Kai dienos prisipildo saulės, dažnas iš mūsų ne tik skuba krautis lagaminus, kad pabėgtų nuo kasdienių darbų, bet ir atsigręžia į savo namų erdvę, kurioje gali pailsėti su artimaisiais. Tuomet žvilgsnis užkliūva už atšokusios grindjuostės, pabodusios sienų spalvos ar nebemadingų vonios plytelių. Namų remontas retai prasideda nuo minties apie klimato kaitą. Dažniau – nuo noro gyventi gražiau, jaukiau ir patogiau. Didelę įtaką tam daro medijos – jų turinys formuoja žmonių požiūrį į estetiką ir gyvenimo būdą.
Straipsnyje „Investigation of Construction and Demolition Wastes in the European Union Member States According to Their Directives“ nurodoma, kad kasmet pasaulyje po statybų, renovacijos ir griovimo darbų lieka milžiniški šiukšlių kiekiai. Kinijoje jų susidaro apie 400 mln. tonų, JAV – beveik 700 mln. tonų, o Europos Sąjungoje – net 850 mln. tonų per metus. Tai įvairios statybinės atliekos – betono luitai, plytos, plastikas, senos grindys, seni langai ir durys bei kitos medžiagos, kurios tiesiog išmetamos. Šios šiukšlės sudaro apie 35–40 proc. visų Europos Sąjungos atliekų
Lietuvoje, kaip teigiama Oficialiosios statistikos portale, griovimo atliekų kiekiai pastaraisiais metais didėjo ir siekė milijonus tonų. Tačiau specialistai tvirtina, kad šią problemą lemia ne vien statybos ar renovacija. Didžiulę įtaką daro ir tai, kaip žmonės supranta gražius, modernius ir kokybiškus namus.
VILNIUS TECH mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė netikėtą tendenciją – žmonės tvarius sprendimus daug dažniau renkasi tada, kai jie siejami ne su draudimais ar klimato krize, o su estetika, jaukumu ir gyvenimo būdu. Mokslininkai pabrėžia, kad žmonių pasirinkimus dažnai lemia ne techniniai argumentai, o emocinis santykis su namais: kaip atrodo erdvė, kokias emocijas kelia medžiagos, ar interjeras atrodo šiuolaikiškai, ar statybinių medžiagų pasirinkimas siejamas su geresniu kasdieniu gyvenimu.
Būtent todėl, pasak Kūrybinių industrijų fakulteto dekanės prof. dr. Vaidos Asakavičiūtės, televizija ir socialinių tinklų turinys tampa svarbiais veiksniais, formuojant tvarius arba netvarius vartojimo įpročius. Medijų komunikacija ne tik atspindi vyraujančias gyvenimo būdo ir interjero mados tendencijas, bet ir aktyviai kuria vartojimo normas, estetinius lūkesčius bei nuolatinio atsinaujinimo poreikį. Tai atitinka Alberto Banduros socialinio mokymosi teoriją (Social Learning Theory), pagal kurią žmonės mokosi stebėdami kitų elgesį medijose, perimdami normas, vertybes ir vartojimo modelius. Taip socialiniai tinklai ir televizija tampa elgesio modeliavimo priemone ir erdve.
Atliktas tyrimas parodė, kad žmonės lengviau priima tvarius sprendimus tada, kai jie siejami su estetika, patogumu ir modernumu. Tai ypač svarbu statybos sektoriui, kuris išlieka vienas didžiausių atliekų šaltinių Europos Sąjungoje. Pasak Kūrybinių industrijų fakulteto prodekano doc. dr. Roberto Leščinskij, „šiandieną nebeužtenka kalbėti vien apie klimato kaitą ar draudimus, gaišti laiką gąsdinimams. Jei norime mažinti statybų atliekas ir skatinti atsakingą renovaciją, žmonėms reikia parodyti, kad tvarumas gali būti estetiškas, komfortiškas, ekonomiškas ir net prestižinis“.
Remdamiesi tyrimu, VILNIUS TECH mokslininkai pasiūlė naują tvarumo plėtros modelį, pagrindžiantį, jog tvarus elgesys dažniausiai formuojasi ne per baimę, ne per numanomą situacijos rimtumą, o per kasdienes praktikas ir emocinį ryšį su artima aplinka. Kūrybinių industrijų fakulteto mokslininkės prof. dr. Ilonos Valantinaitės teigimu, būtent čia ir slypi viena didžiausių šiuolaikinės komunikacijos galių – medijos šiandien formuoja ne tik nuomonę, bet ir tai, kaip žmonės savo namus stato, renovuoja ir kaip juose gyvena.
Parengta pagal parengtą mokslinį straipsnį Ilona Valantinaitė, Robert Leščinskij, Vaida Asakavičiūtė „Framing Sustainability as Everyday Practice: An Integrated Model of Decision-Making and Social Engagement“. Šis tyrimas finansuotas projekto „Civil Engineering Research Centre“ (agreement No S-A-UEI-23-5, ŠMSM) lėšomis.
