Stojantiesiems

VILNIUS TECH lankėsi Turkijos ambasadorė: aptartas akademinis bendradarbiavimas

Gruodžio 1, 2025
VILNIUS TECH lankėsi naujoji Turkijos ambasadorė Esra Toplu ir antrasis ambasados sekretorius Mehmet Bakici. Susitikimo metu aptarti ne tik stiprėjantys akademiniai ryšiai, bet ir įspūdingi augimo rodikliai – Turkijos studentų bendruomenė universitete tampa viena didžiausių ir aktyviausių.
 
Vizito metu daugiausia dėmesio skirta bendradarbiavimo plėtrai, migracijos problemų aptarimui, naujų partnerysčių su Turkijos aukštojo mokslo institucijomis užmezgimui.   Sekretorius Mehmet Bakici pakvietė bendradarbiauti su geriausiai VILNIUS TECH profilį atitinkančiomis ir aukštą akademinį reitingą  turinčiomis  Turkijos aukštosiomis mokyklomis – Artimųjų Rytų technikos universitetu (Ankaroje), Boğaziçi universitetu (Stambule) ir Turkijos aeronautikos asociacijos universitetu (Ankaroje).Taip pat diskutuota apie studentų iš Turkijos pasiekimus, jų integraciją bei galimas darbo ir įsitvirtinimo perspektyvas Lietuvoje po studijų baigimo.  Svečiai susipažino su Tvarumo centru, jo laboratorijose atliekama veikla. Šis centras paliko delegacijai didžiulį įspūdį, todėl pasiūlė jame surengti Turkiją pristatantį renginį VILNIUS TECH bendruomenei. 
 
Spartus nuolatinių studentų skaičiaus augimas
 
Vienas svarbiausių susitikime aptartų pasiekimų – nuoseklus ir spartus laipsnio siekiančių (nuolatinių) studentų iš Turkijos skaičiaus augimas. Šiuo metu universitete studijuoja 116 studentų iš šios šalies ir sudaro 7,5 proc. dalį visų VILNIUS TECH užsienio studentų.
 
Universiteto atstovai pabrėžia, kad atvykę studentai yra aukšto pasiruošimo. Dauguma įstojusiųjų mokėsi privačiose, aukštą akademinį lygį turinčiose Turkijos mokyklose, kuriose ugdymas vyksta anglų kalba, dažnai – pagal tarptautinio bakalaureato ar kitas pripažintas tarptautines programas. Tai užtikrina, kad VILNIUS TECH bendruomenę papildo motyvuoti ir puikiai studijoms pasiruošę jaunuoliai.
 
Tokie rezultatai pasiekti dėl VILNIUS TECH strategijos ir iniciatyvų Turkijoje. Universiteto atstovai jau trečius metus vykdo aktyvią plėtrą pagrindiniuose Turkijos miestuose: Stambule, Izmire ir Ankaroje.
 
Glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos ambasada Turkijoje, organizuojami specializuoti renginiai „Study at VILNIUS TECH“, lankomasi prestižinėse mokyklose („Evyap Schools“, „Mev Koleji“, „Modern Koleji“) bei stiprinami ryšiai su universitetais („Topkapi“, „Dokuz Eylül“, „Bahçeşehir“).
 
Taip pat vyksta intensyvus bendradarbiavimas mainų programų srityje. Turkija jau keletą metų išlieka tarp penkių dažniausiai pasirenkamų partnerių šalių pagal atvykstančių studentų skaičių.
 
2022–2025 m. laikotarpiu studentai iš Turkijos sudaro apie 8–9 proc. viso atvykstančiųjų srauto – fiksuota 149 atvykusių studentų. Tuo tarpu VILNIUS TECH darbuotojai šią šalį itin noriai renkasi savo stažuotėms ir vizitams – į Turkiją vyko 82 darbuotojai.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau