Stojantiesiems

VILNIUS TECH mokslininkai – tarp 2 proc. geriausių pasaulyje

Gruodžio 4, 2020

Jungtinėse Amerikos Valstijose esantis Stenfordo universitetas šiuo metu užima antrą vietą tarp geriausių pasaulyje esančių mokslo įstaigų. Keli profesoriai, vadovaujami John P. A. loannidis ir dirbantys šiame universitete, praėjusiais metais paskelbė straipsnį, kuriame pateikiama nauja mokslininkų vertinimo metodika. Dėl straipsnio svarbumo abejoti neverta: John P. A. loannidis, remiantis „Scopus“ bazės duomenimis – 1189 straipsnių autorius ir bendraautorius, kurio h=160, o publikacijos cituotos 127 048 kartus. Kiekvienais metais jis skelbia iki 86 straipsnių, turi 6240 bendraautorių. 

Straipsnyje paskelbta duomenų bazė atnaujinama kasmet. Praėjusiais metais tarp 2 proc. geriausių mokslininkų pasaulyje pateko ir VILNIUS TECH darbuotojai – vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. E.K. Zavadskas ir prof. dr. Z. Turskis. 

Straipsnį, kuriame atrinkti 2 proc. dažniausiai cituojamų pasaulio mokslininkų pagal autorių suformuluotą sudėtingą C indeksą galite rasti čia. 

Žemiau pateikiama ištrauka iš straipsnio santraukos:

„Citavimo metrika naudojama plačiai ir netinkamai. Sukūrėme viešai prieinamą 100 000 geriausių mokslininkų duomenų bazę, kurioje pateikiama standartizuota informacija apie citatas, „h“ indeksą, koregavimo „hm“ indeksą, citatas autorystės pozicijose esantiems dokumentams, sudėtinį rodiklį. Pateikiami ir atskiri duomenys apie poveikį karjerai per vienerius metus. Taip pat – metrika su savicitatomis ir be jų, citatų, cituojamų dokumentų santykis. Mokslininkai skirstomi į 22 mokslo sritis ir 176 pogrupius. Visiems mokslininkams, paskelbusiems mažiausiai penkis straipsnius, pateikiami specifiniai lauko ir pogrupio procentiliai. Duomenys apie karjerą nuolat atnaujinami.“
 
Apie taikomą metodiką galima susidaryti nuomonę ir iš šios straipsnyje pateikiamos informacijos:

„Bandėme pasiūlyti, kaip susitvarkyti su techninėmis kliūtimis, pateikti išsamią duomenų bazę, kurioje būtų galima rasi dažniausiai cituojamus mokslininkus.  Panaudojome „Scopus“ duomenis, kad sudarytume 100 000 dažniausiai cituojamų autorių duomenų bazę visose mokslo srityse. Rėmėmės reitingais pagal sudėtinį rodiklį, kuriame atsižvelgiama į šešias citavimo metrikas: bendras citatas, Hirscho indeksą, pagal koreografiją pakoreguotas Schreiberio „hm“ indeksą; vieno autoriaus straipsnio  citatų skaičių, vieno ar pirmojo autoriaus darbų ir vieno, pirmojo ar paskutinio autoriaus citatų skaičių.“
 
Į sąrašą pateko ir 27 mokslininkai iš Lietuvos, 6 jų – iš VILNIUS TECH, dirbantys civilinės inžinerijos srityje, užsiimantys sprendimų priėmimu ir taikymu.

Visą mokslininkų sąrašą galite rasti čia.

Civilinės inžinerijos sferai priskiriama statybinė mechanika, statybinės konstrukcijos, statybines medžiagos, geotechnika, statybos technologija, organizavimas, valdymas, statybų kontraktai, tiekimo grandinės, sprendimų paramos sistemos, statybų projektavimo ir vykdymo informacinis aprūpinimas. 

Šioje srityje VILNIUS TECH mokslininkai dirba jau 40 metų. Jų kuriami metodai plačiai taikomi ir kitose mokslo srityse. Būtent dėl šios priežasties jie ir patenka į labiausiai cituojamų mokslininkų sąrašą.

Į sąrašą patekę profesoriai – keliasdešimties užsienio žurnalų redkolegijų nariai, apie 30 užsienio žurnalų teminių numerių kviestiniai redaktoriai. Jie reguliariai skelbia straipsnius Q1 kategorijos žurnaluose,  bendradarbiauja su bent 10 aukščiausius reitingus turinčių (patenkančių į Clarivate Analytics labiausiai cituojamų mokslininkų sąrašą) profesorių iš JAV, Europos ir Azijos. 

Atranka buvo vykdoma iš 42 054 mokslininkų, dirbančių šioje srityje. Tarp 2 proc. geriausiųjų pateko 1 074 mokslininkai.

Remiantis reitingų duomenimis, antrą vietą sąraše užima VILNIUS TECH garbės daktaras iš JAV prof.  Hojjat Adeli.

Tarp 2 proc. geriausių pasaulio mokslininkų pateko ir VILNIUS TECH leidžiamo žurnalo „Journal of Civil Engineering and Management“ redkolegijos nariai H. Adeli, V. Babrauskas, A. Nowak iš JAV, Z. Kala iš Čekijos , D. Camotim iš Portugalijos. 

Iš VILNIUS TECH bendruomenės į sąrašą pateko E.K. Zavadskas, Z. Turskis, A. Kaklauskas, J. Antuchevičienė , H. Sivilevičius, L. Ustinovičius.

Penki iš šių mokslininkų dirba sprendimų priėmimo metodų kūrimo srityje. Šie metodai plačiai taikomi ne tik išvardintose civilinės inžinerijos, bet ir kitose mokslo srityse. Būtent dėl šios priežasties jie ir patenka į labiausiai cituojamų mokslininkų sąrašus. Svarbu ir tai, kad šioje srityje VILNIUS TECH dirba apie 40 metų.
 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau