirtą, todėl lieka pora valandų pailsėti, pasiruošti ir susikaupti treniruotei. Treniruojamės tris kartus per savaitę, o norintys gali ateiti ir ketvirtą kartą. Kartais keli komandos nariai susirenkame pasitreniruoti ir rytais. Be studijų, dar dirbu puse etato su studijomis susijusioje srityje. Darbdavys suteikia lankstų grafiką, todėl viską suderinti nėra sunku. Sportas, darbas ir studijos padeda išmokti planuoti laiką ir jį tinkamai paskirstyti. – Papasakok apie VILNIUS TECH tinklinio komandą. Mūsų komandos sąraše yra apie 16 žmonių, nors dalis žaidėjų dabar baigia studijas. Varžybose gali dalyvauti apie 14 žaidėjų. Komandoje yra ir aukščiausios, ir studentų ar miesto lygose žaidžiančių sportininkų. Kai kurie komandos nariai Lietuvos aukščiausioje lygoje atstovauja kitoms komandoms, o studentų čempionate – VILNIUS TECH. – Sportas neįsivaizduojamas be savo jėgų išbandymo varžantis su kitomis komandomis. Kokios varžybos Tau įsiminė labiausiai? – Labiausiai įsiminė Europos studentų čempionatas Italijoje. Iš tikrųjų visos varžybos buvo įsimintinos, nes pamatėme, kad galime konkuruoti ir su Europos komandomis. Norėjome parodyti, kad Lietuva nėra silpna tinklinio šalis ir kad galime su jomis kovoti. Užėmėme 14 vietą, tačiau beveik kiekvienai komandai „įkandome“ – varžovams teko paprakaituoti, kad mus įveiktų. – Atstovaujant universitetui ir šaliai, turbūt tenka ir pakeliauti? Ar dažnai išvykstate į varžybas užsienyje? – Kiekvienais metais būna bent po vieną išvyką į užsienį – dalyvaujame SELL studentų žaidynėse, Baltijos studentų žaidynėse. Šiemet dar turėjome galimybę išvykti į Italiją į Europos čempionatą, todėl šiemet užsienyje buvome du kartus. Lietuvoje dažniausiai vykstame į Šiaulius, Kauną, Marijampolę, nors dauguma varžybų vyksta Vilniuje. Lietuvos čempionatas daugiausia organizuojamas savaitgaliais, todėl savaitgalius kartais tenka skirti varžyboms. – Kas iš viso šio laiko komandoje Tau įsiminė labiausiai? – Tikriausiai kelionė į Italiją. Labai įsiminė ir komandos formavimo veiklos. Kai užsienyje gyvename visi po vienu stogu, natūraliai daugiau laiko praleidžiame kartu, todėl sustiprėja komandos ryšys. Taip pat įsiminė vienos Italijoje vykusios varžybos, kuriose komanda buvo labai užsidegusi. Buvo smagu žiūrėti, kaip visi žaidžia. Studentų finalai taip pat ypatingi – jau ketverius metus iš eilės esame čempionai. Labiausiai patinka matyti, kaip komanda aikštelėje ne tik kovoja, bet ir mėgaujasi žaidimu. Kai esi jos dalis, gali pats patirti tas emocijas. Tai labai geras jausmas. – Kiekvienos komandos sėkmei neabejotinai įtakos turi ir treneris. Papasakok, koks jūsų komandos treneris, kaip jis jus ugdo? – Treneris linksmas, nors kartais būna ir griežtas. Jis tarsi draugas, tačiau, jei reikia, gali ir pabarti, ir duoti patarimų. Su juo tikrai gerai sutariame. – Ar komandoje turite kokių nors tradicijų, ritualų, kuriuos atliekate prieš kiekvienas varžybas ar treniruotes? – Mūsų komanda labai draugiška, visi linksmi ir energingi. Turime tradiciją, susijusią su Jamaikos marškinėliais. Per studentų finalus jie atitenka žaidėjui, kuris komandai padarė didžiausią įtaką. Marškinėliai kasmet keliauja pas kitą žaidėją. Taip pat komandoje turime tradiciją leisti dainą „Jamaika“. Tai tapo savotišku mūsų komandos simboliu. [caption id="attachment_128056" align="alignnone" width="1024"] VILNIUS TECH Tinklinio komanda[/caption] – Papasakok, kaip komandoje pasitinkate naujokus? – Naujokai pirmiausia dalyvauja vadinamuosiuose „tryout'uose“ (atrankose). Treneris stebi žaidėjus, vertina jų įgūdžius ir sprendžia, kurie tinka komandai. Patekę į komandą naujokai gana greitai joje įsivažiuoja. Jie iš karto jaučiasi kaip šeimos dalis. Mūsų komanda iš tiesų yra tarsi šeima. – O kaip pačiam sekėsi patekti į komandą? – Nebuvo lengva. Iš pradžių į komandą nepatekau, todėl tiesiog įdėjau daug darbo – treniravausi ir galiausiai patekau. Mūsų komanda tikrai stipri, o tai, ką žaidėjai sugeba padaryti per treniruotes ir varžybas, yra įspūdinga. Iš pradžių buvo sunku priprasti prie tokio lygio – skirtumas tarp mokyklos ir universiteto tinklinio buvo labai didelis. Dabar jau esu įsivažiavęs ir jaučiuosi tikrai gerai. – Ką patartum tiems, kurie norėtų patekti į komandą, bet pirmą kartą nepavyko? – Svarbiausia nepasiduoti. Jei nepatekai, tai dar nieko nereiškia. Reikia kovoti ir dirbti, jeigu iš tiesų to nori. Mūsų komandoje yra žmonių, kurie daug dirbo, bandė dar kartą ir galiausiai pateko į pagrindinę sudėtį. – O ką patartum tiems, kurie dar tik pradeda žaisti tinklinį? – Nebijoti ir būti drąsiems. Nereikia per daug sureikšminti klaidų – visi jų darome. Svarbiausia judėti toliau, parodyti, ką gali, ir nepasiduoti. – Pabaigai – kaip vertini universiteto sudaromas sąlygas sportuoti? – Galimybės, kurias gauna sportininkai, yra įspūdingos. Turime kineziterapeutę ir kineziterapijos salę, didelę sporto salę bei svorių salę. Sporto ir meno centras suteikia tikrai daug galimybių tobulėti – yra viskas, ko reikia. Studentai gali naudotis sale, kai ji neužimta, savarankiškai treniruotis, sportuoti su svoriais. Taip pat galima susitarti su kineziterapeute dėl darbo su raumenimis ar reabilitacijos po traumų.   Atrankų į sporto komandas datas rasite čia. Daugiau informacijos apie Sporto ir meno centrą rasite čia. 
Plačiau